- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-493-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- Š. Taupomajai
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1773-1008/2021, kuria išspręstas ieškovės S. Š. pareikšto ieškinio ir patikslinto ieškinio atsakovui G. Š., trečiajam asmeniui – Š. Taupomajai kasai, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, ieškinio priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. kovo 23 d. ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, kuriuo prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių G. Š. ir S. Š., nutraukti dėl vieno sutuoktinio G. Š. kaltės; ieškovei palikti santuokinę pavardę, o atsakovui palikti santuokinę pavardę jo nuožiūra; nepilnamečių vaikų: dukters E. Š. ir sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; patvirtinti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; iš atsakovo priteisti išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams, mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur kiekvienam vaikui atskirai iki jų pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos; uzufrukto teise ieškovę paskirti nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja; padalinti santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; įpareigoti atsakovą, kreditoriui, esančiam Vokietijoje, pagal 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytą kredito sutartį, grąžinti likusį kreditorinį įsiskolinimą su palūkanomis; iš atsakovo išreikalauti prašomus dokumentus su vertimu į lietuvių kalbą.
2. 2021 m. kovo 26 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. įtraukti žinomą kreditorių į bylą trečiuoju asmeniu ir pranešti jam apie bylos iškėlimą, išversti procesinius dokumentus į kreditoriui suprantamą kalbą ir pataisyti ieškinio suformuluotų reikalavimų 9 punktą, kadangi iš jo nėra visiškai aišku, kaip ieškovė po santuokos nutraukimo siekia padalinti šalių turimą prievolę.
Šalies argumentai
3. 2021 m. balandžio 16 d. ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl procesinio termino pratęsimo pateikti procesinį dokumentą. Teismas rezoliucija tenkino ieškovės prašymą ir terminą pratęsė. 2021 m. balandžio 30 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės S. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. Š., trečiajam asmeniui – Š. Taupomajai kasai, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ištaisė ne visus teismo nurodytus trūkumus. Teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartyje nurodė, kad iš ieškinio suformuluotų reikalavimų 9 punkto nėra visiškai aišku, kaip ieškovė po santuokos nutraukimo siekia padalinti šalių turimą prievolę. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė tikslindama ieškinį, jo reikalavimų 9 punkte iš esmės sukeitė tik keletą žodžių, tačiau pats reikalavimas liko nepakitęs, nors iš reikalavimo pobūdžio, akivaizdu, kad minėtas reikalavimas laikytinas sąlyginiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ieškovei pagalbą byloje teikia ir ją atstovauja aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti ir profesionalios teisinės pagalbos teikimu užsiimanti atstovė – advokatė, todėl, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, jog teismo nutartyje nurodytas trūkumas dėl sąlyginio ieškinio 9 punkto reikalavimo formuluotės neištaisytas sąmoningai.
Šalies argumentai
6. Teismas pripažino, kad šiuo atveju ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų 9 punktas dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, net ir pateikus patikslintą ieškinį, išliko susietas su sąlyga, t. y. ieškovė prašo įpareigoti atsakovą grąžinti kreditoriui likusį kreditorinį įsipareigojimą, taip modifikuojant kreditorinę prievolę, ir tik tokiu atveju sutinka, kad santuokoje įgytas turtas liktų atsakovui. Teismas pastebėjo, jog tokiu sąlyginiu reikalavimu sukuriama situacija, kai ieškovės ieškinyje 7 ir 8 punktuose suformuluoti reikalavimai išlieka tik priklausant nuo reikalavimų 9 punkto išsprendimo baigties, todėl taip suformuluotų ieškinio reikalavimų, nagrinėjant bylą, teismas neturės galimybės išspręsti, kadangi minėti reikalavimai akivaizdžiai laikytini sąlyginiais. Nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė S. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikyti ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį paduotu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju teismui nėra žinoma atsakovo ir trečiojo asmens pozicija ieškovės formuluojamu 9 punkto ieškinio reikalavimu. Toks 9 punktas patikslintame ieškinyje atsirado, nes ieškovė pageidauja išspręsti, jog jos sutuoktinis G. Š. ir toliau vienas pats sutiktų dengti kreditoriui likusią kredito sumą su palūkanomis iki (duomenys neskelbtini), jam natūra priteisti visą gyvenamąjį namą, esantį Vokietijoje, kuris yra įkeistas kreditoriui už suteiktą paskolą ir kuriame gyvena ir ateityje gyvens atsakovas, G. Š., o taip pat, atsakovui priteisti ir jo vardu Vokietijoje įgytą ieškinyje nurodytą transporto priemonę. Todėl ieškovė po santuokos nutraukimo palikdama visą atsakovui nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kurį prašo teismo priteisti atsakovui (patikslinto ieškinio 7 ir 8 punktas), savo ieškinyje nereiškia reikalavimo jos naudai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, jog teismo nutartyje nurodytas trūkumas dėl sąlyginio ieškinio 9 punkto reikalavimo formuluotės, neištaisytas sąmoningai.
Atsiliepimas
7.2. Nuo atsakovo ir trečiojo asmens, kreditoriaus, pateiktų atsiliepimų teismui, priklausys ir tolimesnė civilinės bylos nagrinėjimo eiga bei galimas bylos išsprendimas ypatingąja teisena, t. y. nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei iš dalies ar visa apimtimi tenkinant ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovės patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei su visais dokumentais, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu.
11. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
12. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų 9 punktas dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, net ir pateikus patikslintą ieškinį, išliko susietas su sąlyga, t. y. ieškovė prašo įpareigoti atsakovą grąžinti kreditoriui likusį kreditorinį įsipareigojimą, taip modifikuojant kreditorinę prievolę. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų 9 punktas (iš esmės ir patikslinto ieškinio 7 ir 8 punktai) dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo modifikuojant kreditorinę prievolę, nieko bendro neturi su sąlygine sąlyga. Šiuo atveju ieškovė siekia modifikuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą kreditorinę prievolę, ir sutinka, kad visas santuokoje įgytas turtas atitektų atsakovui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad klausimas dėl prievolės pobūdžio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali būti atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turi priimti sprendimą. Ieškovės ieškinyje 7, 8 ir 9 punktuose suformuluoti reikalavimai ir jų pagrindas yra pakankamai aiškūs, ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, ji procesiniame dokumente yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl šias aplinkybes teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad skolos perkėlimą reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose (CK 6.115–6.122 straipsniai) expressis verbis nėra nurodyta, kad gali būti perkelta ne tik visa skola, bet ir jos dalis, tačiau, kaip ir reikalavimo perleidimo atveju, nėra ir nustatyto ribojimo perleisti dalį skolos, jeigu pastaroji yra dali. Paprastai tai yra įmanoma esant piniginio pobūdžio skolai.
16. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Be to, įstatymas numato, kad viena iš šalių pareigų pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu yra galutinai suformuoti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 226 straipsnis), todėl šalys pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą dėl bendrosios jungtinės prievolės modifikavimo, galės įgyvendinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai nėra kliūtis spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės S. Š. pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu bei trūkumų šalinimu susijusias teisės normas, todėl nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Dėl šių priežasčių yra pagrindas apeliantės skundžiamą nutartį panaikinti.
19. Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovės S. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.