Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Viešosios tvarkos skyrius) nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2009 m. gruodžio 14 d. Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d., 32 str. 1 d. 5 p. yra paskirta administracinė nuobauda – 160 litų dydžio piniginė bauda už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 7 d. apie 11.40 val. Pakruojo m. Vytauto Didžiojo g. vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais, tačiau saugos diržo nebuvo prisisegęs. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 202 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda E. B. nurodė, kad skunde išdėstytas aplinkybes palaiko. Mano, kad buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisingai. Saugos diržus buvo užsisegęs. Pareigūnai išvažiavo iš savo budėjimo vietos kitų pažeidėjų nenubaudę, dėl to mano, kad jie turėjo kažkokias asmenines paskatas jį nubausti. Šiuos pareigūnus jis pažįsta iš matymo, asmeniškai su jais susidurti neteko. Jie neturėjo dėl ko prie jo prikibti, todėl ir nubaudė už diržus. Nutarime buvo parašyta, kad sustabdė jį Vytauto Didžiojo gatvėje, nors faktiškai sustabdė Pergalės gatvėje, kur patruliavo, kur stovėjo jų mašina. Jie nebūtų matę ar jis važiavo su saugos diržais, ar be saugos diržų, nes stovėjo tolokai. Turi keletą pažeidimų. Už saugos diržus nepamena, kad būtų baustas, nebent gal prieš kokius 8 metus. Bylos nagrinėjimo metu fotonuotraukos buvo padarytos, bet jis jų į bylos nagrinėjimą policijoje atsinešęs nebuvo. Liudytojas sėdėjo ant galinės sėdynės, tačiau ne vairuotojo pusėje, bet kitoje pusėje, nes ant priekinės sėdynės jis buvo susidėjęs dokumentus. Pareigūnai gal galėjo liudytojo ir nematyti, nes prie jo priėjusiam pareigūnui paprašius dokumentų, jis juos pateikė. Pareigūnas pasivadino jį į savo tarnybinį automobilį. Surašant ATP protokolą jis nepasakė pareigūnams, kad yra liudytojas, nes jo nepaklausė. Liudytojo asmenybės nagrinėjant bylą taip pat nenurodė, ją nurodė tik teismui, kai gavo nutarimą. Z. B. jo brolis.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas G. J. su skundu nesutiko, tvirtino, kad pažeidimas buvo įformintas tinkamai, byla išnagrinėta teisingai. Pažeidimas buvo užfiksuotas Vytauto Didžiojo gatvėje, o pažeidėją pareigūnai sustabdė Pergalės gatvėje, t.y. pasukus į kitą gatvę. Pareigūnai sėdėjo automobilyje ir, pastebėję pažeidimą Vytauto Didžiojo gatvėje, automobilį sustabdė Pergalės gatvėje. Pareigūnas stabdė pro langą ir tai darė savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes gatvė buvo siaura. Pažeidėjas aiškino pareigūnams, kad neužsisegė saugos diržo, nes sakėsi važiavęs iš parduotuvės. Jis neminėjo jokio liudytojo, o ir matėsi, kad gale niekas nesėdėjo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat tas liudytojas nebuvo įvardintas, todėl peršasi nuomonė, kad jis yra išgalvotas. Jeigu žmogus yra įsitikinęs savo saugumu, tai jis vedasi liudytoją, kad įrodytų savo teisingumą. Nuotraukas galėjo pateikti, komisaras S. R. jas tikrai būtų priėmęs. Tie įrodymai nebuvo pateikti. Žmogus, pažeidęs eismo taisykles pradeda įrodinėti, kad ir kiti vairuotojai pažeidė eismo taisykles. Patruliai patys nutarė įvertinti situaciją, t.y. ar fiksuoti tuos pažeidimus. Prašo palikti komisaro priimtą sprendimą. Pareigūnai turi teisę patruliuodami ir neišlipdami iš automobilio stabdyti. Jie įvertinę konkrečią situaciją gali pasirinkti patruliavimo būdą.

Skundas atmestinas, paskirta administracinė nuobauda – 160 litų dydžio piniginė bauda – paliktina nepakeista, nes nagrinėjant administracinę bylą teisingai buvo įvertinti surinkti įrodymai bei kvalifikuotas padarytas teisės pažeidimas, parinkta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir straipsnio sankciją, taikyti ATPK 30¹ straipsnį pakankamai pagrindo nėra.

E. B. nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvykdė naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą. KET 202 punktas numato, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ATP protokolas) (adm.b.l. 1), pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas (adm.b.l. 4), kiti įrodymai. Pažeidėją sustabdę ir ATP protokolą surašę bei liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai R. P. bei A. S. kategoriškai patvirtino, kad jie abu aiškiai matė, kaip E. B. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Pareigūnai nurodė, kad jų automobilis stovėjo Pergalės gatvėje netoli sankryžos su Vytauto Didžiojo gatve. Abu pamatė kaip „Audi“ markės automobilis, važiuodamas Vytauto Didžiojo gatve, pasuko į Pergalės gatvę. Šio automobilio vairuotojo langas buvo atidarytas ir akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo. A. S. pro tarnybinio automobilio langą krivule stabdė šį automobilį, paskui jis priėjo prie šio automobilio. Atvažiuojantį automobilį jie pamatė iš priekio 8-10 metrų atstumu. Vytauto Didžiojo gatvė buvo remontuojama ir nukreipiamieji ženklai nurodė sukti į Pergalės gatvę. Jų pačių tarnybinis automobilis stovėjo Pergalės gatvės kairėje pusėje priekiu į Vytauto Didžiojo gatvės pusę. E. B. automobilis jiems pravažiavo iš dešinės pusės. E. B. vairuojamas automobilis pravažiavęs pro pareigūnų sustojo už jų automobilio. Matomumas buvo geras, oras giedras. Vairuotojas paklaustas, kodėl važiuoja neprisisegęs diržo, pasakė, kad ką tik pradėjo važiuoti nuo parduotuvės. Surašius ATP protokolą vairuotojas pasakė, kad nesutinka, ėmė tvirtinti, kad važiavo su diržu. Pažeidėjo automobilyje jokio keleivio nebuvo. Niekas kitas iš automobilio nebuvo išlipęs. Šio automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, bet niekas iš jo neišlipo, be to, automobilio langas buvo atidarytas, todėl būtų matę keleivį. Abu pareigūnai taip pat nurodė, kad E. B. asmeniškai nepažįsta ir prisimena jį tik iš šio įvykio. Iki ATP protokolo surašymo su juo susitikę nebuvo. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir pats E. B.. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų R. P. bei A. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs, todėl jais remiasi. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai būtų pažįstami su pažeidėju, ar kaip nors kitaip suinteresuoti bylos baigtimi. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, praeityje jis už KET pažeidimus jau buvo baustas 6 kartus (b.l. 10, adm. b. l. 5-6). Teismas E. B. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Kritiškai teismas vertina ir liudytojo Z. B. parodymus. Z. B. yra pažeidėjo E. B. brolis, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad E. B. vairavo automobilį, neprisisegęs saugos diržo, todėl 2009 m. gruodžio 14 d. Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu už KET reikalavimų pažeidimus jam pagrįstai pagal ATPK 134 str. 1 d., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta administracinė nuobauda – 160 litų dydžio piniginė bauda.

Administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau iš pareiškėjo pateikto neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad E. B. asmens darbingumas yra keturiasdešimt procentų, t.y. teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupės invalidas), kas turėtų būti pripažinta kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas E. B. praeityje už KET pažeidimus buvo daugelį kartų baustas administracine tvarka (6 kartus), dalis nuobaudų yra tebegaliojančios (b.l. 10, adm. b. l. 5-6). Dalis paskirtų piniginių baudų buvo nesumokėtos ir išieškomos per antstolių kontorą. Vadovaujantis ATPK 134 str. 1 d., 32 str. 1 d. 5 p., 31 str. 1 d. 10 p. pažeidėjui pagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda, beveik atitinkanti sankcijos vidurkį.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, švelninti paskirtą nuobaudą, taip pat taikyti ATPK 30¹ straipsnį pagal pažeidėjo pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pakankamai pagrindo nėra. Paskirta administracinė nuobauda nekeistina.

E. B. savo skundu taip pat prašo priteisti iš Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Viešosios tvarkos skyriaus visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. Išlaidų, turėtų visų proceso dalyvių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis šiuo atveju nesivadovaujama. Pažymėtina, kad Administracinio teisės pažeidimo kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos (LVAT 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16–914–2007).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėto administracinio arešto paskyrimą, įstatymuose nenumatytas (administracinė byla Nr. A4–689–2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p.).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. prašymas priteisti jam iš Institucijos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Skundo nepatenkinti.

E. B. 2009 m. gruodžio 14 d. Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu pagal ATPK 134 str. 1 d., 32 str. 1 d. 5 p. paskirtą administracinę nuobaudą – 160 litų dydžio piniginę baudą – palikti nepakeistą.

E. B. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Viešosios tvarkos skyriaus atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.