Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui A. G., kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims: nepilnamečiui T. G., antstolei J. Ž., UAB „Bitė Lietuva“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei; tretieji asmenys: nepilnametis T. G., antstolė J. Ž., kreditorius UAB „Bitė Lietuva“; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus.

Atsakovo buvimo vieta nežinoma, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietę Lietuvos Respublikoje viešųjų registrų duomenimis nėra. Atsakovo interesus byloje gina teismo paskirtas kuratorius – atsakovo sesuo R. G., kuri teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas savo šeima nesirūpina ir kartu negyvena nuo 2003 m. Ji pati atsakovą paskutinį kartą matė prieš trejus metus, jis kurį laiką gyveno jos namuose, tačiau jis piktnaudžiavo alkoholiu, jo gyvenimo būdas buvo asocialus, niekur nedirbo, todėl iš savo namų ji atsakovą išprašė. Galimai pastovios gyvenamosios vietos jis neturi. Ieškinį palaiko visiškai, nes iš ieškovės be pagrindo yra išieškomos atsakovo skolos.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius, kurio teises ir pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savo išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima nėra įtraukta į Jonavos r. savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, duomenų, jog šalys netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečio sūnaus T. G. atžvilgiu iki teismo įpareigojimo pateikti išvadą gavimo skyriuje nebuvo gauta. Į Ieškovė kartu su savo sūnumi (duomenys neskelbtini) atvyko į skyrių. Pokalbio metu ji nurodė kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) bei savo sugyventiniu A. D. gyvenanti iš fizinio asmens nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame ieškinyje nurodytu adresu. Ieškovės teigimu, nuomos mokesčio už butą nereikia mokėti, mokanti už komunalines paslaugas. Ieškovė nurodė dirbanti „Iki“ parduotuvėje, kasininke - pradavėja, jos darbo užmokestis apie 400 Eur į mėnesį, socialinių išmokų ji negauna. Ieškovė nurodė, jog sūnus mokosi Jonavos rajono Justino Vareikio progimnazijoje, pabaigė 8 klasę, būrelių nelanko, yra sveikas, specialūs poreikiai jam nėra nustatyti. Ieškovė nurodė, jog su atsakovo kartu negyvenanti jau apie 14 metų. Pradėjus gyventi skyriumi, sūnus liko gyventi kartu su ieškove, o atsakovas nuo to laiko su savo sūnumi nebendravo, neteikė jam materialinio išlaikymo, nesidomėjo juo. Pasak ieškovės, atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą, turi priklausomybę alkoholiui, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, valkatauja. Ieškovės nuomone, atsakovas dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo nedirba. Ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta, kad su atsakovu daug metų nepalaiko jokių ryšių, o ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti atsakovo sesuo. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo prašo priteisti sūnui materialinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės po 100 Eur, nes atsakovas dėl savo materialinės padėties ir vedamo gyvenimo būdo negalėtų teikti didesnio išlaikymo vaikui. Nedalyvaujant ieškovei, skyriuje buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Jis nurodė gyvenantis kartu su savo mama ir mamos draugu, su kuriais jis gerai sutaria. Juo rūpinasi mama ir jos draugas. Jis žino, kad jo tėtis yra atsakovas, tačiau nėra jo matęs, tėtis nėra su juo susitikęs. Jis nelabai norėtų su tėčiu bendrauti, nes jo nepažįsta. Tėtis niekada nėra siūlęs susitikti, bendrauti. Vaikas paaiškino norintis, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su mama, nes jį mama užaugino. Skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečio vaiko išsakytas noras, jog jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jo mama, prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Skyrius nėra gavęs duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi kartu su savo mama, o savo tėvo vaikas nepažįsta, nėra jo matęs, atsakovas jo niekada neaplanko, ir yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymo. Skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka teisėtus vaiko interesus. Materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas, vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su ieškove, atitinka teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų prisidėti tik prie pagrindinių vaiko poreikių patenkinimo, ieškovė nurodė, jog tokią sumą iš atsakovo priteisti prašo atsižvelgdama į jos numanomą atsakovo materialinę padėtį bei atsakovo galimybes. Atsižvelgdamas į teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, skyrius pritaria, jog iš atsakovo nepilnamečiui vaikui būtų priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas Andrius Baranauskas, atsižvelgdamas į išvadoje nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimus, susijusius su nepilnamečio vaiko interesais, palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. G. ir K. G. (iki santuokos - (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini); b. l. 10). Santuokoje šalims gimė trys vaikai, iš kurių šiuo metu vienas sūnus T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis (b. l. 11). Ieškovė su atsakovu jos paaiškinimu kartu negyvena nuo 2004 m., kai atsakovas paliko šeimą. Nuo to laiko atsakovas jokių ryšių su ieškove ar kitais šeimos nariais visiškai nepalaiko, jo buvimo vieta ieškovei nežinoma. Ieškovės paaiškinimu santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo būdą, o nuo 2004 m. jis yra palikęs šeimą ir visiškai ja nesirūpina.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovės bei atsakovo atstovės (kuratorės) paaiškinimais yra nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip keturiolika metų yra palikęs šeimą ir visiškai ja nesirūpina, jo nepilnametis sūnus tėvo visiškai neprisimena, nėra jo matęs ir bendravęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus T. G. nuo gimimo visą laiką gyvena kartu su motina. Atsakovas paliko šeimą, kai vaikas dar buvo kūdikis (2004 m.), nuo to laiko jis su vaiku visiškai nebendravo, juo nesirūpino. Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi ir sugyventiniu gyvena nuomojamame bute, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad apklausus vaiką, šis paaiškino, kad jo santykiai su šeimos nariais yra geri ir jis nori, jog jo gyvenamoji būtų nustatyta su mama. Šiuo metu atsakovas materialinio išlaikymo vaikui neteikia, su sūnumi nebendrauja, jo buvimo vieta nežinoma. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnametį sūnų nuo gimimo auklėja, jį išlaiko ir prižiūri ieškovė, į tai, kad vaiko santykiai su motina yra glaudūs ir artimi, o atsakovas beveik nuo sūnaus gimimo su vaiku nebendravo ir jo ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nepilnamečio T. G. gyvenamoji vieta yra nustatytina su jo motina K. G..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą po 100,00 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra apie 400 Eur, o atsakovo turtinė padėtis ieškovei nežinoma.

CK 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 400 Eur, todėl esant panašiai abiejų tėvų turtinei padėčiai vienas iš tėvų privalėtų teikti bent 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą, kad galėtų užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius ir interesus. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dvigubai mažesnį už numatytąjį orientacinį 200 Eur dydžio vieno iš tėvų teiktiną išlaikymą, nes atsižvelgdama į atsakovo galimą turtinę padėtį ir jo gyvenimo būdą, mano, kad didesnio išlaikymo jis teikti negalėtų.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 6) ir ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB „Palink“, jos vidutinis išmokamas darbo užmokestis – apie 400 Eur, t. y. neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę byloje nėra. Registruotino turto ieškovė neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, tačiau jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, byloje duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. VSDFV duomenimis atsakovas nedirba, viešųjų registrų duomenimis jis registruotino turto neturi. Duomenų apie galimus kitus atsakovo išlaikytinius byloje taip pat nėra. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, pažymėtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, nes ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį, o atsakovas nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau ši aplinkybė negali pateisinti visiško pajamų neturėjimo ir pareigos išlaikyti sūnų nevykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikytina, kad abiejų sutuoktinių teikiamo išlaikymo dydis nepilnamečio vaiko atžvilgiu turi būti vienodas.

Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (100 Eur) yra mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA) pusę, todėl detaliai vertinti ir vardinti nepilnamečio vaiko poreikių šiuo atveju nebūtina. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Specialūs vaiko poreikiai šiuo atveju nenustatyti, išlaidų papildomam vaiko ugdymui ir lavinimui (būreliai, hobis, sportas ir pan.) šiuo metu nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis šiuo atveju gali užtikrinti tik būtiniausius ir minimalius vaiko poreikius, tačiau objektyviai šalių turtinė padėtis neleidžia jam užtikrinti didesnio išlaikymo dydžio.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra 200,00 Eur, todėl teismui konstatavus, kad abu tėvai privalo teikti vienodą išlaikymą, yra pagrindas iš atsakovo A. G. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G. po 100,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2018 m. gegužės 2 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, nes atsakovas su vaiku nebendrauja faktiškai nuo vaiko gimimo, vaiko nelanko ir juo nesirūpina. Atsakovo nuomonė šiuo atveju nėra žinoma, jo buvimo vieta taip pat nežinoma, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga nustatyti detalios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi.

Ieškovės paaiškinimu bei Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 7-9) nustatoma, kad sutuoktiniai bendro registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu, neturi.

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo sutuoktiniui ar turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnis).

Ieškovės paaiškinimu bei byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokos nutraukimo momentu yra neįvykdyta atsakovo prievolė kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ atžvilgiu. Antstolės J. Ž. pateiktais duomenimis (b. l. 13) nustatyta, kad jos kontoroje yra vykdomas išieškojimas (vykdomoji byla Nr. 0161/10/00253) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18608-52/2009 iš atsakovo kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ atžvilgiu, skolos likutis – 659,16 Eur, iš jo: 199,57 Eur skola, 134,47 Eur palūkanos iki 2018-04-18, 325,12 Eur vykdymo išlaidos). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iškovė yra solidarus skolininkas pagal prievolę, dėl kurios vykdomas išieškojimas, teismo sprendimu nuspręsta skolą kreditoriaus atžvilgiu išieškoti tik iš atsakovo, be to vykdomasis dokumentas išduotas 2010 metais, kai šalys kartu nebegyveno šešerius metus, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo prievolė kreditoriaus atžvilgiu bei prievolė atlyginti vykdymo išlaidas antstolei yra asmeninės prievolės ir nutraukus santuoką šios prievolės nedalijamos bei išlieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), o atsakovui - (duomenys neskelbtini).

Ieškinį patenkinus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi bei 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 100 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis), o valstybei priteistina 36 Eur mokėtino žyminio mokesčio turtinio reikalavimo dalyje (dėl išlaikymo priteisimo), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 10,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš viso - 46,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 150 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)), tarp A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G. (iki santuokos - (duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę (duomenys neskelbtini), moteriai palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio T. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina K. G. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki T. G. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise T. G. įstatyminiam atstovui – motinai K. G. a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovo A. G. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi T. G. neribojama.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ atžvilgiu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18608-52/2009 ir prievolė atlyginti su šios skolos išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas antstolei J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/00253 yra atsakovo A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės prievolės ir po santuokos nutraukimo išlieka asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. G. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 46,09 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 09 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas: 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimą ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.