Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-517-373/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
1-517-373/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17945-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
J. L.
Civilinis ieškovas
R. P., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-517-373/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17945-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 10 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai,kaltinamajam J. L.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P.,

civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2018m. vasario - kovo mėnesiais (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. P., neteisėtai benzininiu pjūklu "Eco" išpjovė ir pagrobė 7.322 kietmetrių medienos, t.y. 13 vnt. žalių beržų, 5 vnt. žalių juodalksnių, vieną žalią drebulę, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. P. 250 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį per kelias dienas jis (duomenys neskelbtini). nukentėjusiai R. P. priklausančiame miške benzininiu pjūklu „Eco“ nupjovė kaltinime nurodytus medžius. Jis dvi priekabas medienos nuvežė R. V., nes jam buvo skolingas 100 eurų, o vieną priekabą paliko R. P. sklype, nes vežant įklimpo traktorius ir negalėjo išvežti. Aplinkos apsaugos departamento ieškinį pripažįsta. R. P. už medieną sutinka atlyginti 250 eurų ir išlyginti vežant medieną išvažinėtą mišką. R. P. reikalaujamą atlyginti 2000 eurų neturtinę žalą prašo mažinti.

Kaltinamojo kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 273 str.) .

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas A. J. parodė, kad žalos apskaičiavimo akte užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype, priklausančiame R. P., iškirsta 13 vnt. beržų, 5 vnt. juodalksnių ir 1 drebulė. Vadovaujantis 2008-06-26 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, suskaičiuota žala gamtai - 2290,50 eurų ir prašo šią sumą priteisti Aplinkos apsaugos departamentui kaip žalos atlyginimą.

Nukentėjusi ir civilinė ieškovė R. P. parodė, kad turtinę žalą apskaičiavo padedant Aplinkos apsaugos departamento pareigūnui, t.y. suskaičiavo, kad iškirsti 7 kubiniai metrai medienos, kurios vertė 250 eurų. Kitą dalį žalos - 120 eurų sudaro provėžų sutvarkymas. Jai padarytą neturtinę žalą vertino 2000 eurų, vėliau posėdžio metu sumažino iki 700 eurų, nes pelkėje buvo gražus beržynas, kurį kaltinamasis iškirto, sukeldamas jai nuoskaudą ir išgyvenimus. Ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-10 atvykusi į jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jos sklype iškirsta apie 7 kietmetriai medienos, t. y 13 vnt. beržų, 5 vnt. juodalksnių ir 1 drebulė (b. l. 24, 27-29).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. L. buvo jam skolingas apie 200 eurų, kuriuos žadėjo grąžinti malkomis. 2018 m. kovo mėnesį J. L. pasakė, kad gali grąžinti skolą malkomis. Jis su J. L. traktoriumi su priekaba nuvyko į pastarojo nurodytą vietą miške. J. L. parodė malkų krūvą po du metrus ilgio ir pasakė, kad šias malkas jis gali pasiimti už skolą. Tą dieną jie su J. L. išvežė dvi priekabas malkų. Maždaug po savaitės su J. L. traktoriumi nuvyko į tą pačią vietą ir pakrovė dvi priekabas malkų, kurias jis atsivežė į namus. Praėjus dar dviem savaitėms su J. L. nuvyko į mišką, paruoštas malkas sukrovė į priekabą ir važiuodami įklimpo, todėl priekabą su malkomis paliko (b.l. 57-58).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį J. L. pasiūlė jos žentui R. V. už skolą sumokėti malkomis. Vėliau kovo mėnesį J. L. su R. V. traktoriumi išvažiavo atsivežti malkų (b. l. 56).

Liudytojas Ale A. O. davė tokius pat parodymus kaip liudytojai A. S. ir R. V.. (b. l. 61).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), R. P. sklype nukirsta 13 beržų, 5 juodalksniai, 1 drebulė (b.l.6-18).

Aplinkos apsaugos departamento atliktame žalos apskaičiavime nurodyta, kad R. P. miško valdoje neteisėtai iškirtus 7.322 kietmetrius medienos (13 beržų, 5 juodalksnius, 1 drebulę) padaryta žala aplinkai 2290,50 eurų (b. l. 42-43).

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis, neteisėtai nukirsdamas nukentėjusiajai priklausančiame žemės sklype kaltinime nurodytą kiekį medžių pavogė svetimą turtą. Jo veika pagal pavogto turto vertę ir nesant veiką kvalifikuojančių požymių, atitinka BK 178 straipsnio 4 dalies sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajam J. L. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, bedarbis, registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai.

J. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Įvertinus kaltinamojo J. L. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis) – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Civiliniai ieškiniai

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškė 2290,50 eurų ieškinį kaltinamajam aplinkai padarytai žalai atlyginti (b.l.42-48). Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Ieškinys įrodytas žalos apskaičiavimo, patikrinimo akto duomenimis, civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais teisme, kita bylos medžiaga ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. P. ieškinys dėl 370 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Kaltinamasis visiškai pripažino ieškinį dėl nukirstų medžių vertės – 250 eurų ir pripažino, kad traktoriumi veždamas medieną iš pelkės padarė gilias vėžes, tačiau nenorėjo atlyginti nukentėjusiajai 120 eurų žalos, o pageidavo pats išlyginti žemę. Nukentėjusioji nesutiko, kad kaltinamasis išlygintų vėžes, o pageidavo gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusios teisė sutikti, kad žalą pašalintų kaltinamasis arba reikalauti žalos atlyginimo pinigine išraiška. Jos nurodyta žemės išlyginimo išlaidų suma - 120 eurų laikoma realia, atitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijus bei priteistina iš kaltinamojo visa apimtimi.

R. P. ieškinys dėl 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis iškirto nukentėjusios sklype augusius medžius ir tuo neabejotinai sukėlė jai išgyvenimus, nepatogumus. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama, kad kaltinamasis padarė tyčinę veiką, vertinamą kaip baudžiamasis nusižengimas, nukentėjusiajai padarydamas nedidelę turtinę žalą. Jis bedarbis, tačiau ši aplinkybė negali nulemti nukentėjusiajai atlygintinos žalos dydžio, kadangi būdamas darbingas gali uždirbti pajamų žalai atlyginti. Įvertinus priešingų interesų tarp nukentėjusios ir kaltinamojo pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktiką R. P. iš kaltinamojo priteistina 150 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė

J. L. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlyginti nukentėjusiajai R. P. nusikalstama veika padarytą 250 eurų turtinę žalą.

Remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlyginti nukentėjusiajai R. P. nusikalstama veika padarytą 250 eurų turtinę žalą.

Priteisti iš J. L. R. P. 370 eurų turtinei ir 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. L. 2290,50 eurų Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos aplinkai padarytai žalai atlyginti.

J. L. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Laima Dumskienė