Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-10-14 · Byla Nr. A2.11.-393-780/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
A2.11.-393-780/2016
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00135-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
V. M.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A2.11.-393-780/2016;teisminio proceso Nr. 4-27-3-00346-2016-8;procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1; 2.14.3.(S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 14 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs V. M., gim. (duomenys neskelbtini)Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. teismo šaukimu kviečiamas atvykti kaip liudytojas į Lazdijų rajono apylinkės teismą, esantį Lazdijų m., Lazdijos g. 3, duoti parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-5-743/2016 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00135-2016-4), 2016 m. rugsėjo 22 d. 9.30 val. be svarbios priežasties neatvyko duoti parodymų ir taip vengė duoti parodymus.

V. M. kaltu prisipažino, dėl pažeidimo gailisi, atsiprašo už parodytą nepagarbą teismui. Jis paaiškino, kad šaukimą į 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį buvo gavęs ir tą dieną ketino vykti į teismą, bet prieš tai nusprendė nuvažiuoti pas savo pažįstamą, kuris gyvena netoli jo namų, todėl galvojo, kad laiku spės ir į teismo posėdį. Tačiau jo asmeninis automobilis kelyje sugedo ir iš karto jį sutaisyti nebuvo galimybės. Todėl jis į pagalbą išsikvietė savo pažįstamą, bet tai užtruko ir jis suprato, kad į teismo posėdį nespės. Tuomet paprašė savo kolegų darbe, kad apie tai praneštų teismui telefonu. Jo kolegos jam pranešė, kad teismo informuoti nepavyko, nes niekas neatsiliepė telefonu. (duomenys neskelbtini) turi tarnybinį automobilį, tačiau sugedus jo asmeniniam automobiliui jis neprašė savo pavaldinių, kad į teismą jį nuvežtų tarnybiniu automobiliu, nes norėjo susitvarkyti savo automobilį. Labai apgailestauja dėl to, kad neatvyko į teismo posėdį, nes neturėjo jokio motyvo tyčia neatvykti.

Be paties V. M. savo kaltės prisipažinimo, jo kaltę patvirtina Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nutartis pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 2), 2016-09-22 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas V. M. į posėdį neatvyko, apie jokias neatvykimo priežastis teismui nebuvo pranešta, o dėl liudytojo neatvykimo teismas buvo priverstas padaryti posėdžio pertrauką iki kitos datos (b. l. 3-6), pranešimas, patvirtinantis kad V. M. šaukimas atvykti į 2016-09-22 teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis ar atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio kodekso 187² straipsnį (ATPK 276 str. 2 d.).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad V. M. teismo nurodytu laiku be svarbios priežasties neatvyko duoti liudytojo parodymų, nors turėjo galimybę atvykti, ir tokiais veiksmais vengė juos duoti, todėl jo veiksmai atitinka ATPK 187² straipsnio dispoziciją.

V. M. nurodytos neatvykimo priežastys ir aplinkybės neatleidžia liudytoju į teismo posėdį šaukiamo asmens nuo pareigos atvykti į teismo posėdį ir nešalina atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, nes tokios neatvykimo duoti liudytojo parodymų priežastys nepripažintinos svarbiomis. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo šaukimas į posėdį V. M. ATPK 257¹ str. 1 d. numatyta tvarka buvo įteiktas prieš mėnesį iki teismo posėdžio ir jis turėjo pakankamai laiko suplanuoti savo asmeninius reikalus taip, kad galėtų atvykti į teismo posėdį. Todėl jo pasirinkimas teismo posėdžio dieną tvarkyti asmeninius reikalus prieš pat posėdžio laiką negali būti laikomas svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, net jeigu tvarkant asmeninius reikalus nutiko nenumatytos aplinkybės. Be to, pabrėžtina, kad V. M. (duomenys neskelbtini), todėl net ir kelyje sugedus jo automobiliui jis turėjo galimybę duoti nurodymą savo pavaldiems darbuotojams tarnybiniu automobiliu nuvežti jį į teismo posėdį, o savo automobiliu pasirūpinti po teismo posėdžio. Taip pat pabrėžtina, kad teismo posėdis truko net keturias su puse valandos ir baigėsi tik 14 val., todėl V. M. turėjo visas galimybes telefonu informuoti teismą apie savo vėlavimą ir į posėdį atvykti dar jam nepasibaigus. Jo nurodoma aplinkybė, kad jo kolegos negalėjo teismo telefonu informuoti apie jo negalėjimą atvykti, nes niekas teisme neatsiliepė telefonu nešalina jo atsakomybės, nes visų pirma, pats V. M. pripažįsta, kad jis asmeniškai į teismą net neskambino, nors pareigą informuoti teismą turi jis, o ne jo kolegos, o antra, teisme yra daug skirtingų telefonų numerių, kurie yra viešai skelbiami, todėl V. M. turėjo galimybę tiek pats, tiek per savo kolegas, informuoti teismą apie jo galimą vėlavimą kitais telefono numeriais, jeigu vienu iš jų niekas ir neatsiliepė.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kelyje sugedus V. M. asmeniniam automobiliui jis turėjo galimybę į teismą atvykti tarnybiniu automobiliu, turėjo galimybę apie vėlavimą, jeigu būtų užrukęs atvykti ir tarnybiniu automobiliu, pranešti teismui telefonu, bet suspėti atvykti iki teismo posėdžio pabaigos. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios, nes jis pats sąmoningai pasirinko savo asmeninių reikalų rūpinimąsi tuo pačiu metu kai turėjo vykdyti liudytojo pareigą duoti parodymus teisme.

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, o skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 1, 2 d.). Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės vals­ty­bės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svar­bius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp sie­kiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų prie­mo­nių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teis­mo 2001-10-02, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuo­­bau­­dos taikymas turi atitikti propor­cingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažei­dimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti tei­sin­ga pusiaus­vy­ra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo­baudos tiks­lai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griež­ta (Aukš­čiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. pirmą kartą padarė tokį pažeidimą, į tai, kad pažeidimą sąlygojo ne tyčinis ignoravimas savo kaip liudytojo pareigos, o netinkamai suplanuotas savo asmeninių reikalų tvarkymas bei netinkamai įvertinta situacija nutikus nenumatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog jo asmenybė nėra pavojinga ir ateityje jis analogiškų pažeidimų nedarys. Jau vien tik patraukimo atsakomybėn faktas pirmą kartą nusižengusiam asmeniui yra efektyvi poveikio priemonė siekiant užkirsti kelią pakartotinių pažeidimų padarymo galimybei, todėl paskyrus net ir ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 289 Eur baudą, šiuo konkrečiu atveju ji būtų neproporcingai griežta pagal padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Todėl įvertinus V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme procesas įtakojo pažeidėjo požiūrį į įstatymų reikalavimų vykdymą ir neigiamą požiūrį į savo paties veiksmus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, nes tai bus pakankama ir teisinga nuobauda už padarytą pažeidimą šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir paskirti jam 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam admi­­nistracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, Valstybinei mokesčių inspek­cijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio teisės pažeidi­mo protokole (16062260498). Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose. Nesumo­kė­jus baudos per nurodytą ter­mi­ną nutarimas skirti baudą siunčia­mas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka