Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1125-343/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
2S-1125-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-3384-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vėdinimo meistrai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1125-343/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-3384-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4; 122.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-6902-191/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėdinimo meistrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pentacom“ dėl skolos ir delspinigių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2014 02 24 priimtas ieškovės UAB „Vėdinimo meistrai“ ieškinys atsakovei UAB „Pentacom“, kuriuo prašoma priteisti 105 913,43 Lt pagrindinės skolos, 1 332,98 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ieškinio ribose. Prašymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovė akivaizdžiai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, į raginimus nereaguoja, atsakovės finansinė būklė nėra gera, ji vengia atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, reikalavimo suma yra didelė, nekilnojamojo turto atsakovė neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. ieškovės prašymą tenkino, areštavo ieškinio reikalavimams bendrai 107 246,41 Lt sumai atsakovės kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises ir pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus valstybei. Teismas sprendė, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama suma yra didelė, kas gali objektyviai padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovė vengia gera valia atsiskaityti su ieškove, atsakovei yra pareikšti ir kiti kreditoriniai reikalavimai, todėl taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Pentacom“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantė skundžiamą nutartį laikė nepagrįsta dėl šių motyvų:

1. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį ir pobūdį, bet ir įvertinti, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo, kuris aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais. Taip pat turi būti laikomasi proporcingumo principo. Teismas pažeidė ekonomiškumo principą, interesų pusiausvyros principą neleisdamas atsakovei toliau vykdyti stabilios ūkinės – komercinės veiklos;

2. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs;

3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka principų, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji yra pelningai veikianti, moki įmonė, jos turtas nėra areštuotas, ji nebankrutuoja, turi skolininkų, kilnojamojo turto. Todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka savo funkcijos, o priešingai apsunkina atsakovės padėtį, dėl jų daroma žala atsakovei, nes kenkiama reputacijai ir geram įmonės vardui kitų įmonių atžvilgiu.

4. Teismas šioje stadijoje pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas. Daro išvadą, jog teismas šioje byloje pritaikė perteklinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovės finansinė padėtis yra gera, ji yra moki.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB „Pentacom“ kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas 107 246,41 Lt sumai, uždraudžiant kilnojamuoju turtu disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo. Teismas taip pat areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus valstybei. Teismas nagrinėjamu atveju taikė kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nurodė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, pažymėdamas, kad turto areštas taikomas 107 246,41 Lt sumai, t. y. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta bendra suma nėra didesnė už pareikšto ieškinio sumą. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra suvaržyta atsakovės veikla, kadangi yra areštuotas ne visas atsakovės turtas, o tik jo dalis. Vadovaujantis atsakovės pateiktu balansu (b.l. 22) atsakovė turi turto 3 704 109 Lt sumai, turto areštuota 107 246,41 Lt sumai, t.,y. areštuota tik 0,35 procento turto. Tai sudaro pagrindą tvirtinti, jog atsakovės veikla niekaip nėra suvaržyta.

Atsakovė savo gerą finansinę padėtį įrodinėja preliminariu balansu (b.l. 22) už 2013 metus. Tuo tarpu šiuo metu jau yra beveik praėjęs 2014 metų pirmas pusmetis. Taigi, šie balanso duomenys teismo vertinimu yra ne tik preliminarūs, bet ir pasenę, neatitinkantys realios situacijos. Kita vertus, iš preliminaraus balanso matyti, jog įmonės turtas yra 3 704 109 Lt . Tačiau įmonė jokio nekilnojamojo turto neturi, net 1 638 674 Lt yra gautinos sumos, t.y. ši suma vertintina tik kaip teisė tokią sumą gauti, o ne jau esama suma. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos (tai sudaro pagrindą teigti, jog tai yra pradelsti atsakovės finansiniai įsipareigojimai) sudaro beveik visus finansinius įsipareigojimus ir yra 2 126 686 Lt, kas palyginus su įmonės turtu - apie du milijonai litų, atmetus gautinas sumas, ir susidaro situacija, jog įmonė yra nemoki.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos vertinimu atskirojo skundo motyvai dėl netinkamai taikytų principų yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nenurodomi jokie konkretūs argumentai dėl jų pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų detaliau neanalizuoja. Pažymėtina, kad atskirais skundas yra nenuoseklus, jame nurodyti argumentai yra pasikartojantys, argumentuojama tik bendrųjų principų pažeidimu jų iš esmės neanalizuojant. Nepateikta ir preliminaraus balanso analizė. Nors skunde apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė ekonomiškumo principą, interesų pusiausvyros principą neleisdamas atsakovei toliau vykdyti stabilios ūkinės – komercinės veiklos, tačiau šis teiginys nesukonkretinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako.

Kaip argumentas panaikinti skundžiamą nutartį nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs, tačiau visiškai nedetalizuojama kokius gi nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė atsakovė, todėl ir vėl apeliacinės instancijos teismas neturi dėl ko pasisakyti. Pažymėtina, kad buvo areštuotos atsakovei priklausančios transporto priemonės, tačiau neuždrausta jomis naudotis. Duomenys apie piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą nepateikti. Todėl nesuprantama kokius nuostolius patiria atsakovė, ar kaip buvo apribota jos ūkinė – komercinė veikla.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka principų, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra gera, ji yra pelningai veikianti, moki įmonė, jos turtas nėra areštuotas, ji nebankrutuoja, turi skolininkų, kilnojamojo turto, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka savo funkcijos, o priešingai apsunkina atsakovės padėtį, dėl jų daroma žala atsakovei, nes kenkiama reputacijai ir geram įmonės vardui kitų įmonių atžvilgiu, kadangi kaip nurodyta anksčiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės ekonominė padėtis vertinat būklę pagal pateiktą preliminarų balansą už 2013 metus yra kritiška.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie yra pasikartojantys, nekonkretūs, neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, nepažeidė ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų atsakovės nurodytų principų ir jas taikė pagrįstai. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokia reali pinigų suma ar turtinės teisės buvo areštuoti, todėl teismas daro išvadą, jog realiai piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas nebuvo taikytas, todėl ir atsakovės teisių pažeisti negalėjo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytų neigiamų laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto - taikymo pasekmių atsakovė nepatyrė, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje apimtyje yra neproporcingos, neteisėtos ar nepagrįstos, pažeidžiančios ekonomiškumo principą, kas leistų skundžiamą nutartį patenkinus atskirąjį skundą, naikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrą sumą bei nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali savo teises ginti ne tik skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), arba kreipdamasis į teismą su prašymu dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė