Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
1A-487-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Stasys Punys
Nuteistasis
D. M.
Nukentėjusysis
J. K.

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-487/2010

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio dokumento kategorija:

1.2.4.6.8.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužes 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

teiseju Virginijos Pakalnytes – Tamošiunaites, Stasio Punio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynejui adv. Arvydui Miluciui,nuteistajam D. M. (D. M. ),vertejai Svetlanai Semionovai,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. M. (D. M. ) apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. 2 metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. M. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant ji per 1 menesi, ši termina skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, atlyginti padaryta turtine žala ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, ilgiau kaip septynioms paroms.

D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL (650 Lt) dydžio imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda, ja sumokant i Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos saskaita LT 267300010002455919, esancia AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, per du menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš D. M. priteista 132,76 Lt.

Nukentejusiosios J. K. civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo patenkintas pilnai ir iš D. M. J. K. naudai priteista 142,19 Lt.

Nukentejusiosios J. K. civilinis ieškinys del moralines (neturtines) žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš D. M. J. K. naudai priteista 4000 Lt.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2008-11-09 d. apie 4.00 val., Asociacijai „MMS Baltic“ priklausanciame klube (duomenys neskelbtini), esanciame (duomenys neskelbtini), tycia, del chuliganišku paskatu, viena karta smoge kumšciu J. K. i nosi, padarydamas jai poodines kraujosruvas akiu vokuose, nosies nugareleje, nosikauliu luži ir šiais veiksmais nesunkiai sutrikde J. K. sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendi. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi iš esmes, remesi nukentejusiosios ir keleto liudytoju parodymais, ivardindamas juos kaip nuoseklius ir sudarancius vientisa irodymu grandine, tuo tarpu kaltinamojo parodymus ir liudytoju, kurie patvirtina kaltinamojo parodymus, vertina kritiškai. Apelianto nuomone, nukentejusiosios parodymai turetu buti vertintini priešingai. Visu pirma, nukentejusioji buvo labai neblaivi - tai patvirtina ne tik jis savo apklausu metu, bet ir liudytojai M. K. , T. S. , R. L. , taip pat ir pati nukentejusioji 2009-03-03 vykusios papildomos apklausos metu, ji nurode, kad išgerusi buvo daug, buvo atminties spragos. Antra, nukentejusioji, akivaizdu del savo neblaivumo, ne tik kad nesugebejo nuosekliai nurodyti ivykio aplinkybiu - ivykio vietos, neva jai suduotu smugiu skaiciaus, bet ir, sprendžiant iš daugelio jos apklausu, nesiorientavo erdveje. Tuo tarpu net ir nukentejusiosios naudai liudijantys asmenys nurodo, kad veiksmas (smugis ar rankas nustumimas) buvo vienas.

Teismas, apelianto nuomone, nepagristai nuosprendyje nurode, kad nukentejusiosios parodymus patvirtina liudytojai J. K. , T. S. , Ž. B. , kurie parode, kad mergina rankoje nieko neturejo. Butent liudytojas Ž. B. ir nurode savo 2009-07-01 apklausoje, kad nukentejusioji turejo rankoje taure, kad ivykio vietoje buvo daug šukiu, kas patvirtina kaip tik apelianto ir liudytojo R. L. parodymus, jog apeliantas nesmoge nukentejusiajai i veida, o nustume ranka su taure (bokalu), del ko nukentejusioji prarado pusiausvyra (velgi del savo girtumo) ir krisdama susižalojo.

Ivykio metu matomumas (apšvietimas) bare buvo blogas, todel, apelianto isitikinimu, ypatinga reikšme objektyviam ivykio ištyrimui ir teisminiam jo vertinimui turejo nukentejusiosios, kaltinamojo ir liudytoju buvimo bare vietos, ju padetys, atstumai tarp ju. Kadangi esant blogam matomumui, stebint ivykio vieta, jo dalyviams esant nugara i liudytojus, ar vienu, ar kitu šonu (priklausomai nuo to, kuria ranka neva buvo suduotas smugis), ar kitiems baro lankytojams užstojant matymo lauka, galima susidaryti visiškai skirtinga, netgi apgaulinga vaizda. Akivaizdu, kad rankos judesys, nustumiantis nukentejusiosios ranka su taure (bokalu), ypatingai jeigu ranka su taure pakelta veido lygyje, ir po to sekes nukentejusiosios kritimas bei susižalojimas, esant tokioms aplinkybems, gali atrodyti kaip smugis. Skunde pažymima, kad atsakyti i šiuos klausimus, taip pat patikrinti liudytojo Ž. B. parodymus del šukiu buvimo ivykio vietoje ikiteisminio tyrimo metu buvo visos galimybes, atliekant nuodugnia ivykio vietos apžiura, eksperimenta, ir tuo budu isitikinti tiek nukentejusiosios, tiek kaltinamojo, tiek visu liudytoju parodymu tikslumu ir tokiu budu padeti teismui nustatyti objektyvia tiesa, taciau nei vienas iš šiu procesiniu veiksmu atliktas nebuvo, abejones išsklaidytos nebuvo. Tuo tarpu teismu praktika numato, kad abejones, kol jos neišsklaidytos, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Apelianto nuomone, veikos kvalifikacija neatitinka objektyviu ivykio aplinkybiu. Jis nuo pat pirmos savo apklausos itariamuoju, kuria nurodo savo nuosprendyje ir teismas, parode, kad gindamasis nuo girtos ir agresyvios merginos, „trenke smugi”, nuo kurio mergina nugriuvo ir susižalojo. Nors teismas ir pripažino, jog jis moka šnekamaja lietuviu kalba, taciau pagal tautybe, budamas nelietuvis, taip pat pagal savo išsilavinima, negali suprasti visu niuansu, slypinciu žodžiuose „trenke” ar „nustume” ju teisinio vertinimo prasme. Tuo labiau, kad jau pirmoje apklausoje jis nurode, jog nežino kur pataike, neteige, kad smoge i veida. Taigi, šios veikos vertinimo prasme, jis ir pripažino savo kalte, kad gindamasis, pastume nukentejusiosios ranka, kurioje buvo taure (bokalas), del ko (ir del savo girtumo) nukentejusioji parkrito ir netycia susižalojo. Tokiu savo parodymu jis laikesi nuosekliai visose savo apklausose, taip pat ir teisme, todel teismas nepagristai nuosprendyje nurode, kad jis velesnese apklausose pradejo neigti savo kalte. Jis niekada neneige, kad bendravo su nukentejusiaja, kad nustume jos ranka, galimai del ko ji nugriuvo ir susižalojo. Tokia ivykiu eiga patvirtina liudytojas R. L. , iš dalies liudytojas Ž. B. , taip pat ir pati nukentejusioji, kuri pripažino, kad apelianto atžvilgiu vartojo necenzurinius žodžius, t.y. buvo nusiteikusi pakankamai priešiškai, nukentejusioji jo atžvilgiu elgesi agresyviai.

Visos šios aplinkybes, apelianto nuomone, rodo, kad jis sužalojo nukentejusiaja ne tycia, o del neatsargumo, gindamasis ir bandydamas išvengti gilesnio konflikto. Todel jo veiksmai turejo buti kvalifikuoti ne pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., o pagal LR BK 139 str. l d., ir, vadovaujantis LR BPK 417 str., turejo buti iš valstybinio kaltinimo pereita i privatu kaltinima. Teisminiuose gincuose bei baigiamosiose kalbose gynyba akcentavo ši klausima, taciau teismas jo niekaip nevertino, del jo nuosprendyje nepasisake. Jeigu teismas nuspres, kad nera pagrindo veika perkvalifikuoti pagal LR BK 139 str. l d., apelianto isitikinimu, sprestinas klausimas del veikos kvalifikavimo del chuliganišku paskatu. Veika kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas — butent chuliganiškos paskatos. Apeliantui neaišku, kokiais duomenimis remiantis teismas skundžiamame nuosprendyje padare išvada, jog jis liete nukentejusiaja rankomis, nes nei jis, nei liudytojai, net ir tie, kurie teigia neva jis smoge nukentejusiajai i veida, apie tai savo parodymuose nieko nesake. Apelianto nuomone, butent nukentejusioji savo veiksmais, keiksmažodžiais ir agresyviu elgesiu, išprovokavo konflikta, todel veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1 d.

Apelianto isitikinimu, teismo priteista neturtine žala yra neadekvati ne tik patirtiems sužalojimams, bet pacios nukentejusiosios veiksmams. Teismas neatsižvelge i tai, kad pati nukentejusioji teisme patvirtino, jog prieš pora metu buvo pakliuvusi i autoivyki, kurio metu jai buvo lužusi nosis. Taigi, ši trauma yra didele dalimi ankstesnes traumos padarinys. Taip pat teismas visiškai neatsižvelge i pacios nukentejusiosios elgesi, jos vaidmeni del kilusio konflikto ir patirtos traumos. Del šiu aplinkybiu, apelianto nuomone, neturtine žala yra ženkliai mažintina.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimu, ištyre byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir padare pagrista išvada, jog D. M. sudave nukentejusiajai smugi iš chuliganišku paskatu, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apelianto nuomone, teismas nepagristai, kaip nuoseklius skundžiamame nuosprendyje vertino nukentejusiosios J. K. parodymus. Apelianto isitikinimu, nukentejusiosios parodymai turetu buti vertinami kritiškai, kadangi pastaroji buvo labai neblaivi, del savo neblaivumo ne tik, kad negalejo nuosekliai nurodyti ivykio aplinkybiu, bet ir nesiorientavo erdveje.

Apeliacines instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto skundo argumentais. Vertinant nukentejusiosios J. K. viso proceso metu duotus parodymus, matyti, jog jie nebuvo visiškai nuoseklus. Kita vertus, kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, pirmosios instancijos teismas aiškinosi, del kokiu priežasciu nukentejusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo pradžioje skyresi nuo velesniu bei duotu teisiamojo posedžio metu. Nukentejusioji teismui paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje jos parodymai buvo kitokie, kadangi ji po ivykio 3-4 dienas buvo šoke ir tik veliau prisimine ivykio aplinkybes. Apeliantas skunde itin akcentuoja aplinkybe, jog nukentejusioji ivykio metu buvo neblaivi. Atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusioji neneigia tos aplinkybes, jog ji klube vartojo alkoholinius gerimus, buvo išgerusi tris kokteilius, tai patvirtino ir beveik visi byloje apklausti liudytojai. Mineta aplinkybe, teiseju kolegijos vertinimu, taip pat galejo itakoti nukentejusiosios parodymu nuosekluma. Kita vertus, netgi atsižvelgus i tai, kad nukentejusiosios parodymai nebuvo visiškai nuoseklus, aplinkybe, jog apeliantas panaudojo nukentejusiosios atžvilgiu fizini smurta, sudave viena smugi i veida, patvirtina nuoseklus liudytoju J. K. , T. S. , Ž. B. parodymai.

Liudytojas T. S. teisiamojo posedžio metu parode, jog 2008-11-09 jis su draugais buvo klube (duomenys neskelbtini). Jis mate kai šalia pagrindinio baro apie 3-4 valanda nakties vaikinas ranka smoge merginai ir panele nukrito. Vaikinas pataike merginai i veida. Jis nuo merginos ir vaikino stovejo 5 metru atstumu. Iki smugio mergina vaikinui nesudave, nesmugiavo, ir jis tikrai nemate, kad ji butu ji pastumusi. Nukentejusioji nieko rankoje neturejo. Mergina buvo gerokai išgerusi. Ar vaikinas su mergina bendravo iki smugio, jis nežino, jis mate tik smugi.

Liudytojas J. K. teisiamojo posedžio metu parode, jog 2008-11-09 su draugu Ž. B. buvo klube (duomenys neskelbtini). Jiems bestovint prie baro, kitame baro gale, apie 10 metru atstumu, jis pastebejo kaip prie dvieju nepažistamu merginu priejo nepažistamas stambaus kuno sudejimo vaikinas. Tarp ju ivyko trumpas pokalbis, po ko vaikinas smoge kumšciu merginai i veida. Nuo smugio mergina nukrito nuo kedes ant žemes, iš nosies jai bego kraujas. Smugio metu mergina sedejo, po smugio mergina nukrito nugara ant žemes. Smugis tikrai buvo ne gynybinis. Jis praneše apsaugai, po to su Ž. B. užpuolika nusivijo. (duomenys neskelbtini) gatveje, pamate policijos ekipaža, kreipesi pagalbos ir vaikinas, sumušes mergina, buvo sulaikytas. Jeigu mergina iki smugio sudavimo butu elgusis agresyviai, jis tai butu pastebejes. J. K. jokio smugio vaikinui nesudave. Atkreiptinas demesys i tai, kad analogiškus savo parodymus apie aptariamo ivykio aplinkybes liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir akistatos su D. M. metu.

Liudytojas Ž. B. teisiamojo posedžio metu dave iš esmes analogiškus parodymus liudytojo J. K. parodymams. Liudytojas paaiškino, jog 2008-11-09, kartu su J. K. bunant klube (duomenys neskelbtini), jis mate kaip vaikinas merginai smoge viena karta rankos kumšciu. Nuo smugio mergina krito aukštielninka. D. M. kuri laika stovejo prie baro šalia J. K. ir tada dave merginai smugi i veida. Nukentejusioji D. M. atžvilgiu iki smugio agresyviai nesielge, jam nesudave. D. M. smugis tikrai buvo ne gynybinis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padare pagrista išvada, jog netiketi aukšciau nurodytu liudytoju parodymu objektyvumu nera pagrindo, mineti liudytojai iki ivykio nei apelianto, nei nukentejusiosios nepažinojo, todel jie neturejo jokio pagrindo apelianta apkalbeti.

Fakta, jog nukentejusiajai sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybemis ir laiku, kartu su aukšciau aptartais liudytoju parodymais patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje konstatuota, jog J. K. padaryta poodines kraujosruvos akiu vokuose, nosies nugareleje, nosikauliu lužis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai aplinkybese nurodytu laiku, t.y. 2008-11-09. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del nosikauliu lužio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienu. Imant atskirai poodines kraujosruvos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, atmestina kaip neatitinkanti byloje nustatytu aplinkybiu apelianto ivykio versija, jog nukentejusioji, jam pastumus jos ranka su bokalu, prarado pusiausvyra ir krisdama susižalojo. Teiseju kolegijos vertinimu, šia apelianto versija paneigia tiesiogiai ivyki maciuliu liudytoju J. K. ir Ž. B. teisiamojo posedžio metu duoti parodymai apie tai, kokiu budu nukentejusioji po apelianto suduoto smugio nukrito ant žemes. Liudytojas J. K. parode, jog mergina po smugio nukrito nugara ant žemes. Liudytojas Ž. B. taip pat patvirtino, jog nuo smugio mergina krito aukštielninka. Taigi, pagal liudytoju parodymus nukentejusioji, krisdama ant nugaros, aukštielninka, niekaip negalejo i ka nors atsitrenkti veidu, konkreciai nosimi ir ja susilaužyti.

Teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo patikimais, apelianto pateikiama ivykio versija patvirtinanciais parodymais, pripažinti liudytojo R. L. parodymus, duotus teisiamojo posedžio metu, kadangi pastarasis su D. M. , kaip teisingai pastebeta skundžiamame nuosprendyje, yra pažystami, anksciau kartu mokesi, bendrauja tarpusavyje. Kaip seka iš liudytojo teisiamojo posedžio metu duotu parodymu, jie su D. M. po 2008-11-09 ivykio buvo susitike ir apie ši ivyki kalbejosi. Be to, pažymetina tai, jog mineto liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi nuo duotuju teisiamojo posedžio metu. Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog ivykio diena jis kartu su savo draugu D. M. nuejo i kluba (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 3-4 val. jis, budamas klube ir stovedamas ant pakylos, mate kaip D. M. prie baro kalbejosi su jam nepažistama mergina, kuri veliau buvo sumušta. Atstumas tarp jo ir D. M. su mergina buvo apie 10 metru. Jis negirdejo apie ka pastarieji kalbejosi, taciau mate, jog pokalbis buvo nedraugiškas, t.y. kiek jis suprato, mergina buvo neigiamai nusiteikusi D. M. atžvilgiu., su juo bendrauti nenorejo. Jis mate kai vienu momentu mergina trenke D. M. antausi, po ko D. M. šiek tiek atsitrauke. Kaip jis suprato iš D. M. ir merginos elgesio, tarp ju vyko konfliktas. Po to jis pastebejo kaip mergina krenta ant žemes, ar jau buvo nukritusi. Jis staigiai prie ju pribego ir pamate, kad ant žemes guli mineta mergina, kuri buvo kraujuota. Jis asmeniškai nemate kaip D. M. sužalojo mergina, nes tuo metu buvo nusisukes, bet suprato, kad ranka smoge jai i nosi, nes tuo metu jie stovejo vienas priešais kita. Šalia ju daugiau nieko nebuvo, todel niekas kitas, išskyrus D. M. , negalejo sumušti merginos. Teisiamojo posedžio metu liudytojas R. L. savo parodymus pakeite, pastarasis paaiškino, jog 2008-11-09 apie 1 val. jis kartu su D. M. , J. M. ir J. R. atejo i kluba (duomenys neskelbtini). Jis mate, kai D. M. priejo prie nukentejusiosios. Nukentejusioji pradejo elgtis agresyviai D. M. atžvilgiu – nenorejo su juo bendrauti, skesciojo rankomis. Tarp pastaruju ivykusio pokalbio jis negirdejo. Kuomet nukentejusioji pradejo skescioti rankomis, D. M. nenoredamas su ja bendrauti, priejo prie jos drauges. Tada nukentejusioji dešine ranka trenke D. M. i kairi skuosta. D. M. ženge žingsni atgal. Po sekunde nukentejusioji D. M. 1-2 kartus stumtelejo. Nukentejusioji dešineje rankoje laike bokala, kuriuo užsimojo prieš D. M. . Kas vyko toliau jis nepastebejo, nes jam vaizda uždenge ranka. Teiseju kolegijos vertinimu, aukšciau išdestyti liudytojo parodymai ne tik, kad prieštaringi, bet ir nelogiški. Nukentejusioji, kaip parodo liudytojas, trenkdama D. M. dešine ranka per kairi skruosta, negalejo dešineje rankoje laikyti bokala ir netrukus juo užsimoti prieš D. M. . Pažymetina ir tai, kad liudytojas teisiamojo posedžio metu negalejo pateikti teismui logiško paaiškinimo, del kokiu priežasciu pastarojo parodymai yra prieštaringi. Liudytojo paaiškinimas, jog neva tai ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje jam buvo daromas spaudimas, teisiamojo posedžio metu paneigtas pastarojo apklausa atlikusios tyrejos V. R. parodymais.

Pagristu abejoniu teiseju kolegijai kyla ir del to, ar aptariamo ivykio metu klube buvo ir ivyki mate apelianto bei liudytojo R. L. nurodomi liudytojai J. M. , J. R. . Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytojas R. L. apie šiuos neva tai ivyki maciusius liudytojus užsimine tik teisme, tuo tarpu pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose taip pat minetu liudytoju nenurode, apie liudytoja J. M. , kaip neva tai ivyki maciusi liudytoja nurode tik 2009-04-01 skunde, prie kurio ir pridejo mineto liudytojo paaiškinima (b.t. 1, b.l. 150-153). Liudytojo J. M. paaiškinime apie J. R. net neužsimenama. Prašymas apklausti kaip ivyki maciusi liudytoja J. R. apeliantas pateike tik paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaiga bei susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kita vertus, netgi jeigu ir laikyti, jog liudytojas J. R. aptariamo ivykio metu buvo klube (duomenys neskelbtini), kaip teisingai nurodyta skundžiama nuosprendyje, šis liudytojas nepaneige D. M. kaltes, nes J. R. paaiškino, jog jis incidento metu klube prie baro nebuvo ir nemate kaip buvo sumušta mergina.

Svarbu šiuo atveju pažymeti ir tai, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paties apelianto parodymai viso proceso metu taip pat buvo prieštaringi ir nenuoseklus. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš karto po naktiniame klube ivykusio incidento, D. M. paaiškino, kad J. K. eme ji stumdyti, sudauže du bokalus, treciu bokalu jam trenke per galva ir tada jis trenke jai i veida (b.t. 1, b.l. 99). 2009-03-09 vykusios apklausos metu D. M. pilnai pripažino savo kalte ir paaiškino, kad ant jo bokalu užsimojusiai merginai, jis trenke smugi, taciau negali pasakyti kur pataike (b.t. 1, b.l. 106). 2009-06-04 vykusioje apklausose D. M. savo kaltes jau nebepripažino (b.t. 1, b.l. 109). Teisiamojo posedžio metu D. M. savo kaltes taip pat nepripažino ir teige, jog jis ranka išmuše iš J. K. alaus bokala, o pastaroji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant grindu. Jis merginai i veida tycia smugio nesudave ir nosies jai nesulauže. Mergina sužalojimus patyre krisdama, nes veidu trenkesi i šalia baro stovejusias kedes (b.t. 2, b.l. 34-35). Tuo paciu pažymetina, jog teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ir motyvuotai skundžiamame nuosprendyje paneige apelianto teiginius del valstybines kalbos nemokejimo, todel teigti, jog apeliantas nesupranta žodžiu „trenke”, „stume” skirtingos prasmes, nera pagrindo.

Teiseju kolegija daro išvada, kad pagristai pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmus nukentejusiosios atžvilgiu ivardijo kaip tycinius, padarytus iš chuliganišku paskatu.

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkta baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogu del chuliganišku paskatu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkta svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganišku paskatu – nustatymas. Teismu praktikoje veika pripažistama padaryta del chuliganišku paskatu, kai tai daroma del elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinanti požiuri i aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti.

Byloje nustatyta, jog apeliantas su nukentejusiaja iki ivykio nebuvo pažistami. Byloje surinktais irodymais nustatyta, jog nukentejusioji ivykio metu nebuvo agresyvi, apelianto nestumde, netrenke jam i veida, neužsimojo ir netrenke bokalu, t.y. ji neišprovokavo jokio konflikto. Butent pats apeliantas priejo prie nukentejusiosios ir pradejo ja kalbinti, pakviete šokti, tuo tarpu pastarajai atsakius neigiamai, pavartojant necenzurinius žodžius (tai patvirtino pati nukentejusioji apklausu metu), D. M. tycia, del mažareikšmes dingsties trenke jai kumšciu i veida. Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog J. K. atsisakymas bendrauti su neblaiviu apeliantu, nedave pastarajam pagrindo smogti nukentejusiajai i nosi, be to, pažymi, jog apeliantas, smogdamas nukentejusiajai kumšciu i nosi, suvoke savo veiksmu pavojinga pobudi, numate, kad taip elgdamasis jis gali sužaloti nukentejusiaja ir to norejo.

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog apeliantas pagristai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo neteiseti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso reikalavimu paskirta apeliantui ir bausme. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausme, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, jos motyvus, tikslus, pastarojo asmenybe (anksciau neteistas, galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi, turi legalu pragyvenimo šaltini, darbe charakterizuojamas teigiamai), jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe (nusikalstama veika padare, apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)) bei jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima ir pagristai ji nuteise 2 metu laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per griežta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas svarste galimybe apelianto atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, taciau nesant tokios galimybes, pagristai pastarojo atžvilgiu pritaike LR BK 75 str. ir jam paskirtos bausmes vykdyma atidejo 1 metams.

Apeliantas skundu negincija nukentejusiajai padarytos turtines žalos, apeliantas su nukentejusiajai ir Valstybinei ligoniu kasai padaryta turtine žala sutiko ir teisiamojo posedžio metu, taciau apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu teismo nukentejusiajai priteista neturtine žala.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Neturtines žalos turini apibrežia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtines žalos dydis – 4 000 Lt – nustatytas laikantis teises normu, reglamentuojanciu nusikalstama veika padaryta žalos atlyginima. D. M. prieš nukentejusiaja smurtavo viešoje vietoje, patirtas fizinis skausmas, pažeminimas kitu akyse, nepatogumai (kuri laika negalejo dirbti, turejo gydytis patirtus sužalojimus, negalejo del patirtu sužalojimu išeiti i viešuma), dvasiniai išgyvenimai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelge ne tik i aukšciau nurodytas aplinkybes, bet ir i apelianto turtine padeti, jo gaunamas pajamas, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsni. Ivertino, tai, kad byloje nera duomenu, jog nukentejusioji del padaryto kuno sužalojimo tapo nedarbinga ar atsirado kitokios ilgalaikes neigiamos pasekmes. Taip pat atsižvelge i tai, kad nukentejusioji teismui nepateike objektyviu duomenu, jog del patirtos traumos jos nosis yra kreiva ir jos ištiesinimui bus reikalinga brangiai kainuojanti chirurgine intervencija. Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija konstatuoja, kad nukentejusiajai priteistas neturtines žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, atitinka sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Apelianto argumentai, kuriais jis kaltina nukentejusiaja neva jos pacios elgesys buves neteisetas, tai ir leme ivykio padarinius, kolegijos nuomone, prieštarauja bylos duomenims ir nera pagrindu netenkinti civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. M. (D. M. ) apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Daiva Pranyte – ZalieckieneTeisejai Virginija Pakalnyte - TamošiunaiteStasys Punys