Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1094-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
2A-1094-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
J. R.
Advokatai
Janina Umbrasienė, Albinas Raudonis
Civilinė byla Nr. 2A-1094-520/2008
Procesinių sprendimų klasifikatorius 30.9.1., 121. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovei A. P.,ieškovės atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,atsakovams J. R. ir J. R.,atsakovų atstovui advokatui Albinui Raudoniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams J. R. ir J. R. ir pagal atsakovų J. R. ir J. R. priešieškinį ieškovei A. P. ,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti naudojimosi 10,4445 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: jai paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 1, kurio bendras plotas yra 3,4815 ha, vertė – 2885 Lt, o atsakovams J. R. ir J. R. paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 2, kurio bendras plotas yra 6,9630 ha, vertė – 5770 Lt. Nurodė, kad 1999-10-15 Utenos apskrities sprendimu jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,54 ha žemės ir 2,24 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendrasavininkiais O. R. ir J. R.. O. R. jai tenkančią dalį 2002-07-17 dovanojimo sutartimi perleido sūnui J. R.. Utenos apskrities viršininko 2005-09-29 įsakymu Nr. 14-989 buvo patvirtinti nauji sklypo duomenys pagal geodezinius matavimus, kurie įregistruoti 2005-10-13. Ji (ieškovė) neturi galimybės naudotis jai atkurta nuosavybe, nes atsakovai nesutinka geranoriškai nustatyti žemės naudojimosi tvarkos, su jos parengtu sklypo planu nesutinka, o savo siūlymų neteikia. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nepažeidžia atsakovų interesų ir suteikia galimybę visiems bendrasavininkiams naudotis jiems priklausančia žemės dalimi.

Atsakovai J. R. ir J. R. byloje pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti naudojimosi 10,4445 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą: A. P. paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 1, kurio bendras plotas yra 3,4815 ha, J. R. paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 3, kurio bendras plotas yra 3,4815 ha, o J. R. paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 2, kurio bendras plotas yra 3,4815 ha. Nurodė, kad pagal jų pateiktą planą visi žemės bendrasavininkiai naudotųsi lygiavertėmis žemės sklypo dalimis, žemė formuojama kiek tai įmanoma viename masyve, taip pat yra atsižvelgta į tai, kad J. R. yra gyvenamojo namo ir jo priklausinių savininkas, todėl į jam tenkančią žemės sklypo dalį patenka kaip namų valda jo naudojama žemė.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino - patvirtino ieškovės 2008-06-04 pateiktą 10445 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, t. y. ieškovei A. P. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 1, kurios plotas yra 34815 kv. m, o atsakovams J. R. ir J. R. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 2, kurios plotas yra 69630 kv. m., o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 10,4445 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis 1/3 dalimis priklauso ieškovei ir atsakovams. Šis žemės sklypas yra regioniniame parke, todėl jam yra taikomi Žemės įstatymo 18 str. 11 d., Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. numatyti apribojimai, kurie nedraudžia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas, įvertinęs bylos šalių pateiktus žemės sklypo padalijimo planus, padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas planas atitinka Žemės įstatymo 1 str., teismų praktikos formuojamą reikalavimą sklypus formuoti kiek įmanoma racionaliau, viename žemės plote, užtikrina kiekvienam naudotojui priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams ir ūkiniams poreikiams tenkinti, turi susisiekimą su viešaisiais keliais, planas atitinka geros kaimynystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo principus. Tuo tarpu atsakovų pateiktame plane visas žemės sklypas yra padalintas į šešias dalis, sklypai yra įvairiakampiai, įsiterpia vienas į kitą, atsakovai prašo sklypo dalį su ieškovei priklausančias pamatų fragmentais priskirti J. R. . Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų nustatyta pagal atsakovų pateiktą planą, ieškovei būtų atimta galimybė naudotis įstatymo suteikta teise atstatyti tėvo turėtą namą, atsakovai įgytų geresnę padėtį nei ieškovė.

Šalies argumentai

Atsakovai J. R. ir J. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsižvelgė į pagrindinį reikalavimą nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, t.y. kad turi būti tiksliai nustatyta kiekvieno bendrasavininkio žemės sklypo dalis, nurodant jos dydį, išdėstymą bei konkrečias žemės sklypų ribas. Teismo patvirtintas ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas pažeidžia jų (atsakovų) teisėtus interesus, nes pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklypas yra padalintas į dvi, o ne į tris dalis. Teismas patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką neatsižvelgdamas į faktinį naudojimąsi žeme, aplinkybę, jog atsakovai nuolat gyvena kaime ir naudojasi žeme, o ieškovė gyvena mieste. J. R. sutiko didelę savo naudojamo sklypo dalį perleisti ieškovei, tačiau nesutinka, jog visas sklypas būtų perduotas ieškovei. Atsakovai nesutinka, kad jiems būtų nustatytas vienas žemės sklypas bendram naudojimui. Su apeliaciniu skundu jie teikia pakoreguotą žemės sklypo planą, nes ankstesniame plane buvo neįtrauktas žemės sklypo plotas, ant kurio yra ieškovei priklausančio buvusio statinio pamatų fragmentai.

Atsiliepimas

Ieškovė A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė naują naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinį bei patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą planą, nes jame yra tiksliai nustatyta jai priklausanti žemės sklypo dalis, parodytos bendrasavininkiams tenkančios sklypo dalies dydis ir išdėstymas, planas atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų, suteikia realią galimybę naudotis jiems priklausančia sklypo dalimi, atitinka formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Teismas atsižvelgė į visus kriterijus, taikomus nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, t.y. dydį, vertę, funkcinę paskirtį, bei pagrįstai konstatavo, kad kitokios tvarkos nustatymas pažeistų ieškovei įstatymo suteiktą teisę atstatyti tėvų namą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo tarp bylos šalių (žemės sklypo bendrasavininkių) iškilusio ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu pagal jų pareikštus reikalavimus. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl vadovaujantis CPK 327 str. 1 d. 2 p. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10,4445 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 14-17). Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-07-26 sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) yra išlikę pamatai to gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise iki 1947 m. priklausė J. R. (T.1, b.l.153-154). Ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo 2006-11-28 (T.1, b.l. 171-176). J. R. yra ieškovės A. P. tėvas (T.1, b.l. 175). Pareiškėja siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu atstatyti pastatą buvusioje vietoje (T.1, b.l. 175). Šie buvusio pastato, nuosavybės teise priklausiusio ieškovės tėvui J. R., pamatai yra ieškovei ir atsakovams Utenos apskrities 1999-10-15 sprendimu Nr. 43374-62-7971 (T.1, b.l. 8) atkurtoje nuosavybės teisėmis žemėje, dėl kurios naudojimosi tvarkos nustatymo yra nagrinėjamas ginčas. Pagal bylos duomenis ginčo žemės sklype taip pat yra atsakovo J. R. namų valda. Utenos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, vykdydama teismo 2007-11-06 nutartį, 2008-03-15 surašė aktą Nr. 78-6 (T.2, b.l. 55-56), kuriame nurodė, kad J. R. namų valda atskiru sklypu nėra suformuota ir namų valdos ribos nenustatytos; J. R. namų valdos ribos gali būti nustatytos vadovaujantis Žemės reformos įstatymo bei Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatomis; į J. R. namų valdos sklypą turėtų būti įjungta įvažiavimui į klojimą naudojama vieta (tarpas tarp pušies, augančios šalia J. R. rūsio, ir stačiakampio, kuriame išsidėstę akmenys, Molėtų rajono apylinkės teismas 2006-07-26 sprendimu pripažinti gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise iki 1947 metų priklausė J. R., pamatų fragmentais, šiaurės rytų kampo); Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-02-07 nutartyje minimas suartas žemės plotas, esantis tarp įvažiavimo kelio ir miško, negali būti įskaitytas į namų valdos plotą, kadangi ši žemė nėra užimta nei statiniais, nei sodu, nei kitais sodybos želdiniais, nei kiemu ar sodyboje nuolat daržui naudojama žeme. Prie šio akto pridėjo komisijos parengtą planą, kuriame pažymėtos nustatytos J. R. namų valdos ribos bendrame viso žemės sklypo plane bei A. P. parodyti akmenys, kuriuos Molėtų rajono apylinkės teismas 2006-07-26 sprendimu pripažino gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise iki 1947 metų priklausė J. R. , pamatų fragmentais (T.2, b.l. 57). Žemės sklypas, dėl kurio naudojimosi tvarkos vyksta ginčas, yra valstybės saugomoje teritorijoje – Labanoro regioninio parko teritorijoje, todėl jo naudojimui yra taikomos specialios sąlygos, nustatytos Žemės ir Saugomų teritorijų įstatymuose.

Pagal bylos duomenis ieškovė ir atsakovai (bendrasavininkiai) nesusitarė dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės priklausančio objekto – 10,4445 ha žemės sklypo – naudojimosi tvarkos. Tiek ieškovė, tiek atsakovai pareiškė reikalavimus dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal CK 4.75, 4.81 str., pateikė žemės sklypo planus. Pagal ieškovės pateiktą 2008-06-04 patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (T. 2, b.l. 75 voke), sudarytą A. B. tyrinėjimų įmonės, ieškovė prašė jai paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 1, kurio bendras plotas yra 3,4815 ha, o atsakovams J. R. ir J. R. paskirti bendrai naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 2, kurio bendras plotas yra 6,9630 ha. Ieškovė nurodė, jog ji prašo žemės sklypą padalinti į dvi dalis dėl to, kad atsakovai tam neprieštarauja, tarp atsakovų konfliktų dėl naudojimosi žeme nėra (T.2, b.l. 78). Pagal atsakovų pateiktą 2008-06-30 patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (T. 2, b.l. 75 voke) atsakovai prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: ieškovei A. P. paskirti žemės sklypus, plane pažymėtus 3A ir 3B, atsakovui J. R. – 2, o J. R. – 1A ir B. P. šį planą visas žemės sklypas yra padalintas į šešias dalis. Šiame atsakovų plane nėra nurodyti ieškovei priklausantys buvusio statinio pamatų fragmentai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą patikslintą žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypas suskirstytas į dvi dalis, konstatuodamas, kad ieškovės pateiktas planas atitinka teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, t.y. reikalavimą, kad sklypai būtų suformuoti kiek įmanoma labiau viename masyve, bendraturčiai turės vienodesnes sąlygas naudotis jiems priskirtais žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai žemės sklypo dalimi turi naudotis bendrai, netenkino jų reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo visiems trims bendraturčiams, konstatuodamas, kad tarp atsakovų nėra nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal atsakovų siūlomą planą žemės sklypas būtų išskaidytas į šešias dalis, sklypeliai įvairiakampiai, įsiterpiantys vienas į kito ribas, atsakovų pateiktas planas iškelia juos į geresnę padėtį, ieškovei priklausančių pamatų fragmentai patektų į atsakovų žemės sklypą. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės nustatė tik ieškovės naudojimosi tvarką žemės sklypu, nors atsakovai taip pat buvo pareiškę reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes šioje byloje visi trys bendrasavininkiai (bendraturčiai) buvo pareiškę reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams lygiomis dalimis. Bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.81 str. nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas – daikto naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Atsakovai byloje pareiškė atskirus reikalavimus, kad jiems atskirai būtų nustatyta tvarka, pagal kurią jie galėtų naudotis atskiromis žemės sklypo dalimis. Taigi šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės trims bendraturčiams naudotis žemės sklypu ir turėjo būti nustatyta tokia tvarka, kad trys bendraturčiai galėtų tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė ir nenagrinėjo kiekvieno iš atsakovų pareikšto reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o žemės sklypo dalį, nurodytą ieškovės pateiktame plane, paskyrė jiems naudotis bendrai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas planas maksimaliai atitinka visų šalių interesus, tačiau nenagrinėjo aplinkybių, ar atsakovai paskirta jiems žemės sklypo dalimi galės naudotis atskirai. Ieškovė byloje neteikė įrodymų, kad jai suteikus teisę naudotis jos pageidaujama žemės sklypo dalimi, atsakovai be jokių problemų galės nusistatyti naudojimosi tvarką ir naudotis ta žemės sklypo dalimi pagal tuos pačius kriterijus, kuriais remiantis buvo nustatyta ieškovės naudojama žemės sklypo dalis. Esant byloje pareikštiems visų bendraturčių reikalavimams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovė turėjo pateikti žemės sklypo planą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti visiems bendraturčiams naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp atsakovų nėra nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau pagal bylos duomenis tokių nesutarimų nebuvo tuo metu, kai jiems nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą planą. Atsakovas J. R. yra pareiškęs reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl šis jo reikalavimas turi būti išspręstas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai neprieštaravo, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra pamatai, turi būti paskirta ieškovei (T. 2, b. l. 77), tačiau atsakovų pateiktame žemės sklypo plane tai nebuvo pažymėta. Kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal žemės sklypo planus, todėl atsakovams turėjo būti pasiūlyta pateikti žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo dalis, kurioje yra pamatai, būtų paskirta ieškovei (CPK 179 str. 1 d.).

Su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė planą, kuriame yra nurodyti ieškovei priklausantys buvusių pastatų pamatų fragmentai (T. 2, b.l. 96). Pagal šį planą nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka: ieškovė A. P. naudotųsi žemės sklypais, plane pažymėtais 3A ir 3B, atsakovas J. R. – 2, o J. R. – 1A ir 1B (T.2, b.l. 96). Šiame atsakovų plane žemės sklype, plane pažymėtame 3A, nėra aiškiai nurodyti ieškovei A. P. priklausantys buvusio statinio pamatų fragmentai. Ieškovė nurodo, kad pagal šį planą žemės sklypo dalimi, kurioje yra pamatai, naudotųsi atsakovas J. R. (T. 2, b. l. 101). Tam, kad būtų išaiškintos šios aplinkybės, yra reikalingi papildomi įrodymai, todėl netenkintinas apeliantų prašymas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą žemės sklypo planą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu, todėl panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. .

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėAlgirdas Auruškevičius