- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-204-135/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00622-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo K. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 (dviejų tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 30 (trisdešimties) litų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jam skirta galutinė nuobauda - 2000 (du tūkstančiai) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 15 d. apie 1 val. 14 min. Kelmės rajone, kelio Kelmė-Tytuvėnai 7-me kilometre, būdamas neblaivus (1,70 promilių girtumas), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas bei kelio būklę, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino savo automobilį bei atvykusiems policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais K. V. pažeidė Lietuvos ATPK 124 ¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-04 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu, kadangi nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo E. V., o ne jis. Tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o sprendimą grindė prielaidomis ir prieštaringais netiesioginiais bei, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, surinktais įrodymais, kas lėmė nepagrįstų išvadų padarymą. Tvirtina, kad skundžiamas teismo nutarimas visumoje grindžiamas tik posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. B., M. R., M. D., A. I. ir M. K. prieštaringais, neatitinkančiais kitų bylos įrodymų, parodymais bei kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu jo automobiliu važiavusių E. V., G. A. ir D. M. paaiškinimais, rašytais įvykio dieną policijos pareigūnams. Pažymi, jog teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai paties pažeidimo fakto, t.y. koks asmuo vairavo automobilį, nematė, todėl jų parodymai yra netiesioginiai, o netiesioginiais įrodymais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė gali būti grindžiama tik tuo atveju, kai šie įrodymai neginčijamai patvirtina ir neprieštarauja kitiems teismo posėdyje ištirtiems įrodymams. Nurodo, kad teismo posėdyje policijos pareigūnų parodymai buvo priešingi kitų liudytojų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymams, policijos pareigūnai painiojosi įvykio aplinkybėse, davė vieni kitiems dalimi priešingus parodymus. Nurodo, kad įvykio vietoje buvo tikrinamas, priešingai, nei teigia pareigūnai, ne automobilį vairavusio K. V. girtumas, o visų įvykio vietoje buvusių asmenų girtumas, o tai, apelianto teigimu, nurodo tą, kad policijos pareigūnams nebuvo tiksliai žinoma, kas vairavo automobilį. Nurodo, kad pareigūnų M. K. ir M. R. parodymai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo policijos komisariate teigė nežinantis, kas vairavo automobilį, yra niekiniai, kadangi tame pačiame policijos komisariate surašytame paaiškinime K. V. iš karto nurodė automobilį vairavus E. V., ką teismo posėdyje patvirtino pareigūnas J. B.. Apelianto nuomone, visi šie pareigūnų parodymų prieštaravimai, neatitikimai kitiems bylos įrodymams teismo nutarime nebuvo pašalinti. Taip pat nurodo, kad teismui pateiktuose E. V., G. A. ir D. M. rašytiniuose paaiškinimuose neužfiksuota, kad minėtiems asmenims, vadovaujantis ATPK 276 str., prieš juos apklausiant liudytojais, buvo išaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo padarytą veiką, pareigos, atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus ir melagingų parodymų davimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad teismas pateiktus E. V., G. A. ir D. M. rašytinius paaiškinimus turėjo atmesti, kaip gautus pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką ir negalėjo jais remtis priimant byloje sprendimą. Tvirtina, kad tokiais įrodymais gali būti grindžiamos tik tokios bylos aplinkybės, kurias tie patys asmenys patvirtino teismo posėdyje, apklausiami laikantis įstatymo nustatytos procesinės tvarkos, teismo posėdyje liudytojais apklausiami E. V., G. A. ir D. M. nepatvirtino rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje nutarimą, negalėjo remtis šiais rašytiniais paaiškinimais.
Tvirtina, jog nepagrįstai buvo atmesti kaip nepatikimi liudytojų E. A., E. R. ir R. J. parodymai, kad K. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o automobilį viravo E. V., J. A. ir E. V. parodymai apie automobilio raktelių turėjimą ir jų numetimą į griovį atvykus policijos pareigūnams, kas neginčijamai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes apie automobilį vairavusį asmenį. Apeliantas laiko nepakankamu šių parodymų atmetimo motyvu tai, kad minėti liudytojai pažįstami su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. Toks motyvas, apelianto tvirtinimu, tinkamas ir policijos pareigūnams, kurie be pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, kad protokolą surašiusiai institucijai nepateikus jokių objektyvių ir akivaizdžių K. V. kaltės įrodymų, kaip pvz. vaizdo įrašo, nuotraukų, odorologinio tyrimo išvadų ar kitų įrodinėjimo priemonių, neginčijamai fiksuojančių reikšmingas pažeidimo išaiškinimui aplinkybes, teismo sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, spėliojimais, o ne legitimių įrodymu visuma pagrįstomis išvadomis, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. V. apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyrius nesutinka su skundu ir mano, kad K. V. kaltė yra įrodyta penkių nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais bei pirminiais eismo įvykio liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nurodo, kad visi vėlesni suinteresuotų eismo įvykio liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai ir jais nesiremiama, nes minėtų liudytojų parodymai nesutampa, tam tikrais atvejais jie yra nelogiški ir neatitinkantys faktinių įvykio aplinkybių.
K. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. V. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Apeliantas pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d., padarymo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisako. Tačiau K. V. neigia vairavęs automobilį neblaivus ir nurodo, kad automobilį vairavo E. V.. Vis tik tokią apelianto poziciją aukštesnės instancijos teismas vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir kas prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pripažindamas apeliantą kaltu pagal LR ATPK 126 str. 4 d. pagrįstai rėmėsi administracinio pažeidimo protokolu, liudytojų policijos pareigūnų J. B., M. R., M. D., A. I., M. K., R. J. (58-59, 67-72 b. l.), liudytojų E. V., G. A. ir D. M. rašytiniais paaiškinimais (12, 13, 14 b. l.), alkotesterio parodymais (7 b. l.), kitais rašytiniais įrodymais.
Iš 2013-12-15 J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog kelyje Kelmė – Tytuvėnai apie 5 km įvyko techninis eismo įvykis, nuvykus į minėtą vietą buvo rastas automobilis ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, prie automobilio stovėjo 3 merginos ir 1 vaikinas, kurie paaiškino, kad automobilį vairavo K. V., kuris nuėjo link Kelmės, nes bijojo atsakomybės, kadangi buvo neblaivus. Netoli įvykio vietos buvo sulaikytas K. V., kuris prisipažino vairavęs automobilį, praėjus 4 valandoms ir surašant protokolą K. V. pradėjo neigti, kad vairavo automobilį ir nurodė, kad jį vairavo E. V. (5 b. l.). Apklausti policijos pareigūnai J. B., M. R., M. D., A. I., M. K., R. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo gautas pranešimas apie įvykį, K. V. pripažino vairavęs automobilį, tai patvirtino ir visi įvykyje dalyvavę asmenys ir skirtingų nuomonių nebuvo. Nors apeliantas teigia, jog teismas, vertindamas pareigūnų parodymus, neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys patys nematė, kas prieš įvykį vairavo automobilį ir davė prieštaringus parodymus, tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais, kadangi jie atitinka kitais surinktais ir ištirtais įrodymais (tarnybiniame pranešime, liudytojų E. V., G. A., D. M. paaiškinimuose užfiksuota informacija) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių prieštaringi liudytojų E. V., J. A. ir G. A. teisme duoti parodymai. Nors teisme liudytojai E. V. ir G. A. iš esmės pakeitė parodymus apelianto naudai, tačiau jų parodymai pirminiuose paaiškinimuose sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais bei paneigia apelianto keliamą versiją, kad jis automobilio išgėręs nevairavo, o automobilį vairavo E. V.. Aukštesnės instancijos teismas tokią iškeltą apelianto versiją laiko neįtikinama ir vertina kritiškai, nes sprendžia, kad mažai tikėtina, jog mergina, kuri taip pat prieš įvykį vartojo alkoholį, neturėdama teisės vairuoti automobilio, žiemos metu sės prie ne jai priklausančio automobilio vairo. Tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino liudytojų E. V., J. A., G. A., E. A., E. R. parodymų, duotų teisme, nepaneigia pažeidėjo K. V. kaltės, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad šie liudytojai davė parodymus paprašyti K. V., praėjus ilgam laikui po įvykio, yra K. V. draugai ir, duodami palankius K. V. parodymus, yra suinteresuoti jam padėti. Be to, kaip minėta anksčiau, E. V. ir G. A. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo būtent K. V..
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad K. V. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 1 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.