- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-01
- Bylos Nr.
- N-556-179-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarimo L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato pareigūnas L. A. 2005 m. birželio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad ši 2005 m. birželio 25 d. apie 22.58 val. A. S. individualioje įmonėje adresu: Panevėžys, Statybininkų 19, pardavė nepilnamečiui E. Š., gimusiam 1991 m. lapkričio 12 d., 0,5 l butelį alaus “Euro”. L. A. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 12 d. nutarimu L. A. pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, už kurį jai paskyrė 50 Lt baudą su 0,5 l talpos “Euro” alaus konfiskavimu. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus: L. A. paaiškinimus, liudytojų E. Š., Z. N., A. I., N. J. parodymus bei kitus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad L. A., parduodama nepilnamečiui alkoholinius gėrimus, pažeidė prekybos alkoholiniais gėrimais taisykles ir jos padarytas pažeidimas atitinka ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Teismas nenustatė L. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
L. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas neteisėtas. Ji nepadarė pažeidimo. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas rėmėsi pareigūnų Z. N. ir N. J. parodymais, kurių tarnybinių pranešimų pagrindų ir buvo iškelta byla. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai visiškai identiški. Pareigūnai apklausti liudytojais davė analogiškus parodymus. Teismas vertindamas minėtų liudytojų parodymus neatsižvelgė į prieštaravimus tarp jų paaiškinimų ir objektyvių aplinkybių. Policijos pareigūnai, stebėję įvykius iš automobilio, objektyviai negalėjo matyti, kas vyksta parduotuvėje. Parduotuvės langai nėra į gatvės pusę. Teismas šios aplinkybės visiškai nesiaiškino. E. Š. nepatvirtino, kad nusipirko alaus butelį. Nesiaiškinta, ar jis sumokėjo už alų, kiek sumokėjo. Administracinė atsakomybė kyla ne už alkoholinių gėrimų padavimą nepilnamečiui, bet už alkoholinių gėrimų pardavimą. Apeliantė nurodo, kad 2005 m. birželio 25 d. parduotuvėje dirbo ji ir pardavėja Z. N. Alų galėjo parduoti Z. N. Teismas išreikalavo kasos aparato kontrolinės juostos parodymus, iš kurių matyti, jog alus “Euro” protokole nurodytu laiku nebuvo niekam parduotas. Prie bylos taip pat nepridėtas kasos kvitas. Apeliantės manymu, pareigūnai vykdė akciją, nukreiptą prieš parduotuvę, siekiant atimti licenciją prekiauti alkoholiu.
Atsiliepimas
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad L. A. pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį buvo nubausta teisėtai ir pagrįstai. Pabrėžia, kad prie parduotuvės, kurioje buvo parduotas alus nepilnamečiui, langų yra automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios galima stebėti, kas vyksta parduotuvės viduje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesutinka su inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu. Tvirtina, jog surinkti faktiniai duomenys buvo įvertinti neobjektyviai bei nevisapusiškai, t. y. keliamas įrodymų vertinimo aspektas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje apibrėžta įrodymų sąvoka bei pasisakyta, kokiomis priemonėmis jie nustatomi.
Nagrinėjamu atveju L. A. kaltė iš esmės grįsta subjektyviais įrodymais – liudytojų E. Š., N. J., A. I. parodymais, kurie buvo išsamūs, tarpusavyje neprieštaravo bei paneigė apeliantės iškeltą versiją apie alaus pardavimą nepilnamečiui kitos pardavėjos. Antai liudytojas E. Š. 2005 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu parodė, kad būtent L. A. jam pardavė butelį alaus „Euro“. To paties posėdžio metu pareigūnai A. I., N. J. patvirtino asmeniškai matę kaip E. Š. alus parduotas L. A. Pastaroji po įvykio iš karto pripažino įvykdžiusi teisei priešingą veiką, gailėjosi. Nėra pagrindo netikėti minėtais asmenimis, nes jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Kita vertus, netgi bendradarbės liudytojos Z. N. parodymai paneigia asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus bei neprieštarauja liudytojų E. Š., N. J., A. I. parodymams. Kasos kvito nebuvimas nepaneigia faktinės aplinkybės dėl alaus pardavimo nepilnamečiui. E. Š. atvykimas iš Vilniaus miesto į Panevėžį - aplinkybė neturinti įtakos surinktų faktinių duomenų vertinimui. Taigi akivaizdu buvus nepaisyta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 9.2 punkto: draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, kas suponuoja administracinę atsakomybę pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį.
Tokiu būdu Panevėžio miesto apylinkės teismas, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. A. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.