Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas 2 metų laisvės atėmimas, konfiskuojant ¼ dalį turto (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2021 m. vasario 27 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.

J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu niekur nedirba, tačiau užregistruotas Užimtumo tarnyboje. Psichikos ligomis neserga, priklausomybių neturi. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. 2021 m. vasario 27 d. visą dieną buvo pas savo draugę J. B., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kol buvo pas ją svečiuose, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vyną ir kažkiek alaus. Tą pačią dieną apie 19.30 val. jis nusprendė nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią ,,Maxima“ parduotuvę ir nupirkti papildomai alaus. Po apsipirkimo jis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), tačiau, kai įkišo raktą į durų spyną, durų negalėjo atidaryti, nes matyt draugė įdėjo savo raktą iš vidaus ir nuėjo miegoti, nes dar bandė skambinti į durų skambutį, bet niekas neatidarė. Tada jis sėdo į savo automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesiog sėdėjo ten, net neužvedė variklio. Po kurio laiko nusprendė dar kartą nueiti ir pabandyti atidaryti buto duris, tačiau prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir pasakė, kad jis (J. M.) vairavo automobilį neblaivus, nors to tikrai nebuvo. Jis vėl grįžo prie buto durų, atidaryti nepavyko, išėjo į kiemą, vėl priėjo tas vyras ir pasakė, kad iškvietė policiją ir jis (J. M.) turi dabar laukti, kol jie atvyks. Kadangi nieko blogo nedarė, tiesiog nusprendė nueiti nuo jo toliau. Tada prie parduotuvės ,,Aibė“, tikslaus adreso neatsimena, jį sustabdė policijos ekipažas ir paaiškino, kad liudininkas matė jį vairuojantį automobilį, ir jie dabar patikrins blaivumą. Jis sutiko, ir alkotesteriu jam buvo nustatyta virš 2,00 promilių (b. l. 47).

Kaltinamasis J. M., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl jam pareikšto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta, neblaivus vairavo automobilį. Jis apie mėnesį važinėja su savo dėdės automobiliu. Jo vairavimo stažas 26 metai. Automobilį laiko prie savo namų, (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 27 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini), ir nuo 19 iki 20 val. išgėrė 1 litrą balto vyno. Po to apie 19.40 val. nuėjo į parduotuvę ,,MAXIMA“, esančią netoliese (duomenys neskelbtini). Ten nusipirko 2 skardines po 0,5 l alaus, kurį norėjo nunešti namo, bet atėjęs prie buto pamatė, kad buto durys užrakintos iš vidaus. Jis raktą turėjo, bet iš vidaus buvo užrakinta kitu raktu. Bute buvo jo draugė, kuri buvo neblaivi, jis beldėsi ir skambino į duris apie 5 minutes, bet ji neatsiliepė ir neįleido, gal miegojo. Tada jis išėjo iš laiptinės į lauką ir atsisėdo į automobilį, įdėjo raktelį į užvedimo spyną, bet kaip toliau važiavo ir kur važiavo nepamena, nes buvo girtas. Po kurio laiko pamena, kad išlipo iš savo automobilio (duomenys neskelbtini). kelkraštyje, pasiėmė raktelį, perėjo į kitą gatvės pusę ir ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kodėl ten ėjo, nežino. Tuo metu pamatė nepažįstamą vyrą apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus su tamsintais akiniais, kuris pasakė ,,girtas už vairo, palauk policijos“. Vyras stovėjo prie savo automobilio, tamsios spalvos. Jis pagalvojo, kad vyras sako ne jam ir nubėgo toliau į priekį, bėgo gal porą šimtų metrų. Kiek pamena, jį sulaikė policijos pareigūnai netoli ,,Aibės“ parduotuvės, patikrino jo girtumą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 56).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. P. parodė, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 20.18 val. važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais važiuojantį automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis, vairuojamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškio, važiavo nesilaikydamas eismo juostų, vingiuodamas po kelią. Matė, kad automobilyje vyriškis buvo vienas. Automobilis ne kartą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, toks vairavimas pasirodė labai įtartinas, todėl, įtardamas, kad vairuotojas galimai neblaivus, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Toliau, kalbėdamas su BPC operatore, važiavo paskui automobilį. Minėtas automobilis apsisuko ties ,,Alaušos“ degaline (duomenys neskelbtini). ėmė važiuoti link Liepkalnio gatvės. Automobilis, kaip ir anksčiau, važiavo vingiuodamas po kelią, nesilaikydamas eismo juostų. P. T. ir (duomenys neskelbtini). sankryžą, automobilis apsisuko ir sustojo važiuojamosios dalies pakraštyje. Iš vairuotojo vietos išlipo apie 185 cm ūgio, apie 40 metų amžiaus vyriškis. Vyriškis dėvėjo šviesios spalvos kepurę, dėvėjo pilkos spalvos sportines kelnes ir mėlyną striukę. Išlipęs vyriškis gan stipriai svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų, jo judesiai pasirodė nekoordinuoti. Palikęs automobilį, vyriškis nuėjo link daugiabučio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Jis priėjo prie vyriškio ir paprašė jo palaukti policijos. Vyriškis nieko neatsakė, nuėjo į daugiabutį (duomenys neskelbtini) gatvėje ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje). Užėjęs į laiptinę, ėmė kilti laiptais į viršų. Jis lipo paskui vyriškį. Pamatęs, kad yra sekamas, vyriškis apsisuko ir skubiai išėjo iš laiptinės. Išėjęs pasileido bėgti tolyn (duomenys neskelbtini) gatve (link gimdymo namų), bėgo kiek svirduliuodamas, atrodė neblaivus. Jis bėgo paskui, tuo pat metu pranešinėdamas BPC operatorei apie vyriškio judėjimo kryptį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie bėgantį vyriškį sulaikė ties Vilniaus gimdymo namų pastatu, (duomenys neskelbtini). Matė, kad policijos pareigūnai sulaikė būtent tą vyriškį, kuris anksčiau vairavo automobilį. Vyriškiui sustojus ir išlipus iš automobilio, jis nuolat buvo jo akiratyje, todėl yra įsitikinęs, kad išlipęs iš automobilio, vyriškis alkoholio nevartojo. Minėto vyriškio nepažįsta (b. l. 23). Iš 2021 m. vasario 27 d. rašytinio S. P. paaiškinimo nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 28).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. B. parodė, kad apie 8 m. gyvena kartu, veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Be kita ko, paaiškino, jog kaltinamasis nėra priklausomas nuo alkoholio, tačiau kartais išgeria alaus. Įvykio dieną jis taip pat buvo išgėręs alaus, išėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, ji supyko ir neįleido jo namo, bet nesitikėjo, kad jis vairuos automobilį išgėręs. Jis savo automobilio neturėjo, todėl važinėjo jo dėdės automobiliu ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 27 d. 20.21 val. gautas pranešimas, kad link (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos) vairuotoją, kuris blaškosi po važiuojamąją kelio dalį (b. l. 5).

Iš 2021 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 20.18 val., patruliuojant iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pravažiuojantis pranešė, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, vairuotoją, kuris blaškosi po važiuojamąją kelio dalį. Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas radijo ryšio priemone informavo, jog bendrauja su pranešėju tiesiogiai, pats pranešėjas teigė, jog minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 55, vairuotojas išlipo ir šalinasi link (duomenys neskelbtini) esančių gimdymo namų. Pasak pranešėjo, vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas radijo ryšio priemone informavo, jog vairuotojas apsirengęs mėlynos spalvos striuke (duomenys neskelbtini) esančius gimdymo namus, pastebėjo vyrą, kuris atitiko požymius, šis pamatęs juos, pradėjo bėgti už apleisto pastato. Ji pradėjo vytis minėtą asmenį, už apleisto pastato asmuo sustojo, kartu su vyriausiuoju patruliu D. B. asmenį sugavo prie (duomenys neskelbtini) esančio apleisto pastato. Minėtas vyras apie 20.35 val. buvo paguldytas veidu į žemę, uždėtos spec. priemonės antrankiai už nugaros. Iš minėto sulaikyto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, paklausus, ar vaitojo alkoholinius gėrimus, teigė vartojęs alų, prieš kiek laiko, pasakyti negalėjo, tik paaiškino, jog seniai. Vyriausiasis patrulis D. B. atliko sulaikyto asmens apžiūrą, dešinėje striukės kišenėje rado raktus nuo automobilio. Minėtas asmuo buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. M.. Pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo S. P., kuris paaiškino, jog maždaug apie 20.18 val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje važiuojantį automobilį, kuris vingiavo po kelią vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Visą laiką pranešėjas minėtą automobilį sekė iš paskos, kol galiausiai jis sustojo (duomenys neskelbtini), vairuotojas išlipo iš automobilio, jam priėjus ir pasakius, jog palauktų, nes vyksta pareigūnai, automobilio vairuotojas pradėjo bėgti nuo jo, link (duomenys neskelbtini) gimdymo namų (b. l. 9-10).

Iš 2021 m. vasario 27 d. 20.45 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. M. nustatyti neblaivumo požymiai (b. l. 11). Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 27 d. 20.48 val. J. M. nustatytas 2,48 prom. girtumo laipsnis, o 21.04 val. 2,62 prom. girtumo laipsnis (b. l. 12, 13). Patikros sertifikatas Nr. 1360572 galiojo iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 14).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas – V. M. (b. l. 18).

Iš 2021 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Operatyvaus valdymo skyrius, tačiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (b. l. 34).

Iš 2021 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, tačiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (b. l. 36).

Iš 2021 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. M. pateikė 2021 m. gegužės 24 d. turto vertintojo E. L. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L210514, kurioje nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 650 Eur (b. l. 57-65, 66-79). Všį ,,Emprekis“ duomenimis minėto automobilio vertė Lietuvoje yra 2560 Eur su PVM (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad J. M. vairavo automobilį, be kita ko, patvirtina liudytojo S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiuo liudytoju), taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo teismo atlikti areštą per du kartus (b. l. 101-102, 103).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. anksčiau teistas (b. l. 83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 85), nedirba (b. l. 88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą teismas gali paskirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo teismo atlikti areštą per du kartus, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) tokios arešto atlikimo tvarkos nenumato. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BVK areštą atliekantys nuteistieji turi šio BVK 11–15, 100, 101, 105, 106, 108–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, tarp kurių yra ir teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų bei teisė du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismas įvertina ir tai, kad anksčiau J. M. už analogiško pobūdžio nusikaltimus neteistas ir administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. vasario 28 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 str. 5 d.) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog J. M. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – V. M. (b. l. 18). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo J. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš 2021 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. M. pateikė 2021 m. gegužės 24 d. turto vertintojo E. L. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L210514, kurioje nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 650 Eur (b. l. 57-65, 66-79), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Minėta, kad minėto automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 650 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 51). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas, esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

J. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 27 d. 20.35 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 12.52 val. (b. l. 38-39, 50). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 27 d. 20.35 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 12.52 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirti J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. vasario 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. M. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

J. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o J. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) J. M. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371);

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.