Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nukentėjusiosios atstovui - advokato padėjėjui Simui Šuminui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui - advokatui Rimvydui Bučiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. Vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 metų liepos 2 dieną, apie 16.57 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Šiauliuose, ties P. Cvirkos g. 77 pastatu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti per pėsčiųjų perėją vairuotojui iš dešinės pusės einančio pėsčiojo A. K. ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. K. žuvo įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų, dėl neatsargumo. Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiam nusikaltimui, nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus gyvybei, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. B. neteistas (132 b. l.), administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 4 kartus, už neįskaitinius eismo įvykius, paskutinį kartą – 2007-09-04 (neįskaitinis eismo įvykis) (126-128 b. l.), nedirba (130 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (129 b. l.), VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre neregistruotas (134 b. l.), yra VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre. Nustatytos diagnozės: 2005-11-17 organinis asmenybės sutrikimas; 2007-05-24 Potrauminis sindromas; 2007-06-14 Potrauminis sindromas (136 b. l.), VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre (138 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 61 str.).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. skiriama bausmė mažintina 1/3.

Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą 2008 m. vasario 15 d. apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nebuvo teistas. Nors padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai dėl neatsargumo, tačiau kaltę pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios dėl padarytos nusikalstamos veikos, serga cukriniu diabetu, turi invalidumą. Neigiamai kaltinamojo charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant A. B. neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos negrįžtamas pasekmes –žuvo žmogus ir siekiant Lietuvos Respublikos BK 67 ir 68 straipsniuose numatytų tikslų, todėl kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikytina baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, o CK 6.284 straipsnis numato, jog dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač stiprūs ir ilgalaikiais. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo sutuoktiniui, kai dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo atimama gyvybė, paprastai priteisiama nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2012, 2K-496/2011, 2K-195/2011, 2K-553/2010, 2K-539/2010).

Eismo įvyko metu galiojo automobilio savininko su „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtai neturtinei žalai yra 5000 Eur, t.y. 17264 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 17264 Lt, todėl nukentėjusioji prašo priteisti likusią 82 736 Lt sumą iš eismo įvykio kaltininko A. B..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. „Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamos ir neatsargios veikos valdant padidinto pavojaus šaltinį, t.y automobilį, nukentėjusioji patyrė didelę dvasinę skriaudą - sielvartą ir gilius išgyvenimus, nes buvo mirtinai sužalotas jai artimas žmogus – A. K.. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. K., atsižvelgiama į kaltinamojo A. B. padarytą veiką (neatsargi veika), jo materialinę padėtį, (nedirbantis, yra invalidas, sergantis Cukriniu diabetu, gaunamos pajamos artimos minimalioms, neturi vertingo nekilnojamo turto) bei į tai, kad nukentėjusioji nenurodė jokių kitų papildomų aplinkybių bei įrodymų savo reikalavimams pagrįsti (t.y. kad būtų kreipusis į medikus dėl patiriamų emocinių, dvasinių sutrikimų, nėra duomenų, kad dėl to būtų nukentėjusiajai sutrikusi sveikata ar būtų paskirti vartoti medikamentai ar kt.), o apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiosios nelaimė negali būti pasipelnymo šaltiniu. Pažymėtina, kad nors eismo įvykio metu A. K. buvo neblaivus (specialisto išvadoje Nr. M 369/14(04) nurodyta, kad mirusiojo A. K. kraujyje rasta 1,37 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį) (98 b. l.), tačiau teismas tai nelaiko nukentėjusiojo dideliu neatsargumu ar nerūpestingumu, dėl ko kilo jam neigiamos pasekmės, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. ėjo per pėsčiųjų perėją, t.y. laikėsi visų pėsčiojo atsargumo ir atidumo reikalavimų, numatytų E. E. nurodytiems pagrindams, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas. Priteistini 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš priteistinos sumos išskaičiuoti 17 265, kuriuos sumokėjo draudimo bendrovė „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“

Nukentėjusiąją L. K. byloje atstovavo advokato padėjėjas S. Šuminas, iš advokato pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 14-41-01 matyti, kad atstovavimo baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme ir pateikiant pretenziją draudimo kompanijai bei ieškinį teisme prieš eismo įvykio kaltininką A. B. ir draudimo kompanijai, išlaidas sudarė 3452,80 Lt, kurias nukentėjusioji apmokėjo. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

automobilis „WV Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) paliktinas savininkui – A. B..2 vnt. CD kompaktų (su vaizdo įrašu ir nuotraukomis) – paliktini prie baudžiamosios bylos viršelio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti bausmę - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisių vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nukentėjusiosios L. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai L. K. 42 736 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. B. priteisti nukentėjusiajai L. K. 3452,80 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus 80 ct) proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - automobilį „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) palikti kaltinamajam A. B.; 2 vnt. CD kompaktų – palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.