- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-250-09-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Pivoriunas (pirm.), Leonarda Gureviciene, Virginija Popoviene
- Nuteistasis
- I. B.
- Kategorijos
Pranešejas Algimantas Pivoriunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-250/2009 m.
1.1.8.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.6.
2009 m. kovo 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. B. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisves atemimu 6 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. laisves atemimu 8 menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta 6 metu laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., paskirtoji bausme subendrinta su Kauno rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 6 metams, bausme atliekant pataisos namuose.
I bausmes laika iskaiciuotas suemimo laikas nuo 2008-09-19 iki 2008-12-22 ir bausmes laikas, atliktas ar iskaitytas i bausme pagal Kauno rajono apylinkes teismo 2008-09-19 nuosprendi.
Iš I. B. priteista K. Ž. naudai 8000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 30 d. apie 22 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, neteisetai slapta atkabines lango orlaides kabliuka ir pro orlaide ikišes ranka, iš vidaus atsikabino langa ir prieš savininko valia isibrove i K. Ž. priklausanti gyvenamaji nama, esanti Ukmerges rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur, pasinaudodamas del senyvo amžiaus bejegiška nukentejusiosios K. Ž., gimusios 1920 m., bukle, nurenge gulincia lovoje K. Ž. ir ranka užspaude jai burna, kad pastaroji nerektu, laike prispaudes jos rankas prie lovos, sukinejo rankas ir kojas, maige krutis, tuo padarydamas K. Ž. kraujosruvas apatineje lupoje, kaireje plaštakoje, kairiame kelyje ir kaireje krutyje, t.y. nežymu sveikatos sutrikdyma, ir atliko su nukentejusiaja prievartini lytini akta, t.y. ja išžagino.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. prašo Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendi pakeisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ji išteisinti, sušvelninti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. paskirta bausme ir sumažinti priteista neturtines žalos atlyginima. Tvirtina, jog teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien tik perskaitytais nukentejusiosios K. Ž. parodymais, kurie nera nuoseklus, ir šalutiniais liudytoju parodymais, neivertinus nuosekliu jo – I. B. – parodymu ir kitos bylos medžiagos.
Nuteistasis tvirtina, jog byloje nera negincijamu irodymu, kad jis neteisetai slapta isibrove i nukentejusiosios K. Ž. gyvenamaji nama. Nukentejusioji K. Ž. nenurode, kokiu budu I. B. pateko i jos gyvenamaji nama. Be to pastaroji teige, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, taciau neige, jog i nama isileido pati ir su juo ta vakara kalbejo. Tuo tarpu jis – I. B. – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, jog nukentejusioji ji i nama isileido pati, o prieš lytini akta jie tarpusavyje bendravo. Šiuos jo parodymus, nuteistojo teigimu, patvirtina tai, kad nuo pat pirmos apklausos jis nurode, jog nukentejusioji sunkiai kalbejo bei prastai girdejo. Be to ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ivykio vietos apžiuros protokole konstatuotu orlaides bei lango kabliuku sugadinimu padarymo laikas, jo genotipo pedsakas ant lauko viršutinio lango kabliuko neaptiktas, o duru, atsidaranciu i verandos vidu, kabliukai ir kilputes nepažeistos.
I. B. taip pat tvirtina, jog jis su nukentejusiaja bendravo ir suprato, kad pastaroji sutinka lytiškai santykiauti. Tuo tarpu apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, nenurode, kodel netiki nuosekliais jo parodymais.
Nuteistasis teigia, jog teismas nepagristai, vadovaudamasis vien tik subjektyviu nukentejusiosios paaiškinimu, kad nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas, pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio.
Šalies argumentai
I. B. nurodo, jog priteisdamas neturtines žalos atlyginima teismas nepakankamai ivertino jo sunkia materialine padeti, t.y., kad jis neturi jokio turto bei nuolatinio pajamu šaltinio, ir taip netinkamai pritaike Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas bei nukrypo nuo formuojamos praktikos del neturtines žalos atlyginimo.
Teismo posedyje nuteistojo I. B. gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.
Prokurore praše nuteistojo I. B. apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo I. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 149 str. 1 d., nes pastarasis neteisetai slapta prieš savininko valia isibrove i kito žmogaus gyvenamaji nama ir lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valia, panaudodamas fizini smurta ir pasinaudodamas bejegiška nukentejusio asmens bukle.
Nuteistasis neneigia, jog 2008 m. balandžio 30 d. vakare buvo K. Ž. namuose, taciau tvirtina, kad ji i namus nukentejusioji isileido pati ir lytiškai santykiavo savo noru, jis buvo blaivus ir jokio fizinio smurto nenaudojo. Taciau toki jo aiškinima paneigia apylinkes teismo ištirtu ir nuosprendyje aptartu irodymu visuma.
Nukentejusioji K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo teisejos, nuosekliai tvirtino, jog I. B. i namus neisileido, lytiškai su juo santykiauti nesutiko. Ji paaiškino, jog 2008 m. balandžio 30 d. vakare apie 21-22 val. gulejo lovoje ir miegojo, kai savo namuose pamate žibintuvelio šviesa ir nepažistama vyriški, kuris i namo vidu galejo patekti per virtuves langa. Vyriškis nieko nesakes puole prie jos ir, panaudojes fizini smurta, ja išžagino. Atlikes lytini akta, pastarasis užmigo jos lovoje, o ryte, kai dar buvo tamsu, atsikele, kambaryje paruke, ir, numetes nuoruka ant grindu, išejo (t. 2, b.l. 24-25).
Šiuos K. Ž. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme patvirtino netrukus po ivykio pas nukentejusiaja atvykes jos sunus liudytojas S. Ž., kuris paaiškino, jog 2008-05-01 apie 7-8 val. ryto atvykes pas mama rado ja verkiancia. Pastaroji tvirtino, kad ja išprievartavo. Liudytojas lanke nukentejusiaja ivykio išvakarese ir tuo metu jos namas buvo tvarkingas. Tuo tarpu atvykes 2008-05-01 ryta pastebejo atplešta virtuves langa, esanti šalia lauko duru (t. 2, b.l. 36-37).
Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog K. Ž. gyvenamojo namo lango, esancio prie pat verandos, orlaides kabliukas yra ilinkes, viršutineje lauko lango remo dalyje kabliukas atkabintas, o apatineje dalyje kabliukas išpleštas (t. 1, b.l. 5-6).
Nukentejusiosios sunus liudytojai S. Ž. ir J. Ž. taip pat paaiškino, jog nukentejusioji K. Ž. buvo labai atsargi ir svetimu žmoniu i namus niekuomet neisileisdavo. Jie net buvo irenge mamai slapta elektros jungikli kieme. Atvyke i svecius šiuo jungikliu jie ijungdavo šviesa tiek namo kieme, tiek namo viduje, taip mama sužinodavo, jog atvyko kažkas iš savu, ir tik tuomet juos isileisdavo (t. 2, b.l. 36-38).
Nuteistojo argumentas, kad orlaides ir lango kabliukai galejo buti sugadinti ir kitu laiku, nes konkretus ju sugadinimo laikas nenustatytas, prieštarauja ne tik byloje nustatytoms aplinkybems, bet ir jo paties parodymams, kad lango kabliuko sugadinimus galejo padaryti jis pats tuomet, kai jam bendraujant su nukentejusiaja, pastaroji, neva, leido atidaryti langa ir parukyti. Jis, noredamas atidaryti langa, ji stume, bet nepastebejo kabliuko ir taip jis išlužo. Kita vertus, šie nuteistojo parodymai prieštarauja nukentejusiosios K. Ž. parodymams ir yra neitikinantys, nes ivykio vietoje buvo užfiksuota ne tik tai, jog buvo išpleštas apatines lango dalies kabliukas, taciau ir tai, jog buvo ilenktas lango orlaides kabliukas, o viršutines lauko lango remo dalyje kabliukas buvo atkabintas. Be to nuteistasis tvirtino bendraves su nukentejusiaja kambaryje, tuo tarpu mineti pažeidimai užfiksuoti ne kambario, o virtuves lange.
Taigi aptarti faktiniai duomenys paneigia nuteistojo aiškinima, jog nukentejusioji i namo vidu ji isileido pati, ir patvirtina, jog pastarasis i K. Ž. nama pateko per langa, slapta atkabines lango orlaides kabliuka, pro orlaide ikišes ranka ir iš vidaus ji atsikabines.
Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G172/08(14), K. Ž. buvo padarytos kraujosruvos apatineje lupoje, kaireje plaštakoje, kairiame kelyje ir kaireje krutyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai tiriamosios nurodytu budu bei laiku ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 35-36). Tai patvirtina nukentejusiosios K. Ž. nurodytas aplinkybes, kad i jos nama isibroves ir išžagines vyriškis užspaude jai burna, laike prispaudes rankas, sukinejo rankas ir kojas, spaude rankomis krutis.
Liudytojai S. Ž. ir J. Ž. paaiškino, jog nukentejusioji K. Ž. yra kurcia, todel su ja susikalbeti labai sunku. Ji supranta tik iš lupu, todel reikia kalbeti labai letai. Be to ir jos pacios kalba yra sutrikusi, nerišli. Pastaroji yra labai dievobaiminga ir niekuomet nesidomejo vyriškiais, atsitiktiniai santykiai jai niekuomet nebuvo priimtini.
Aptarti faktiniai duomenys paneigia nuteistojo I. B. aiškinima, jog jis nukentejusiosios atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, lytiškai su nukentejusiaja santykiavo pastarajai sutikus, o nustatytus sužalojimus galejo padaryti netycia kelniu diržu.
Nuteistojo argumentas, jog apylinkes teismas nepagristai konstatavo, kad jis ivykio metu buvo apsvaiges nuo alkoholio, atmestinas. Nukentejusioji K. Ž. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, jog nuo i jos gyvenamaji nama isibrovusio ir ja išžaginusio vyriškio sklido alkoholio kvapas. Liudytojas S. Ž. 2008-05-01 ryte atvykes i nukentejusiosios namus taip pat patvirtino, jog namo kambaryje tvyrojo alkoholio kvapas. Tam neprieštarauja nukentejusiosios parodymai, kad ji I. B. pati neisileido ir su juo nesikalbejo.
Byloje nera jokiu objektyviu faktiniu duomenu, kurie leistu manyti, jog K. Ž. butu turejusi interesa nepagristai apkalbeti I. B., kurio iki ivykio nepažinojo. Todel netiketi nukentejusiosios K. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, apylinkes teismas neturejo jokio pagrindo ir pagristai jais vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o nuteistojo parodymus ivertino kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes už padarytus nusikaltimus.
Nors nukentejusioji nedalyvavo teisiamajame posedyje, taciau jos parodymai buvo užfiksuoti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu. Pagal susiformavusia teismu praktika ikiteisminio tyrimo teisejui duoti parodymai turi irodomaja reikšme, jeigu juos duodant itariamajam (kaltinamajam) buvo suteikta tinkama galimybe gincyti prieš ji liudijancio liudytojo parodymus bei pateikti jam klausimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys Nr. 2K-242/2005, 2K-431/2006). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistajam I. B. tokia galimybe buvo suteikta, taciau jis ja pasinaudoti atsisake. Be to nukentejusiosios apklausos metu dalyvavo pastarojo gyneja.
Pagal BPK 276 straipsnio 1 dali nukentejusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui arba pirmiau teisme, gali buti teisiamajame posedyje balsu perskaitomi esant istatyme nurodytiems atvejams. Vienas iš tu atveju yra, jei nukentejusysis nedalyvauja teisiamajame posedyje del svarbiu priežasciu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusioji K. Ž. teisiamajame posedyje nedalyvavo del svarbios priežasties – blogos sveikatos bukles, todel apylinkes teismas turejo pagrinda, numatyta BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte, balsu perskaityti nukentejusiosios K. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisejui, ir jais remtis.
Bylos duomenimis, nukentejusioji K. Ž. yra senyvo amžiaus (gimusi 1920 m.), ligota ir praktiškai negirdinti, ivykio metu savo sodyboje buvo viena. Del šiu aplinkybiu ji negalejo gintis ar aktyviai pasipriešinti kaltininkui. I. B. patvirtino, jog nukentejusioji buvo pagyvenusi ir neprigirdinti. Todel apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog pastarasis suvoke bejegiška nukentejusiosios busena ir ja pasinaudodamas K. Ž. išžagino.
Taigi, tiek apylinkes teismo nuosprendyje, tiek kolegijos nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybemis neabejotinai patvirtina, jog I. B. 2008 m. balandžio 30 d. apie 22 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, neteisetai slapta atkabines lango orlaides kabliuka ir pro orlaide ikišes ranka, iš vidaus atsikabino langa ir prieš savininko valia isibrove i K. Ž. priklausanti gyvenamaji nama, esanti Ukmerges rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur, pasinaudodamas del senyvo amžiaus bejegiška nukentejusiosios K. Ž., gimusios 1920 m., bukle, nurenge gulincia lovoje K. Ž. ir ranka užspaude jai burna, kad pastaroji nerektu, laike prispaudes jos rankas prie lovos, sukinejo rankas ir kojas, maige krutis, tuo padarydamas K. Ž. kraujosruvas apatineje lupoje, kaireje plaštakoje, kairiame kelyje ir kaireje krutyje, t.y. nežymu sveikatos sutrikdyma, ir atliko su nukentejusiaja prievartini lytini akta, t.y. ja išžagino.
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybes, jog jis nuo pat pirmos apklausos nurode apie tai, kad nukentejusioji sunkiai kalbejo ir prastai girdejo, tai, kad ant ivykio vietoje buvusio lango kabliuko nebuvo aptiktas jo genotipo pedsakas, o K. Ž. gyvenamojo namo duru kabliukai ir kilputes nebuvo pažeistos, nepaneigia apylinkes teismo nuosprendyje aptartu irodymu visumos, kuri sudaro pagrinda vienareikšmei išvadai, kad I. B. padare nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. Juo labiau, kad apeliantui nebuvo inkriminuotas isibrovimas i gyvenamaji nama per duris, o nuo lango kabliuko paimtas biologinis pedsakas buvo netinkamas identifikavimui.
Skirdamas bausme nuteistajam I. B. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, stadija, kaltes forma ir ruši, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe.
I. B. padare tycini nesunku nusikaltima asmens privataus gyvenimo nelieciamumui bei tycini sunku nusikaltima žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieciamumui prieš nusenusi, bejegiškos bukles asmeni. Abu nusikaltimai padaryti kaltininkui veikiant tiesiogine tycia. Jis praeityje net trylika kartu teistas, yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Naujus nusikaltimus I. B. padare vos tik išejes iš laisves atemimo vietos, be to, budamas girtas, ir tai neabejotinai turejo itakos nusikalstamu veiku padarymui. Esant šiu aplinkybiu visumai, apylinkes teismo I. B. paskirta bausme už neteiseta asmens busto nelieciamumo pažeidima, kuri yra mažesne už BK 165 str. 1 d. sankcijos vidurki, ir bausme už nukentejusiosios K. Ž., gim. 1920 m., išžaginima, kuri nesiekia BK 149 str. 1 d. sankcijos maksimalios ribos, atsižvelgiant i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, tikrai nera per griežtos.
Nuteistojo I. B. prašymas sumažinti nukentejusiosios naudai priteista neturtines žalos atlyginima nepagristas, todel atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, ja ivertinti palikta teismui, kuris, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis minetame straipsnyje nurodytais kriterijais – neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis ir kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Apylinkes teismas sutiko su nukentejusiosios atstovo pagal istatyma S. Ž. motyvais, kad del I. B. nusikalstamu veiksmu K. Ž. patyre neturtine žala. Kolegijai taip pat nekyla abejoniu, kad pastaroji del šiu nusikaltimu patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Nustatydamas I. B. nusikalstamais veiksmais nukentejusiajai K. Ž. padarytos neturtines žalos dydi, apylinkes teismas atsižvelge i visus žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, itvirtintus CK 6.250 str. 2 d., t.y. neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir vadovavosi sažiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Apeliaciniame skunde akcentuojama apelianto turtine padetis yra vienas iš kriteriju, galinciu tureti itakos nustatomam neturtines žalos atlyginimo dydžiui, ir apylinkes teismo buvo ivertintas. Kita vertus, žala padariusio asmens turtine padetis negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos dydi. Kaip matyti iš nukentejusiosios K. Ž., jos atstovo pagal istatyma S. Ž. ir liudytojo J. Ž. parodymu, specialisto išvados, del tyciniu nusikalstamu I. B. veiksmu nukentejusioji patyre fizini skausma ir dvasinius išgyvenimus. Po ivykio nukentejusiaja kankina nemiga, ji bijo gyventi viena, todel teko keisti gyvenamaja vieta ir persikelti pas sunu, del nervines itampos ant kojos atsirado „rože“. Todel kolegija, ivertinusi šias aplinkybes, o taip pat nukentejusiosios garbu amžiu ir prieš ja padaryto nusikaltimo pobudi, konstatuoja, jog K. Ž. priteistos neturtines žalos dydis – 8 000 Lt – yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusia teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti apylinkes teismo nuosprendi del nuteistojo I. B. apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo I. B. apeliacini skunda atmesti.