- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- Ik-2777-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00993-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai M. K., atsakovo įgaliotai atstovei Jurgitai Bertašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba, tretysis suinteresuotas asmuo) 2011-04-05 sprendimą Nr. (11.1)1-2164 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius, atsakovas) 2011-02-14 sprendimą Nr. 6-12N- 590 (toliau – ir skundžiami sprendimai) bei įpareigoti Vilniaus skyrių skirt jai motinystės pašalpą nuo 2010-06-28 iki 2012-05-06.
Skunde nurodė, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, įstatymas) 16 str. 2 d. yra specialioji norma, leidžianti netaikyti reikalavimo turėti bendrąjį stažą tam, kad įgytų teisę į išmoką. Šios normos taikymo, sąlygos yra: taikoma asmenims iki 26 metų; jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo (bendrojo) šio nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose; pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Pareiškėjos nuomone, šios teisės normos analizė rodo, kad bendrasis stažas turi būti ne įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose. Pareiškėja būtent ir mokėsi bei niekur nedirbo. Įsidarbino faktiškai pasibaigus mokslams, t. y. prieš mėnesį iki diplomo įteikimo. Pabrėžė, kad pagal Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Technikos fakulteto pažymą dėl studento mokymosi, pavasario sesija baigėsi 2009-03-29, egzaminų sesija baigėsi 2009-04-12, būtent nuo 2009-04-12 daugelis studentų pradėjo dirbti praktikos atlikimo vietose, aktyviai vykdė darbo paieškas, mokymasis šioje mokymosi įstaigoje buvo faktiškai pasibaigęs, nuo 2009-05-11 iki 2009-06-26 buvo skirta diplominių darbų rašymui ir gynimui, šiuo laikotarpiu studentai galėjo išsilaikyti akademinius įsiskolinimus, kaip ir praktikos atlikimo metu, mokymosi įstaigoje nebuvo jokių paskaitų, studentai savo laiką galėjo organizuoti savo nuožiūra. Praktikos atlikimo laikotarpis nuo 2009-04-12 studentams skiriamas turint tikslą, kad jie praktikos atlikimo vietoje dirbtų, praktikos atlikimo vietos įmonėje įsidarbintų ar įgiję praktinius įgūdžius, rekomendacijas surastų kitą darbdavį. Todėl atsiradus laisvam laikui bei atsakingai planuojant savo tolimesnę profesinę karjerą, pareiškėja susirado darbą, iš pradžių dirbo ne visą darbo laiką, t. y. nuo birželio l d. iki rugsėjo l d. dirbo keturias valandas per dieną, o nuo rugsėjo l d. dirbo visą darbo laiką. Akcentavo, kad įstatymas nenustato tiesiogiai griežto jokiomis aplinkybėmis expressis verbis draudimo dirbti mokymosi metu. Įstatymo tikslas socialiai apsaugoti jaunus žmonės, kurie neturėjo galimybės dėl mokymosi įgyti bendrąjį stažą. Griežtu draudimu dirbti nebūtų pasiektas įstatymo tikslas - socialiai apsaugoti jaunus žmones, tai neatitinka bendriems teisės principams sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pareiškėja faktiškai pasibaigus mokymuisi objektyviai per vieną mėnesį negalėjo įgyti bendrojo stažo. Pažymėjo, kad butų neprotinga ir neteisinga reikalauti iš studentų baigiant mokslus drausti ieškoti darbo, integruotis į darbo rinką, priešingu atveju, toks draudimas didintų jaunimo socialinę atskirtį, nes daugelis studentų būtent ir randa darbą baigiamosios praktikos metu. Visuotinai žinomas faktas, kad mokymosi įstaigos pačios skatina studentus baigiamosios praktikos metu ieškoti darbo. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme expressis verbis nėra aiškaus draudimo dirbti, o yra tik tikslas apsaugoti jaunus studentus, kurie dėl mokymosi dieniniame skyriuje neįgijo reikiamo stažo, toks reglamentavimas savaime suponuoja protingumo ir sąžiningumo kriterijų taikymo būtinumą, o tai pat ir tai, kad administracinėje teisėje visi įstatymo turinio neaiškumai aiškinami asmens naudai. Pabrėžė, kad teisės normos turi būti aiškinamos protingai, preziumuojama, kad įstatymo leidėjas negali siekti neprotingų tikslų.
Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 33-35) nurodė, kad Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, iki teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą dienos (2010-06-28) M. K. įgijo 8 mėn. 21 d. per paskutinius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Kadangi pareiškėja neturėjo įstatyme numatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės (tėvystės) pašalpai skirti, todėl Vilniaus skyrius sprendimu pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą skirti atsisakė. Nesutiko su M. K. nuomone, kad sprendžiant klausimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos jai skyrimo turėjo būti taikomos įstatymo 19 str. 2 d. nuostatos. Įstatymo 19 str. 2 d., nustatančioje motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo sąlygas asmenims iki 26 m. amžiaus, yra apibrėžtos 4 sąlygos, kurioms esant asmuo įgyja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą: 1) asmeniui negali būti daugiau, nei 26 m.; 2) asmuo neturi įgijęs reikiamo pašalpai skirti socialinio draudimo stažo, kadangi nurodytais laikotarpiais mokėsi; 3) asmuo tapo apdraustuoju tik po mokslų baigimo; 4) pertrauka tarp mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) ir įsidarbinimo (socialinio draudimo pradžios) ne didesnė, nei 3 mėnesiai. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama asmeniui, atitinkančiam visas Įstatymo 19 str. 2 d. nustatytas sąlygas. Atsakovo nuomone, minėta įstatymo nuostata gali būti taikoma tik asmenims, tapusiems apdraustaisiais po mokslo baigimo, bei atitinkantiems kitas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas motinystės (tėvystės) pašalpai gauti. M. K. apdraustąja tapo 2009-06-01. Iš pareiškėjos pateikto mokslo baigimą įrodančio dokumento (profesinio bakalauro diplomo kopijos) matyti, kad M. K. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje mokslus baigė 2009-07-01, t. y. iki įsidarbinimo UAB „Mivona“ 2009-06-01 datos, taigi, Įstatymo 19 str. 2 d. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-25 nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), 43.4 p. nuostatos pareiškėjai negali būti taikomos. Įstatymo 19 str. 2 d. aiškiai nustatyta, kad mokslo pabaiga, nuo kurios turi būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas, yra įrodoma pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą. Pagal Švietimo įstatymo 39 str. 1 d., asmens įgyti mokymosi pasiekimai įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu), kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Todėl, tik toks įstatymų numatyta tvarka išduotas nustatytos formos dokumentas laikomas įrodančiu mokslo baigimą ir turi teisinę reikšmę, nustatant teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. M. K. minėtus reikalavimus atitinkantis dokumentas buvo išduotas tik 2009-07-01. Kadangi M. K. įsidarbino ir tapo apdraustąja iki mokslo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje 2009-07-01 baigimo, ji neatitinka Įstatymo 19 str. 2 d. nustatytų sąlygų, kuriomis esant jai galėtų būti mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, todėl Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo M. K. skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad jau yra priimti keli teismo sprendimai analogiškose administracinėse bylose ir pareiškėjų skundai tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs pareiškėjų naudai, bet mano, kad reikia spręsti kiekvienu atveju individualiai. Be to, pareiškėjos atžvilgiu jau yra priimtas 2011-01-24 teismo sprendimas, kuris yra apskųstas, todėl laiko, kad šią bylą reikėtų stabdyti, kol minėtoje byloje sprendimas įsiteisės. Kadangi 2011-01-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas pareiškėjos naudai dėl kitų sprendimų, negalėjo pasakyti, ar įsiteisėjus minėtam sprendimui atsakovė pati panaikins skundžiamą sprendimą, ar po šios bylos atnaujinimo, jei bus sustabdyta, pageidaus, kad teismas priimtų sprendimą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 53-54) nurodė iš esmės analogiškus motyvus kaip ir atsakovas savo atsiliepime. Laiko, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, 2011-02-14 pagrįstai priėmė sprendimą neskirti jai motinystės (tėvystės) pašalpos už vaiko priežiūros atostogų nuo 2010-06-28 iki 2012-05-06. Tvirtino, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Viešajai teisei taip pat būdingas adekvatus teisės normų aiškinimas, todėl Valdybai ir jos teritoriniams skyriams (kaip viešojo administravimo subjektams) nesuteikta teisė minėtų teisės normų aiškinti plečiamai ir skirti bei mokėti pašalpas kitaip nei numatyta įstatymuose ir Nuostatuose.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 63).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 9tolaiu – ir Vilniaus skyrius) 2011-02-14 sprendimo Nr. 6-12N-590, kuriuo nuspręsta neskirti M. K. motinystės (tėvystės) pašalpos nuo 2010-06-28 iki 2012-05-06, nes neturi 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per šį laikotarpį yra tik 8 mėn. 21 d.) (b. l. 50). Analogišką sprendimą priėmė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tolai – ir Valdyba, VSDFV) (b. l. 4). Taigi, viešojo administravimo subjektai nusprendė, kad pareiškėja neturi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės (tėvystės) pašalpai gauti ir neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir į Įstatymas) 19 str. 2 d. nustatytų sąlygų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kiti teisės aktai.
Įstatymo 19 str. (redakcija įsigaliojusi nuo 2009-10-01 ir galiojusi iki 2010-12-31) ir Nuostatų 43 p. nustato, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys, išleisti vaiko priežiūros atostogų ir per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turintys ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Šio straipsnio 2 d. ir Nuostatų 43.4 p. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-31) nustato, kad, nereikalaujant ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpas turi apdraustieji (dirbantys) asmenys iki 26 metų, jeigu jie šio stažo neįgijo todėl, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendro lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki jos tapo apdraustosios neviršijo 3 mėnesių.
Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja pradėjo dirbti UAB „Mivona“ 2009-06-01 (b. l. 9-11 – darbo sutartis, buvusi pavardė J.). Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos profesinio bakalauro diplomo TD Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas tvirtina, kad 2009 m. pareiškėja baigė šią mokslo įstaigą (b. l. 12) ir detaliau apie studijas tvirtina 2010-05-04 pažyma apie studento mokymąsi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Joje nurodyta, kad šioje mokslo įstaigoje pareiškėja mokėsi dieninėse studijose nuo 2006-09-01 iki 2009 m. birželio mėn.
Pareiškėja 2011-01-25 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo (b. l. 36-37). Prie prašymo pridėjo Įsakymo dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo kopiją (b. l. 36), prašymą dėl NPD, Diplomo kopiją (b. l. 39-47) ir išrašą apie vaiką (b. l. 49). Atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė neskirti M. K. motinystės (tėvystės) pašalpos nuo 2010-06 iki 2012-05-06, motyvuodamas, kad ji neturi 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Nurodė, kad stažas per šį laikotarpį sudaro tik 8 mėn. ir 21 d. Kodėl pareiškėjai netaikoma Įstatymo 19 str. 2 d. bei Nuostatų 43.4 p. nurodyta išimtinė teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą – sprendime nenurodė (b. l. 50). Šį sprendimą pareiškėja 2011-03-10 apskundė Valdybai (b. l. 6-7) ir gavo 2011-04-05 raštą Nr. (11.1)I-2164), kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus skyrius pagrįstai priėmė sprendimą neskirti motinystės (tėvystės) pašalpos už vaiko priežiūros nuo 2010-06-28 iki 2012-05-06. Šiame atsakyme tvirtino, kad pašalpa neskiriama, nes pareiškėja neturi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ir neatitinka Įstatymo 19 str. 2 d. bei Nuostatų 43.4 p. nurodytų sąlygų (tapo apdraustąja (įsidarbino 2009-06-01), o Vilniaus ir dizaino kolegiją baigė 2009-07-01). Šį raštą (sprendimą) pareiškėja apskundė teismui.
Kad pareiškėja neturi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės (tėvystės) pašalpai gauti – ginčo nėra. Tačiau ginčas yra, ar atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo pagrįstai netaikė pareiškėjai Įstatymo 19 str. 2 d. nustatytos išimties iš Įstatymo 19 str. 1 d. bei Nuostatų 43.4 p. nurodytų reikalavimų.
Kaip minėta, Įstatymo 19 str. 2 d. ir Nuostatų 43.4 p. reglamentuojama, kad nereikalaujant ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpas turi apdraustieji (dirbantys) asmenys iki 26 metų, jei jie šio stažo neįgijo todėl, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki jos tapo apdraustosios neviršijo 3 mėnesių. Teisėjų kolegija, vertindama kiekvieną reikalavimą, konstatuoja, kad neginčytinai įrodyta, kad pareiškėja atitinka visus išvardintus reikalavimus: ji yra iki 26 metų amžiaus (pareiškėja yra gimusi 1988-01-30) (b. l. 36), reikalaujamo stažo neįgijo todėl, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu mokėsi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dieniniame skyriuje (b. l. 12, 13), ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki ji tapo apdraustąja neviršija 3 mėn., t. y. ji įsidarbino vienu mėnesiu anksčiau nei baigė mokslus (b. l. 9). Nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kodėl įstatymui reikalaujant, kad pertrauka nuo mokslo pabaigos iki tampant apdraustąja turi neviršyti 3 mėnesių, pareiškėjai netaikė šios nuostatos, nors nuo mokslo pabaigos iki pareiškėjai tapus apdraustąja nėra jokios pertraukos, atvirkščiai – ji tapo apdraustąja vienu mėnesiu anksčiau.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl Įstatymo minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo (nutartys bylose Nr. A-756-304/2010, A-502-777/2010, A-146-1417/2011). Šiose bylose teismas yra išaiškinęs, kad „įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas. Kad asmuo įgytų teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintais reikalavimais ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu (t. y. asmeniu, kuris pats moka ir už jį yra mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje). Minėtose nutartyse teismas taip pat pažymėjo, kad „tuo atveju, jei šios įstatymo normos sąlygas atitinkantis asmuo įsidarbina anksčiau negu jam įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis diplomas, ši aplinkybė negali būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos. Priešingas Įstatymo aiškinimas yra nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, nes susidarytų tokia situacija, kad praktiškai baigęs dienines studijas ir operatyviai įsidarbinęs asmuo turėtų mažesnes socialines garantijas už tą, kuris apdraustuoju tapo vėliau, t. y. tik po to, kai oficialiai gavo mokslo baigimą ir atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – diplomą.“
Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007-10-24). Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Taigi, apibendrinusi, tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad būtų sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, objektyvia, išsamia ir visapusiška ištirtų byloje surinktų įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Vilniaus skyrius, tiek VSDF netinkamai taikė Įstatymo 19 str. 2 d. bei Nuostatų 43.4 p. nuostatas, nepagrįstai neskyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2010-06-28 iki 2012-15-06, todėl sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti bei atsakovas įpareigotinas skirti M. K. motinystės (tėvystės) pašalpą. Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos M. K. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-02-14 sprendimą Nr. 6-12N-590 „Dėl M. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-04-05 sprendimą Nr. (11.1) I-2164 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti M. K. motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2010-06-28 iki 2012-05-06.
Sprendimas per 14 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.