Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1648-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2S-1648-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22639-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1648-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22639-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4; 3.3.1.18.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) R. M. (R. M.) ir N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų R. M. ir N. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (e. b. l. 1–5).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-03 nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti (e. b. l. 1 45–46).

Šalies argumentai

3. Šalindami teismo nustatytus prašymo trūkumus, pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu ir patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių (e. b. l. 1 49–51).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-22 nutartimi nustatė pareiškėjams papildomą terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti (e. b. l. 1 53–54). Nurodytoje teismo nutartyje pareiškėjams buvo išaiškinta, kad teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo turi būti pasirašyti pareiškėjų asmeniškai.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo (e. b. l. 1 59) ir atskirasis skundas (e. b. l. 1 57–58) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutarties panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-04 nutartimi (e. b. l. 64–65) nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, jog 2019-09-02 per elektroninių paslaugų posistemę (EPP) teismui pateiktas advokato pasirašytas prašymas dėl trūkumų šalinimo, nurodant, kad šalinant trūkumus teikiami abiejų pareiškėjų pasirašyti prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokiu būdu ištaisyti 2019-08-22 teismo nutartyje nurodyti trūkumai. Tą pačią dieną per EPP sistemą gautas pareiškėjų atstovo pateiktas ir pasirašytas atskirasis skundas dėl 2019-08-22 teismo nutarties, kuriuo prašoma ją panaikinti.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai, viena vertus, šalina teismo 2019-08-22 nutartyje nurodytus trūkumus, kita vertus – ją skundžią. Pateikus patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir tokiu būdu pašalinus teismo 2019-08-22 nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, nelieka atskirojo skundo objekto.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, įvertinęs tai, kad pateikti vienas kitam prieštaraujantys procesiniai dokumentai, nustatė pareiškėjams terminą tikrajai procesinei valiai išreikšti. Teismas nurodė, jog pareiškėjai turi nurodyti, kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi ir kurį iš pateiktų procesinių dokumentų palaiko, t. y. ar prašo priimti atskirąjį skundą, ar prašymus dėl trūkumų šalinimo ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) R. M. ir N. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-04 nutartį (e. b. l. 68–69).

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio (procesinio dokumento, teikiamo teismui) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.

12. Klausimai dėl procesinio dokumento atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) sprendžiami jo priėmimo stadijoje. Todėl, jeigu trūkumai pašalinti ir nėra kliūčių nagrinėti bylą, teismas turėtų parinkti kitą procesinių ir kt. klausimų sprendimo būdą. Atskirojo skundo pateikimas netrukdo teismui iškelti bylą ir priimti sprendimą šioje byloje. Pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskirasis skundas tenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., teismas nenustatė (CPK 338 str.).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas pareiškėjas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019-08-22 nutartyje nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti pareiškėjų asmeniškai pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjai, šalindami teismo 2019-08-22 nutartyje nustatytus prašymo trūkumus, pateikė teismui atitinkamus dokumentus, tačiau tuo pačiu pateikė teismui ir atskirąjį skundą dėl teismo 2019-08-22 nutarties. Teismas skundžiamoje 2019-09-04 nutartyje konstatavo, jog pareiškėjai pateikė teismui vienas kitam prieštaraujančius procesinius dokumentus, kadangi, viena vertus, jie ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartyje nustatytus trūkumus, dėl ko nelieka atskirojo skundo objekto, kita vertus, pateikė atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties. Teismas sprendė, kad tokiu atveju pareiškėjai turi nurodyti, kokios pozicijos laikosi ir kurį iš pateiktų procesinių dokumentų palaiko, t. y. ar prašo priimti atskirąjį skundą, ar prašymus dėl trūkumų šalinimo ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

17. Vadovaujantis CPK 115 str. 2 d., jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taikydamas CPK 115 str. 2 d. numatytą trūkumų šalinimo institutą, pirmosios instancijos teismas ne tik privalo įvertinti, ar procesiniame dokumente yra trūkumų, bet ir konstatuoti, kad nustatyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka.

19. Išanalizavęs teismo nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu argumentu, jog pareiškėjai pateikė teismui iš dalies tarpusavyje prieštaraujančius procesinius dokumentus, aplinkybė, kad apeliantai, disponuodami procesinėmis teisėmis, pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2019-08-22 nutarties, ir tuo pačiu šalino teismo 2019-08-22 nutartyje nustatytus trūkumus, negali būti laikoma esmine kliūtimi proceso eigai, dėl ko yra nustatomas terminas trūkumams šalinti. Kaip teisingai nurodė pareiškėjai atskirajame skunde, atskirojo skundo pateikimas netrukdo teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.

20. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra atskirojo skundo objekto, kadangi patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dar nėra priimtas. Šiam prašymui, kaip minėta, buvo nustatyti trūkumai. Teismui priėmus prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų pagrindas iš naujo spręsti klausimą dėl atskirojo skundo trūkumų aiškinant kokias konkrečias savo teises apeliantas siektų apginti tokioje situacijoje pateiktu atskiruoju skundu.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, draudimą atsisakyti priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir atskirojo skundo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jelena Šiškina