Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-25569-775/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
e2YT-25569-775/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18534-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25569-775/2017Proceso Nr. 2-69-3-18534-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant pareiškėjai J. S.,nedalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ričardui Lilui,suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. S. mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 1–2).

Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2006 m. sausio 21 d. mirė jos sutuoktinis A. S.. Nurodė, jog santuokoje įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas pareiškėjos vardu. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia. Apie tai, kad reikia susitvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo sužinojo, tik tada, kai nusprendė butą pasikeisti į mažesnį. Paaiškino, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi minėtame bute, perėmė jo valdymą, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Nurodė, jog kitų įpėdinių nėra, kadangi abiems tai pirmoji santuoka ir su velioniu vyru vaikų neturėjo.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes turi dalyvauti teismo posėdyje Marijampolės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje, kurioje posėdžio paskyrimo data buvo suderinta iš anksto.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja J. S. sutiko, kad ši byla būtų nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant, taip pat vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), nutarė bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 18–20), nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, jog J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens atstovas į 2017 m. lapkričio 16 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 35), byloje yra rašytinis VĮ „Turto bankas“, prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 20), todėl byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. S. ir A. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). A. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 6). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Šiuo adresu pareiškėja ir jos velionis sutuoktinis yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (b. l. 10, 12). Kauno miesto 13-asis notarų biuras nėra gavęs pareiškimų apie A. S. palikimo priėmimą (b. l. 8). Pareiškėja nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 9).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog J. S. po sutuoktinio mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – liko gyventi jų bendrame bute, toliau juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė A. S. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. S. turtą, nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė