Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiojo R. B. įgaliotai atstovei advokatei Nainai Landzbergienei, atstovei pagal įstatymą G. R.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, taikant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2024 m. balandžio 12 d., apie 13:30 val., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė nukentėjusiajam R. B. į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas lūpos bei nosies sričių sumušimus, pasireiškusius dviem muštinėmis apatinės lūpos srities žaizdomis, kurios gijimo metu komplikavosi uždegiminiu procesu – celiulitu, o taip pat nosies kaulų lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tokie M. J. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja D. L. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (duomenys neskelbtini). Tiek M. J., tiek ir nukentėjusysis R. B. yra (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojai. Ji paties įvykio nematė, tą dieną budėjo valgykloje. Kai visi pavalgė, nuėjo į skyrių. Ten pamatė pritaškyta kraujo. Globos namų gyventojai pasakė, kad M. J. trenkė R. B. į veidą. R. B. suteikė pirmąją pagalbą ir palydėjo į Joniškį pas chirurgą. R. B. buvo prakirsta apatinė lūpa. M. J. būna agresyvus ir globos namų gyventojų, ir darbuotojų atžvilgiu. Ir jai yra tekę bėgti slėptis nuo M. J. kitame skyriuje. Po įvykio ji klausė M. J. ar šis trenkė R. B. M. J. neigė mušęs R. B. M. J. draugė A. B. pasakė, kad M. J. trenkė R. B., kai ši pasiskundė M. J., kad R. B. jai trenkė į nugarą.

Liudytoja D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (duomenys neskelbtini). 2024-04-12, apie 13 val., valgykloje prižiūrėjo tvarką. Valgykloje R. B. buvo sveikas, nesumuštas. Pavalgę globos namų gyventojai išėjo į savo skyrius. Eidama į penktą skyrių, koridoriuje, ant grindų, pamatė pritaškyta kraujo. Fojė pamatė stovintį R. B., kuris ranka buvo užsidengęs lūpą, jo rankos buvo kruvinos. Ji paklausė R. B. kas atsitiko. R. B. turi psichinę negalią, sunkiai bendrauja, negali pasakyti, bet daug ką supranta. Iš globos namų gyventojų sužinojo, kad R. B. sumušė M. J. Pastarojo draugė A. B. papasakojo, kad R. B. jai trenkė kumščiu į nugarą. Apie tai A. B. pasakė savo draugui M. J., kuris po to sumušė R. B. (Duomenys neskelbtini) darbuotoja J. S. klausė M. J., kodėl šis sumušė R. B., bet M. J. neigė mušęs (1 t., b. l. 125–126).

Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. 2024-04-12 vienas iš globotinių – M. J., trenkė kitam globotiniui – R. B. Apie 13 val. R. B. atbėgo pas ją į kabinetą kruvinu veidu. R. B. turi kalbos sutrikimą, todėl jam sunku aiškiai reikšti mintis. Paklausus R. B. kas jį sumušė, šis ją nulydėjo iki M. J. kambario. Jie pasibeldė į M. J. kambario duris, tačiau pastarojo ten nebuvo. M. J. kambaryje buvo A. B. M. J. rado užsirakinusį tualete. R. B. ji nuvedė pas medikus dėl žaizdos lūpoje. M. J., atėjęs į fojė, neigė mušęs R. B., bet pastarasis pirštu rodė į M. J. Matėsi, kad M. J. yra sutrikęs, išsigandęs dėl įvykio. Ji jau 5 metai yra M. J. (duomenys neskelbtini) darbuotoja. M. J. yra neįgalus, gydosi nuo alkoholizmo. M. J. supranta kas jam sakoma, bet geba kalbėti tik pavieniais žodžiais ir garsais, komunikuoja gestais. M. J. yra impulsyvus, tampa agresyvus, atsiradus dirgikliams iš aplinkos. Yra buvęs atvejis, kai M. J. primušė socialinės globos namų darbuotoją (1 t., b. l. 131–132, 136–137).

Nukentėjusiojo R. B. atstovė pagal įstatymą G. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos anūkas R. B. iki 2021-10-15 gyveno kartu su ja. 2021-10-15 anūkas buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus. R. B. nuo gimimo nustatytas slaugos poreikis, nes turi (duomenys neskelbtini). 2024-04-12, apie 13 val., jai paskambino socialinės globos namų darbuotoja J. S. ir pasakė, kad globos namų gyventojas M. J. sumušė jos anūką, medikai ruošiasi pastarąjį vežti į Joniškio polikliniką chirurgo apžiūrai. Nuvykus į Joniškio polikliniką, chirurgas jai paaiškino, kad anūkui yra stipriai perskelta lupa, reikia susiūti. Apie įvykį ji informavo policiją. Anūkas jai paaiškino, kad jį sumušė M. (1 t., b. l. 23–24).

Tai, kad M. J. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

2024-04-12 G. R. protokolu-pareiškimu policijai dėl jos globojamo anūko R. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, sumušimo (1 t., b. l. 10);

2024-04-12 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame aprašytos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose M. J. smurtavo prieš R. B. (1 t., b. l. 32–39);

2024-04-12 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant R. B. kūno matomi sužalojimai – prakirsta apatinė lūpa (1 t., b. l. 59–62);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 657/2024(05), kurioje nurodyta, kad R. B. mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ir paviršiumi į veido sritį pasekoje padaryti apatinės lūpos bei nosies sričių sumušimai, pasireiškę dviem muštinėmis apatinės lūpos srities žaizdomis, kurios gijimo metu komplikavosi uždegiminiu procesu – celiulitu, o taip pat nosies kaulų lūžiu. R. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosikaulių lūžio ir dėl žaizdų, kurios gyjant komplikavosi uždegiminiu procesu, tiriamojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 69–70);

2024-04-16 Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl nustatytų įvykio aplinkybių“, kuriame nurodyta, kad įvykio metu kartu su M. J. ir R. B. buvo socialinės globos namų globotinė I. G. Pastaroji paaiškino, kad matė kaip M. J. vieną kartą trenkė kumščiu R. B. į veidą. Kadangi I. G. pripažinta neveiksnia, ji nebuvo apklausta liudytoja (1 t., b. l. 103);

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-151/2024, kuriame nurodyta, kad M. J. ankščiau diagnozuotas (duomenys neskelbtini); M. J. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu nustatomas (duomenys neskelbtini); M. J. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; šiuo metu M. J. nustatomas (duomenys neskelbtini); M. J. negali būti apkaltinamas, negali dalyvauti teismo posėdyje, negali duoti objektyvių parodymų, jam negali būti skiriama bausmė; M. J. dėl psichikos sutrikimo socialiai pavojingo elgesio rizika yra didelė; M. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto rėžimo sąlygomis (2 t., b. l. 34–37).

Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus, kuris nurodė, jog ekspertizės metu M. J. nustatytas (duomenys neskelbtini). Tai, kad M. J. dar pavartoja ir alkoholio, komplikuoja situaciją. M. J. reikalingas stacionarus gydymas, nes socialinės globos namų darbuotojai nesusitvarko. M. J. neturi motyvacijos vartoti vaistus, piktnaudžiauja alkoholiu. M. J. ir anksčiau buvo padaręs nusikalstamą veiką, yra daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje, jam jau buvo taikytos priverčiamosios medicininės priemonės.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad M. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje asmeninio konflikto metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė nukentėjusiajam R. B. į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas lūpos bei nosies sričių sumušimus, pasireiškusius dviem muštinėmis apatinės lūpos srities žaizdomis, kurios gijimo metu komplikavosi uždegiminiu procesu – celiulitu, o taip pat nosies kaulų lūžiu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų D. L. ir J. S. parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į atliktus M. J. neteisėtus veiksmus, jam inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui.

M. J. veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų pavojingumo ir negali juos valdyti. Dėl šios priežasties M. J. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). M. J. atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad M. J. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. J. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

M. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.