Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1169-436/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-05
Bylos Nr.
2S-1169-436/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Antanas Burdulis, Algimantas Kukalis
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei, R. Č., A. G., A. V., M. V., D. Š., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2S-1169-436/2007Pirmosios instancijos teismoteisėjas Mindaugas ŠimonisProcesinio sprendimo kategorija:(S)110.4;122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-12344-773/2007 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, R. Č. , A. G. , A. V. , M. V. , D. Š. , Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei Virginijai Jarienei, Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei Stasei Berlickaitei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjos L. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, sustabdė L. J. iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, vykdomą vykdomojoje byloje Nr.0114/07/00761, taip pat teismas nustatė pareiškėjai 20 dienų terminą pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi priėmė ieškovės L. J. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat patenkino atsakovės D. Š. atstovės prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2007 m. liepos 3 d. nutarties, skundą priėmė, ir sutikdamas su atskiruoju skundu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos L. J. prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, nustatė, kad ieškovė L. J. turi nekilnojamąjį turtą – 57/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Šakiuose, (duomenys neskelbtini) 3, gyvendama atsakovei D. Š. priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) 21-29, nemoka už komunalines paslaugas, yra įsiskolinus beveik penkis tūkstančius litų. Teismas laikė, kad nėra pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė turi kitą gyvenamąją patalpą, nors kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo to nenurodė, o gyvendama atsakovei priklausančiame bute ir nemokėdama už komunalines paslaugas, tuo gali pažeisti atsakovės teisės ir teisėtus interesus.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pakeisti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti L. J. iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, vykdomą vykdomojoje byloje Nr.0114/07/00761, iki kol bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr.2-12344-773/07 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodo, kad Šakiuose yra jai priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriame ji negyvena nuo 1990 metų. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, ji gyvena nuo 1990 m. lapkričio mėnesio, kai susituokė su buvusiu (dabar jau mirusiu) buto nuomininku S. J. . Po sutuoktinio mirties Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. liepos 1 d. sprendimu civ. byloje Nr.2-8419 pripažino ją buvusio nuomininko šeimos nare ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto nuomos sutartį. Tokia sutartis sudaryta 2002 m. rugpjūčio 19 d. Apelianė taip pat nurodo, kad gyvendama bute (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, ji moka mokesčius už elektros energiją bei dujas, kurie jai skaičiuojami kaip šio buto nuomininkei. Šiuo metu ji ieško kitos gyvenamosios patalpos, kad galėtų išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, kuris yra parduotas mirusio sutuoktinio vardu, suklastojus dokumentus, ir dėl ko yra užvesta civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kitos gyvenamosios vietos Kauno mieste ji neturi, nuo 2006 m. spalio 30 d. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. Š. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-527-221/2007 buvo nuspręsta iškeldinti L. J. su visa manta iš D. Š. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Be to, sutinkamai su CPK 144 straipsnio 1 dalimi, ieškovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, kaip Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-527-221/2007 įvykdymo sustabdymas galėtų užtikrinti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-12344-773/2007 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais įvykdymą. Priešingai, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas tik pažeistų teisėtos buto savininkės D. Š. teises. Nepaisant to, kad ieškovė be teisėto pagrindo gyvena D. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, jo piktavališkai neatlaisvina, bet ir už naudojimąsi šiuo butu ji nemoka jokių mokesčių. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ir CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. A. D. Š. jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Tuo tarpu apeliantė turi nekilnojamojo turto dalį Šakiuose, niekur nedirba, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas jos teisių nepažeis. D. Š. ginčo butą iš A. V. ir M. V. įsigijo 2003 m. gruodžio 30 d. Nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo praėjo beveik 4 metai, todėl L. J. , veikdama kaip rūpestingas ir apdairus civilinių teisinių santykių dalyvis, turėjo pakankamai laiko išsikeldinti iš D. Š. priklausančio buto. Be to, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtas ir nepagrįstas ne tik turinio, bet ir formos atžvilgiu (CPK 114 str. 1 d., 198 str. 2 d.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodo, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti L. J. iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, vykdomą vykdomojoje byloje Nr.0114/07/00761, kol bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr.2-12344-773/07 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-8419/2002 pripažino L. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, pagrindinio nuomininko S. J. šeimos nare bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove nuomos sutartį. Vykdant minėtą sprendimą, Kauno miesto savivaldybės valdyba 2002 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr.655, kuriuo nusprendė sudaryti su L. J. buto (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, nuomos sutartį. 2002 m. rugpjūčio 19 d. su ieškove sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri yra galiojanti ir nenutraukta.

Atskirasis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susiję su sprendimo įvykdymu.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl eilės sandorių, kuriais perleistas butas (duomenys neskelbtini) 21-29, Kaune, pripažinimo negaliojančiais. Įsiteisėjusiu 2007-02-20 teismo sprendimu ieškovė yra iškeldinta iš ginčo buto. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo dėl jos iškeldinimo vykdymą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tačiau išieškojimas vykdant teismo sprendimą gali būti sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis) arba nagrinėjamas klausimas dėl varžytinių (CPK 725 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti buto perleidimo sandorius negaliojančiais. Jos prašomos taikyti laikomosios apsaugos priemonės neatitinka pareikštų reikalavimų esmės ir ieškinio patenkinimo atveju su būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusiję. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pasinaikino 2007-07-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės prašymo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą netenkino. Dėl išdėstyto kolegija atskirąjį skundą atmeta, o nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Antanas BurdulisAlgimantas Kukalis