Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Civinity namai“ ieškinį atsakovui UAB „Ida Basar“ dėl įpareigojimo leisti patekti į patalpas (duomenys neskelbtini). Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Patalpos, į kurias siekia patekti ir kurioje yra galimai trūkęs karšto vandens vamzdis,yra (duomenys neskelbtini). Atsakovui, kaip patalpų savininkui,neįleidžiant į patalpas yra pažeidžiamos kitų pastato butų irkitų patalpų savininkų teisės, kadangi nėra užtikrinama galimybė atkurti vamzdžio tinkamąfunkcionavimą, tuo pačiu, yra trukdoma ieškovo, kaip pastato bendro naudojimo objektųadministratoriaus, teisė vykdyti jam priskirtas administravimo funkcijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau –Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimoobjektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo irpriežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybesusijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LRCK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.Pagal minėtų Nuostatų 7.9 punktą administratorius (ieškovas) privalo pareikšti su namo bendrojonaudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR CK bei kituose Lietuvos Respublikos norminiuose teisėsaktuose nurodytos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teisės ir pareigos,tarp jų – ir pareiga laikytis LR CK 4.83 straipsnio 5 dalyje numatytų imperatyvų (buto ar kitos patalpossavininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalposeesančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą).LR CK 4.83 str. 1 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotisgyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitųpatalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.LR CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savoveiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimasnustatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimopriežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau –Reglamentas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymuNr. D1-971. Pagal Reglamento 96 punktą namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius turipareigą savo iniciatyva nedelsdamas, t. y. negavęs bendrosios dalinės nuosavybės savininkųsutikimo, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimoir likvidavimo darbus, jeigu tai yra būtina, kad būtų išvengta materialinių nuostolių.Atsakovas nesudarydamassąlygų patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas ir juose atlikti šildymobei karšto vandens sistemos remonto darbus elgiasi neteisėtai. Prašo teismą įpareigoti atsakovą UAB ,,Ida Basar“ įsileisti ieškovo Civinity namai, UAB ir jo įgaliotus asmenis įatsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), irsudaryti sąlygas jame atlikti bendrojo naudojimo šildymo bei karšto vandens sistemos (karštovandens vamzdžio) apžiūrą ir remonto darbus, o atsakovui UAB ,,Ida Basar“ įpareigojimonevykdant – leisti ieškovo Civinity namai, ir jo įgaliotiems asmenins, be UAB ,,Ida Basar“ leidimo,patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tam, kad patalpose būtų atlikta bendrojo naudojimo šildymo bei karšto vandens sistemos(karšto vandens vamzdžio) apžiūra ir remonto darbai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, kaip pamatinės konstitucinės teisės, užtikrinimo svarba nuolat pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo (pvz., 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (pvz., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą (pvz., 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).

Ieškovas nurodo faktines aplinkybes: patalpos, į kurias siekia patekti ir kurioje yra galimai trūkęs karšto vandens vamzdis, yra (duomenys neskelbtini). Atsakovui, kaip patalpų savininkui, neįleidžiant į patalpas yra pažeidžiamos kitų pastato butų ir kitų patalpų savininkų teisės, kadangi nėra užtikrinama galimybė atkurti vamzdžio tinkamą funkcionavimą, tuo pačiu, yra trukdoma ieškovo, kaip pastato bendro naudojimo objektų administratoriaus, teisė vykdyti jam priskirtas administravimo funkcijas. Ieškovas ieškinį grindžia teisiniais argumentais - LR CK 4.83 straipsnio 5 dalyje numatytų imperatyvų: buto ar kitos patalpos savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą). LR CK 4.83 str. 1 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. LR CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Atsakovas į ieškinį atsikirto, nurodydamas faktine aplinkybe, kad jokio vamzdyno rūsyje nėra, yra tik stovas: stovas yra sausas, nepažeistas, vanduo iš jo nesiveržia, neprateka. Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą - UAB „Sausa“ 2022-06-20 vamzdyno diagnostikos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad prietaisu nustatyta, kad vanduo prateka iš viršuje esančio buto, o stovas yra sausas, teismui pateikta nuotrauka.

Teismas ieškinį atmeta, nes LR CK 4.37 str. 1d. numato nuosavybės teisės turinį – nepažeidžiant kitų asmenų teisių savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teisės objektu. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo darbuotojai į rūsio patalpas (duomenys neskelbtini), buvo įleisti, jie apžiūrėjo vamzdžio stovą, nes jokio vamzdyno rūsio patalpose nėra. Atsakovas teismui pateikė UAB „Sausa“ 2022-06-20 vamzdyno diagnostikos ataskaitą. Vadovaujantis LR CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., nėra jokio pagrindo apriboti teismo sprendimu atsakovo nuosavybės teisės, nes atsakovo pateikti įrodymai rodo, kad bendro naudojimo įranga rūsio patalpose nepažeista, todėl nėra atsakovui LR CK 4.83 str. 5 d. numatytos prievolės atsiradimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. CK 4.39 str. 1 d. numato nuosavybės teisės apribojimą, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų arba teismo sprendimo, taip pat pažymėtina, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip patalpų savininko veiksmai nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Vertinant ieškovo reikalavimą proporcingumo principo, pagal kurį įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, aspektu, tai nėra teismui pateikta vamzdynų projektinės dokumentacijos, kad patalpose eina vamzdynai, o atsakovo įrodymai rodo, kad nėra jokio teisėto pagrindo patekti į rūsio patalpas – nėra fiksuota vandentiekio avarija. Ieškovo prašomas leidimas riboja atsakovo nuosavybės teisę, yra nepagrįstas, nes faktiniai duomenys patvirtina, kad leidimas patekti į atsakovų negyvenamąsias patalpas nėra būtinas ieškovo veiklos tikslams pasiekti, leidimo išdavimas varžo atsakovo teises akivaizdžiai labiau, negu reikia ieškovo tikslams pasiekti. Įpareigojimas įsileisti į atsakovui priklausančias patalpas turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, o būtent namo administravimo subjektui atlikti statinio techninės įrangos naudojimo priežiūrą, pašalinti gedimą, tai yra teisė gali būti suteikta ieškovui tik savo funkcijoms atlikti - patekti į naudojamas patalpas ir apžiūrėti techninę įrangą, pašalinti gedimą. Nesant gedimui rūsio patalpose, atsakovas pagrįstai disponuoja nuosavybės teise, gina nuosavybės teisę prieš neteisėtą ir nepagrįstą patekimą į jam priklausančias rūsio patalpas. Ieškovas neįrodė, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes nepateikti įrodymai dėl patirtų išlaidų (CPK 79 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.