- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-444-2225-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. rugpjūčio 13 d., 1 val. 50 min., Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, vairuodamas automobilį Nissan Primera, pravažiavo per geležinkelio pervažą, nesustodamas prieš kelio ženklą „Stop“, kuris draudžia važiuoti nesustojus. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 173, 175 punktų ir 1 priedo 204 numerio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 380 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad R. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu. Teismas R. B. prašymą skirti švelnesnę nuobaudą atmetė konstatavęs, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų jo atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pažymėjo, kad tai, jog vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, savaime negali būti pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi teisės aktai nenumato tokių išimčių. Nurodė, kad Institucija paskyrė nuobaudą atsižvelgusi į R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas pažymėjo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam terminui. Atkreipė dėmesį, kad per 2008-2009 m. R. B. padarė net 11 administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais. Tai rodo, kad piniginės baudos neturi jam reikiamo poveikio. Teismas konstatavo, kad skirta nuobauda nėra per griežta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti teismo nutartį ir pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad dirba taksi vairuotoju ir netekęs teisės vairuoti, praras vienintelį pajamų šaltinį. Tokiu atveju neturės kaip susimokėti už būstą. Pažymi, kad jo pažeidimas nesukėlė žalos. Pasižada ateityje KET nepažeidinėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo palikti teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Ketvirta, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Penkta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Šešta, aplinkybė, jog pažeidimu nebuvo padaryta žala, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.