- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-61-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- V.A.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant J.Mickevičienei, dalyvaujant ieškovui V.A., ieškovo atstovui adv. Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Būdvyčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.A. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų ir įpareigojimo atsakoves atlikti veiksmus bei ieškovo V.A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-02-06 atsisakymą Nr. 2.1-49-(1.14), kuriuo jame nurodytu pagrindu atsisakyta sudaryti su ieškovu valstybinės miško žemės nuomos sutartį; 2) įpareigoti atsakoves parengti valstybinės reikšmės miško žemės, besiribojančios su ieškovo šeimos sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje pažymėtos numeriu 10, nuomos sutarties projektą. Nurodė, kad 2006-12-14 kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu išnuomoti šalia ieškovo sodybos esantį valstybinės reikšmės mišką. Prašyme ieškovas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4 str. 2 dalį toks miškas nėra privatizuojamas, todėl prašė valstybinės reikšmės mišką jam išnuomoti. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007-02-06 raštu atsakė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi valstybinės miško žemės nuomos tvarkos, todėl nėra teisinio pagrindo su ieškovu sudaryti valstybinės miško žemės nuomos sutartį. Ieškovo nuomone, valstybinės reikšmės miško dalis gali būti išnuomota taikant analogiją – valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus, nes bendra valstybinės žemės nuomos tvarka su specialiomis nuorodomis dėl valstybinės miško žemės naudojimo sąlygų yra reglamentuota. Pagal Miškų įstatymo 9 str. 10 dalį valstybinio miško žemė gali būti išnuomojama miškų įstatyme numatytai veiklai. Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad miškas gali būti išnuomojamas rekreaciniais tikslais, nėra apribojimų, trukdančių ieškovui įgyvendinti civilinių teisių, nėra teisės akto, kuris ribotų teisę išsinuomoti valstybinę žemę. CK 1.8 straipsnis nustato, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys įstatymai, o jei ir tokių įstatymų nėra, vadovaudamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 dalyje įtvirtintą principą bei į konstitucinį teisinės valstybės principą, darytina išvada, kad valdžios įstaiga, kompetentinga išnuomoti valstybinės reikšmės miško žemę, negali pažeisti Konstitucijos ir neturi teisės be pagrindo varžyti piliečių civilinių teisių įgyvendinimo. Miškelio dalį ieškovas nori išsinuomoti 99 metams, išsinuomojęs pageidauja įrengti parką neįgaliesiems.
Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-09-28 sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad šiuo metu nėra priimta Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri būtų pagrindas įgyvendinti Miškų įstatymo nuostatą – išnuomoti valstybinę miško žemę poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra įstatyme nustatytų juridinių faktų visuma įstatymu nustatytai subjektinei civilinei teisei ieškovui atsirasti, atitinkamai atsakovui atsirasti atsakovo pareigai vykdyti šią įstatymo nuostatą. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad valstybinės miško žemės nuomos santykis nėra sureguliuotas teisės normomis, ir konstatuoti, kad yra teisės spraga, kadangi Miškų įstatymo 4 str. 2 dalis ir Žemės įstatymo 9 str. 10 dalis (Valstybinės žemės išnuomojimas) sureguliuoja, kaip, kokia tvarka gali būti nuomojama valstybinė miško žemė. Ieškovo nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų (2003-02-18 Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos taisyklių patvirtinimo ir 1992-05-12 Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo) nėra pagrindo laikyti teisės normomis, reglamentuojančiomis panašų santykį plačiuoju požiūriu. Įgyvendinti ieškovo teisę, taikant įstatymo analogiją, negalima, kadangi tai prieštarautų teisinio santykio, valstybinio miško žemės, kuri priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, nuomos esmei ir pobūdžiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas neturi subjektinės teisės išsinuomoti valstybinės reikšmės miško žemę, pažeidė materialinės teisės normas, kadangi tokią teisę jis turi Miškų įstatymo 4 str. 2 d. pagrindu. Aplinkybė, kad nėra įstatyme įtvirtintos ieškovo teisės įgyvendinimo tvarkos, nepanaikina pačios teisės. Teismas turėjo taikyti CK 1.136 str. 2 d. 2 p. ir 1.138 str. 5, 8 p., nes buvo sprendžiamas klausimas ne dėl teisės atsiradimo, o dėl jos realizavimo tvarkos. Būtent todėl teismas privalėjo taikyti teisės aktų, reglamentuojančių panašius teisinius santykius, analogiją. Teismo atsisakymas taikyti analogiją tuo motyvu, kad nurodyti Vyriausybės nutarimai reglamentuoja tik vienos žemės rūšies (žemės ūkio paskirties) naudojimo sąlygas, yra nepagrįstas, kadangi esant teisės spragai taikomi ne analogiškus, o panašius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Teismas neteisingai taikė CK 1.8 str. 1 dalį, taip pat turėjo taikyti 1.8 str. 2 dalį, nes teismas negali atsisakyti spręsti bylą remdamasis atitinkamos teisės normos nebuvimu. Miško nuomos sutartyje pagal analogiją gali būti nustatytos teisės aktuose numatytos specialiosios naudojimo sąlygos bei veiklos apribojimai. Atsisakyme išnuomoti miško žemės dalį Klaipėdos apskrities viršininko administracija nieko nepasisakė dėl savo kompetencijos šiuo klausimu, nors teismo posėdyje atstovas pradėjo aiškinti, kad apskrities administracija apskritai neturi teisės išnuomoti valstybinio miško, nors pripažino, kad miško žemės urėdijoms nėra perdavusi ir kad yra tos žemės valdytoja. Tai akivaizdus piliečio klaidinimas ir vengimas padėti piliečiui įgyvendinti įstatymo pagrindu įgytą teisę. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad patenkinus ieškinį būtų pažeistos kitų asmenų teisės, kadangi kitų pretendentų nuomotis nėra. Taip pat tik įstatymo analogija gali būti pagrįsta teismo išvada, kad miško žemė gali būti išnuomota tik aukciono būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymo ir teisės analogijos taikymą reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pažymi, jog tam, kad būtų sudaryta nuomos sutartis, būtina valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos išreikšta valia, tačiau šiuo atveju jos nėra, kadangi ginčo sklypas skirtas perduoti patikėjimo teise VĮ Kretingos miškų urėdijai valstybinėms funkcijoms, t.y. kompleksinei miškų ūkio veiklai vystyti.
Atsiliepime atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Miškų įstatymo 4 str. įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad jos įgyvendinimas galimas tik pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Sudaryti miško žemės nuomos sutartį vadovaujantis ieškovo nurodytais Vyriausybės nutarimais negalima, kadangi jie nėra skirti Miškų įstatymo 4 str. 2 daliai įgyvendinti. Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Apskričių viršininkai (administracijos) yra įpareigoti vykdyti valstybinės reikšmės miškų valstybinės miško žemės sklypų formavimą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, jų įregistravimą nekilnojamojo turto registre ir perdavimą patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms. Esant tokiai situacijai, kai valstybinės reikšmės miškai dar nėra perduoti miškų urėdijoms, Vyriausybei patvirtinus valstybinės reikšmės miškų nuomos tvarką, neišvengiamai iškiltų teisės normų kolizijos problema.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007-01-05 kreipėsi į atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydamas jam ir jo dukrai pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. be aukciono išnuomoti šalia jų sodybos esantį 15 ha ploto valstybinės miško žemės sklypą kaimo turizmo veiklai vystyti (b. l. 8). Atsakovė atsisakė tokį prašymą tenkinti, nurodydama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos dėl valstybinės miško žemės nuomos (b. l. 6). Ieškovas mano, kad toks atsisakymas yra nepagrįstas, nes jam teisę išsinuomoti valstybinę miško žemę numato Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 2 d., nustatanti, kad valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Nors Vyriausybė dar nebuvo patvirtinusi Valstybinės miško žemės nuomos tvarkos, tačiau atsakovė turėtų vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais žemės nuomą.
Taigi ieškovas savo teisę į valstybinės miško žemės nuomą grindžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 2 d., numatančia, kad valstybinė miško žemė gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Tačiau ši įstatymo norma numato tik bendrą principą, reiškiantį, kad valstybinės miško žemės nuoma atitinkamiems tikslams yra galima ir ji nesukuria ieškovui besąlyginės teisės į valstybinės miško žemės nuomą. Šią teisę ieškovas, kaip ir kiti asmenys, gali įgyvendinti tam tikra tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybei priklausanti žemė, miško žemė, kaip ir kitas valstybei priklausantis turtas, paprastai gali būti išnuomojama aukciono būdu (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 5 d., LR CK 6.551 str. 1 d.). Netaikyti šio būdo galima tik tuo atveju, kai tokios išimtys numatytos įstatyme ar kitame poįstatyminiame akte (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6-9 d., CK 6.551 str. 2 d.). Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą išimtinai tik su juo sudaryti valstybinės miško žemės nuomos sutartį, nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis būtų galima netaikyti įprastinės valstybei priklausančio turto nuomos tvarkos ir išnuomoti jam valstybinę miško žemę be aukciono. Tokios teisės ieškovui nenumatė nei ginčo kilimo metu galioję norminiai aktai, nei šiuo metu galiojantys norminiai aktai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje įstatymo analogijos taikymas neturi teisinės reikšmės, nes tiek ieškovo nurodyti įstatymai, tiek kiti įstatymai nesuteikia ieškovui absoliučios ir besąlyginės teisės išsinuomoti valstybinės miško žemės, todėl šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai nepagrįsti ir negali būti tenkinami.
Be to, byloje nustatyta, kad šiuo metu dar nėra baigtas vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 454 ir nėra suformuoti valstybinės reikšmės miškų valstybinės miško žemės sklypai, neparengti žemėtvarkos projektai bei neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl dar nėra valstybinės miško žemės nuomos dalyko ir tokiu atveju tokios žemės nuomos sutarties projektas negali būti rengiamas bei tokia nuomos sutartis negali būti sudaryta. Tačiau ieškovas reikalavimų, susijusių su atitinkamų sklypų suformavimu nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakyti plačiau neturi pagrindo (CPK 265 str. 2 d., 320 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 patvirtino Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisykles ir Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti aukcionų nuostatus. Ieškovas tvirtina, kad šios taisyklės bei nuostatai jam neturėtų būti taikomi, nes teisę į valstybinės miškų žemės nuomą jis įgijo iki šių aktų įsigaliojimo. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, ieškovui ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus neatsirado absoliuti ir besąlyginė teisė išsinuomoti valstybinę miškų žemę. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 2 d. tiek ieškovui, tiek kitiems asmenims atsiradusios nuomos teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta nurodytose taisyklėse ir nuostatuose, pagal kuriuos ieškovui nėra apribota teisė išsinuomoti valstybinę miško žemę, todėl ieškovas, kaip ir kiti asmenys, gali įgyvendinti savo teisę nustatyta tvarka ir pripažinti, kad ieškovas turi išimtinę teisę į jo nurodytą valstybinės miško žemės nuomą, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.