Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-20 · Administracinė byla Nr. eI2-10321-596/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
eI2-10321-596/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02212-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
B. U.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10321-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02212-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. U. (B. U.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 24S112735 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760295590, galiojusį iki 2025 m. spalio 6 d., kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Paaiškina, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas siekė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau Bendrovėje pasiūlytos darbo sąlygos buvo nesuderinamos su jo sveikatos būkle, todėl pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti siūlomo darbo. Tam, kad gautų legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvoje, nuo 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą – teikia pavežėjo paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad bendradarbiauja su pavežėjimo ir maisto pristatymo paslaugas teikiančia platforma „Bolt“, kiekvieną mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio sveikatos draudimo mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teigia, kad 2024 m. sausio 11 d. pareiškėjas sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo būti įdarbintas plytelių klijuotuoju, sumokėjo dvigubą mokestį naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvoje skubos tvarka gauti, tačiau šis procesas užsitęsė dėl minėtos bendrovės įsiskolinimo Sodrai. Tvirtina, kad iki šiol nėra gavęs jokio atsakymo iš Migracijos departamento pagal pateiktą prašymą, o pareiškėjo gaunamos pajamos Lietuvos Respublikoje yra pakankamos oriam gyvenimui, be to, jis turi sukauptų lėšų banko sąskaitose. Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina apie jo sąžiningus veiksmus, kuriuos jis atliko, siekdamas būti įdarbintas Lietuvoje, apie jo siekį įgyti stiprius socialinius ir ekonominius ryšius, kurie sietų jį su Lietuvos Respublika, todėl Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. rugpjūčio 1 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). Departamentas 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760295590, galiojantį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2025 m. spalio 6 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjas 2024 m. sausio 11 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 414,46 Eur. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio bei jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, o nustačius bent vieną iš šių pagrindų Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas, nesudarydamas darbo sutarties su Bendrove, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, nors pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį privalėjo tai padaryti. Pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 24S112735, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. rugpjūčio 1 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Departamentas 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760295590, galiojantį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2025 m. spalio 6 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. lapkričio 7 d.

Pareiškėjas 2024 m. sausio 11 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 414,46 Eur. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio bei jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taip pat buvo konstatuota, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, Departamentas 2024 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. 24S112735, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760295590, galiojęs iki 2025 m. spalio 6 d.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

Taip pat Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. spalio 6 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Migracijos departamentas, patikrinęs Sodra informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Teismas iš Sodra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimo faktus taip pat nustatė, kad pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai nesieja. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas verčiasi individualia veikla, tačiau toks faktas nepaneigia Migracijos departamento sprendimo išvadų apie įstatyminį pagrindą leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimui.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (MMA). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 6 d. oficialiai negavo jokių pajamų, juolab negavo Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto atlyginimo (1 414,46 Eur). Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas pateikė į bylą „Bolt“ balanso suvestines, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjui būdavo pervedamos konkrečios sumos, taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog pakankamų lėšų pareiškėjas turi, kadangi į bylą nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo gerą finansinę situaciją ar kitą gaunamų pajamų šaltinį. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad jis neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo B. U. (B. U.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas