- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-11
- Bylos Nr.
- N-575-945-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties B.J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnas 2006 m. sausio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B.J. P. dėl ATPK 110 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2005-12-21 apie 20.00 val. Pasvalio raj., Pušaloto km. B.J. P. šuo be antsnukio bėgiodamas po kaimą, išgąsdino į namus beeinantį P. K. (gim. 1996 m.) Tuo B.J. P. pažeidė Šunų ir kačių laikymo Pasvalio rajono savivaldybėje taisyklių 68.3 punktą.
Pasvalio rajono policijos komisariato 2006 m. sausio 13 d. nutarimu B.J. P. nubausta pagal ATPK 110 str. l d. 100 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patraukta B.J. P. kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Pasvalio rajono policijos komisariato 2006 m. sausio 13 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad tai buvo ne jos šuo. Laikydama savo šunis, jokių pažeidimų nepadarė, nes du iš jų visą laiką pririšti prie grandinės, vienas laikomas namuose, aplink namų teritoriją aptverta tvora, iš kiemo palaidų šunų niekada neišleidžia. Kaime yra ir daugiau bokserių veislės šunų. Byla turėtų būti nutraukta, nes joje yra daug prieštaravimų, nagrinėjant bylą, padaryta daug pažeidimų: pareigūnas atvykęs pas ją nieko jai konkrečiai nepaaiškino, jokių dokumentų pasirašyti apskritai nedavė, su bylos medžiaga susipažino tik po 3 mėn., ATP bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes niekas jos apie tai neinformavo, nutarimas jai buvo įteiktas ne asmeniškai, o per mokyklos sekretorę. Pranešimas policijoje užregistruotas anksčiau negu buvo pats įvykis.
Nukentėjusysis P. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis tą dieną šalia namų esančiu keliuku važinėjosi dviračiu. Jam važiuojant per pievutę iš B.J. P. kiemo išbėgo šuo (didelis, rudos spalvos, bokseris), ėmė jį vytis, loti, šokinėti aplink. Dėl to jis išsigando. Jis tikrai atpažino, kad tai B.J. P. šuo, nes jį yra matęs ir anksčiau, daugiau jokių lakstančių šunų nematė.
P. K. įstatyminė atstovė D. K. prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad B.J. P. šunį ji ne kartą mačiusi lakstantį palaidą kaime. Mano, kad kitame kaimo gale laikomas šuo (bokseris) negalėjo atbėgti ir išgąsdinti jos sūnaus, tai buvo B.J. P. šuo.
II
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarė Pasvalio rajono policijos komisariato 2006 m. sausio 13 d. nutarimą, kuriuo B.J. P. nubausta pagal ATPK 110 str. l d. 100 litų bauda, palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog 2005-12-22 bokserių veislės šuo Pušaloto k., Pasvalio r., būdamas be antsnukio ir bėgiodamas po kaimą puolė ir išgąsdino šalia namų dviračiu važinėjantį mažametį P. K. . Aplinkybę, kad minėtas šuo priklauso B.J. P. , patvirtina nukentėjusiojo P. K. paaiškinimai. P. K. 2006-11-27 posėdžio metu aiškiai ir tiksliai apibūdino jį užpuolusį šunį (didelis, rudos spalvos, bokserių veislės), nurodė, jog matė, kaip prieš tai jis lakstė B.J. P. kieme ir iš jo išbėgo. Šunį jis atpažino, nes jau anksčiau yra jį matęs, kai ateidavo pas B.J. P. pažaisti su jos anūku. B.J. P. faktą, kad P. K. yra lankęsis jos namuose ir matęs jos kieme esančius šunis, pripažįsta, nuo K ji gyvena - 300 m., atstumu. Kadangi byloje jokių duomenų, kad būtų gauta nusiskundimų dėl kitų kaimo gyventojų augintinių, ar kito būtent bokserių veislės aprašymą atikinkančio šuns, nėra, B.J. P. argumentai, kad tai galėjo padaryti kitas bokserių veislės šuo yra atmestini, nes yra neįtikinami ir remiasi vien prielaidomis. Teismo vertinimu, P. K. negalėjo apsirikti ir pagrįstai, nurodė, jog jį užpuolė B.J. P. priklausantis šuo. Taip pat teismas atmetė B.J. P. teiginius, kad jos visi šunys yra pririšti grandinėmis ir iš kiemo niekada neišleidžiami, nes tokie teiginiai prieštarauja nukentėjusiojo P. K. , jo įstatyminės atstovės D. K. paaiškinimams, pareigūno S. L. parodymams, J. G. 2006-01-20 paaiškinimui, bei jo parodymams, duotiems teismo posėdžio 2006-05-03 metu. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. K. 2006-11-27 posėdžio metu nurodė, kad ne kartą mačiusi, kaip po kaimą bėgioja didelis, rudas B.J. P. priklausantis šuo. Liudytojas S. L. parodė, kad policija iš kaimo gyventojų gavo ne vieną nusiskundimą dėl B.J. P. augintinio, rašyti skundus jie atsisakė, nes nenorėjo su ja konfliktuoti. Šiuos parodymus patvirtina ir J. G. 2006-01-20 paaiškinimas, kur nurodyta, kad šuo (didelis, rudos spalvos) dažnai būdavo palaidas, bėgiodavo po gatvę, aplodavo tiek į mokyklą, tiek iš jos grįžtančius vaikus, tai byloja ir Pasvalio rajono policijos komisariato informacijos žurnalo įrašų kopija. Teismas pažymėjo, kad liudytojų G. K. ir V. K. parodymai B. J. P. paaiškinimų nepatvirtina, nes jos 2005-12-22 apie 20 val. nebuvo pas B. J. P. ar arti jos namų, todėl negalėjo matyti, ar jos šunys buvo pririšti (uždaryti) ar ne. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog 2005-12-22, 20 val. po Pušaloto km, Pasvalio raj. bėgiojo B.J. P. priklausantis šuo be antsnukio. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2004-06-02 sprendimu Nr.Tl-187 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio rajono savivaldybėje taisyklių 68.3 p. numato, kad individualiose valdose šunis galima laikyti tik pririštus arba palaidus tinkamai aptvertuose voljeruose, 68.11 numato, kad didelių veislių šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, 30 p. numato, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, ramybei, nuosavybei. B.J. P. šuo viešoje vietoje buvo ne tik be antsnukio ir pavadėlio, jis buvo paleistas bėgioti palaidas, ko pasėkoje išgąsdino P. K. . Tuo B.J. P. pažeidė minėtas Taisykles ir jos veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. l d., sudėtį. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu B.J. P. teisės nebuvo pažeistos. B.J. P. teisme patvirtino, kad jai buvo norima įteikti šaukimą, tačiau ji jį paimti atsisakė, ji nevyko į policijos komisariatą ir paaiškinimus rašyti atsisakė. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, B.J. P. nurodyti procesiniai pažeidimai nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors D. K. 2005-12-27 pranešimas policijos komisariate yra netinkamai užregistruotas (ant jo yra dvi registracijos datos), tačiau D. K. teismo posėdyje patvirtino, kad ji rašė pareiškimą (pranešimą) būtent dėl 2006-12-22 įvykio. Todėl pareiškimo netinkamas užregistravimas neturi įtakos, vertinant įrodymus dėl B.J. P. veikos ir jos kvalifikavimo.
III
Administracinėn atsakomybėn patraukta B.J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-12-27 nutartį bei Pasvalio rajono policijos komisariato 2006 m. sausio 13 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad P. K. negalėjo atpažinti tamsoje šuns, kad ir anksčiau jį buvo matęs. Vien iš apibūdinimo: didelis, rudos spalvos, bokserių veislės, negalima spręsti, kad tai jos šuo. P. K. parodymai kelia pagrįstų abejonių, ar iš vis tas įvykis buvo. Pareiškėja teigia, kad tuo metu buvo neįmanoma važiuoti dviračiu per pievelę, kurioje buvo pilna sniego. Be to, važiuojant būti atsisukusiam į priešingą važiavimo krypčiai pusę (jis teigia, kad matė iš kur atbėgo šuo). Įvykis buvo tamsiu paros metu, todėl tikrai neįmanoma įžiūrėti, iš kur atbėga šuo. Apeliantė pažymi, kad D. K. rašydama pranešimą policijai nurodė, kad beeinantį į namus jos sūnų išgąsdino kaimynės B.J. P. šuo. Tik teisme parodė, kad sūnus važiavo dviračiu. Liudytojo J. G. ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. K. parodymai nepatvirtina P. K. parodymų, nes jie įvykio nematė. Kitų asmenų mačiusių įvykį nėra. Byloje yra apklaustos liudytojos G. K. ir V. K. , kurios nurodė, kad palaidų pareiškėjos šunų nėra mačiusios. Apeliantės teigimu, byla nebuvo pilnutinai, objektyviai ir visapusiškai ištirta, byloje yra dokumentų klastojimo požymių, dėl to ji kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrą. Paaiškina, kad D. K. pranešimas apie tai, kad 2005-12-22 B.J. P. šuo išgąsdino jos sūnų buvo surašytas 2005-12-27, tačiau Pasvalio rajono policijos komisariate užregistruotas gaunamos informacijos žurnale 2005-12-21, tai yra šešiomis dienomis anksčiau nei surašytas ir viena diena anksčiau nei pranešime nurodytas įvykis, S. L. šis pranešimas užvizuojamas 2005-12-25, tai yra dviems dienomis anksčiau nei surašytas. D. K. pranešimas Pasvalio rajono policijos komisariate gautas 2005-12-28, tačiau registracijos žurnalo kopijoje, nurodyta, kad tuo pačiu numeriu, kaip ir D. K. pranešimas yra registruotas J. G. pranešimas, tik data nurodyta ne 2005-12-28, o 2005-12-24, vadinasi pranešimo registracija ir viza neatitinka tikrovės. Taip pat apeliantė nurodo, kad byloje yra 2006-01-12 surašytas jos paaiškinimas, kurį surašė S. L. bei patvirtino, kad pareiškėja nuo parašo atsisako, taip pat byloje yra 2006-01-13 surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas, kuriuos surašė tyrėjas S. L. bei jis ir tyrėja K. J. patvirtino, kad pareiškėja nuo parašo atsisakė. Tačiau apeliantės teigimu, jokio tyrėjos K. J. ji nėra mačiusi ir jos nepažįsta. Surašant šiuos dokumentus ji nedalyvavo. Jos vardu surašytame paaiškinime nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad ji turi du šunis, nes ji turi tris šunis. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-04-12 nutartis įrodo, kad ji nedalyvavo surašant šiuos dokumentus. Taip pat yra suklastotas tyrėjo S. L. tarnybinis pranešimas. Apeliantė pažymi, kad jai yra inkriminuotas neegzistuojančių Šunų ir kačių laikymo Pasvalio rajone taisyklių pažeidimas. Apeliantės nuomone, ji yra neteisingai apkaltinta, nagrinėjant bylą remtasi suklastotais dokumentais.
Atsiliepimas
Pasvalio rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pareiškėja savo skundą grindžia prielaidomis ir spėlionėmis, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, motyvuoja tuo, kad įvykį matė tik mažametis P. K. , tačiau tai nėra B.J. P. atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tai, kad daugelyje bylos dokumentų nurodytas tik vienas pareiškėjos vardas, nenurodant antro vardo, neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjos atsakomybės klausimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai buvo inkriminuotos neegzistuojančios Šunų ir kačių laikymo Pasvalio rajone taisyklės, tačiau pažeidimo esmė yra įrodyta, o padaryta klaida, nurodant teisės aktą, yra ištaisyta. Pareiškėja skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį, tačiau skunde dėsto aplinkybes, nurodytas ne šioje nutartyje, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje. Pareiškėja skunde kelia spėliones dėl galimo dokumentų klastojimo, dėl įvykio registracijos Pasvalio rajono policijos komisariate, tačiau šios aplinkybės neįtakoja jos administracinės atsakomybės klausimo ir nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog B.J. P. kaltė dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta. Apeliantės nurodyti prieštaravimai teismo pateiktam įrodymų vertinimui nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.
Įvykio aplinkybės, dėl kurio B.J. P. yra kaltinama administracinio teisės pažeidimo protokole, yra tiksliai nustatytos ir pažeidimo esmė yra įrodyta. Liudytojo P. K. ir jo įstatyminės atstovės D. K. paaiškinimuose esantys netikslumai dėl to, ar P. K. ėjo pėsčiomis, ar važiavo dviračiu, atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas yra nepilnametis, nelaikytini esminiais prieštaravimais ir nėra kliūtis konstatuoti bylai reikšmingas aplinkybes. P. K. parodymai, kad 2005-12-21 apie 20.00 val. Pasvalio raj., Pušaloto km. B.J. P. šuo atbėgo be antsnukio, jį aplojo ir išgąsdino, bylos eigoje nesikeitė. Minėtas liudytojas tiksliai apibudino užpuolusį šunį, tvirtino, kad anksčiau šį šunį yra matęs, žinojo, kad tai yra B.J. P. šuo ir dėl to negalėjo suklysti (b.l. 30, 96). Kiti bylos įrodymai, tame tarpe liudytojų G. K. ir V. K. parodymai (b.l. 31-32), šių aplinkybių nepaneigia. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog B.J. P. šuo buvo paleistas bėgioti palaidas, viešoje vietoje buvo be priežiūros, be antsnukio ir pavadėlio. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. T1-187 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio rajono savivaldybėje taisyklių 68.3; 68.11 bei 30 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 110 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Apeliantės teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeistos. Pareiškėja dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jai buvo sudaryta galimybė naudotis visomis procesinėmis teisėmis. Apeliantės teiginiai, kad bylos dokumentai buvo suklastoti (D. K. pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jos paaiškinimas, užrašytas S. L. ), šios bylos teisingam išsprendimui taip pat reikšmės neturi. Teismas nesirėmė pareiškėjos paaiškinimu, užfiksuoti pareigūno S. L. , o D. K. pranešimo surašymo ir jame fiksuotų aplinkybių tikrumą D. K. patvirtino teisme. Teisės pažeidimo protokole fiksuota aplinkybė, kad pareiškėja atsisakė nuo parašo, neturi įtakos šiame procesiniame dokumente pareikšto kaltinimo turiniui. Be to, pareiškėjos teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo buvo realizuota pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir Pasvalio rajono policijos komisariato 2006 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.