- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-85-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- I. J., A. V. K.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Girevičius Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. vasario 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei I. J., ieškovės A. V. K. įstatyminiam atstovui L. K., atsakovės atstovei Dovilei Bogomolskytei, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. J. ir A. V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės joms lygiomis dalimis 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 62-65) ieškovių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei A.V. K. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei I. J. 2000 Lt žalos atlyginimo, 83,33 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovėms bei priteisė iš atsakovės 150 Lt žyminio mokesčio valstybei. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas numatė teisę į žalos atlyginimą tik pačiam nukentėjusiam asmeniui, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog viena iš ieškovių yra nepilnametė, tarp nukentėjusiosios ir ieškovių buvo ypatingas dvasinis ir fizinis ryšys, dėl mirties CK 6.284 str. numatytomis teisėmis nesugebėjo pasinaudoti pati nukentėjusioji, siekdamas teisingumo įgyvendinimo, konstatavo, kad teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo turi ir ieškovės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovių patirtų išgyvenimų ir nepatogumų apimtį ir esmę, nustatė, kad reikalavimas priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos akivaizdžiai per didelis ir neteisingas. Konstatavo, jog nepilnametė A.V. K. patyrė akivaizdžiai didesnius ir stipresnius išgyvenimus nei motinos neišlaikoma I. J., todėl netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 69-70) atsakovė uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovei I. J. bei šią ieškinio dalį atmesti. Apeliantė pažymi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą apie ieškovės I. J. teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas tretiesiems asmenims, kurie nėra nukentėję, o tik susiję su sužalotu asmeniu, yra sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal tai, ar tarpusavio santykiai yra glaudūs. Pažymi, kad ieškovė I. J. įvykio metu buvo pilnametė, sukūrusi savo šeimą, nebuvo išlaikoma nukentėjusiosios, todėl jos atvejis neatitinka būtinųjų išimtinumo sąlygų, taigi jos patirta neturtinė žala neatlygintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi.
Draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1d. nurodo, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl žalos asmeniui yra 30000 Lt. Ieškovas turi teisę pasirinkti jam padarytos žalos atlyginimo subjektą, todėl jis nėra saistomas nuosprendyje civilinio ieškinio patenkinimu.
Apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens draudikas ginčija pilnametės dukters teisę į moralinės žalos, patirtos dėl mirusios motinos sužalojimo ir slaugymo, atlyginimo. Nuosprendžiu konstatuota, kad nėra priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens veiksmų ir ieškovės motinos mirties, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad mirusioji 2004-12-27 buvo sužalota ir buvo slaugoma iki pat mirties. Ekspertizės aktas įrodo, kad eismo įvykio metu ieškovės motinai buvo padaryta muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos galvoje, dešinėje kojoje, galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas ir kt. sužalojimai, dėl kurių neabejotinai buvo reikalinga slauga, ir atsakovė šių aplinkybių nenuginčijo.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais ir kai tokia žala padaryta dėl nusikaltimo, o 6.283 str. 1 d. detalizuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindus. Todėl šių normų pagrindu G. Š. –ieškovės motina - turėjo teisę į neturtinės žalos, patirtos dėl jos sveikatos sužalojimo, atlyginimą . CK 1.97 str. vienu iš civilinės teisės objektų nustato turtines teises ir teisė į neturtinės žalos atlyginimą laikytina tokia. Mirus G. Š. atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, o paveldėjimas CK 5.1 str. prasme yra mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Tai, kad ieškovė yra pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, įrodo bylos medžiaga. Todėl paminėtos įstatymo nuostatos leidžia susiklosčiusį teisinį santykį analizuoti plačiau, t. y. per paveldėjimo teisinius santykius, konstatuojant, jog akivaizdu, kad dėl 2005-04-26 mirties, t.y. praėjus 4 mėnesiams po autoįvykio, ieškovės motina nespėjo realizuoti neturtinės žalos teisinių santykių. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Byloje nepaneigta, jog ieškovė tokius išgyvenimus kaip vyriausioji G. Š. dukra patyrė. Nepaneigtas jos paaiškinimas dėl motinos slaugos jos ligos metu, dėl jaunesnės sesers priežiūros, dėl jų neabejotinai sumažėjo bendravimo galimybės, buvo patirti nuolatiniai dvasiniai išgyvenimai. Įvertintina tai, kad šios aplinkybės įrodinėjamos šalių paaiškinimais, t. y. ieškovės paaiškinimu, nes dvasiniam išgyvenimui, skausmui, sumažėjusioms bendravimo galimybėms paprastai rašytinių įrodymų nebūna. Įvertintina tai ir nuosprendžiu įrodyta, kad ieškovės motina buvo sužalota dėl nusikaltimo, o CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ir nuosprendžio rezoliucinė dalis įrodo, kad ieškovėms buvo pripažinta teisė į ieškinio draudimo bendrovei patenkinimą, tik ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš ieškovės paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ją ir motiną siejo stiprus emocinis ryšys ir ji sužinojusi apie trečiojo asmens nusikaltimą patyrė dvasinį skausmą ir išgyvenimus, kurių nebūtų patyrusi, jeigu šis nusikaltimas nebūtų įvykdytas.
Paminėtais motyvais teigti, jog ieškovė dėl įvykdyto nusikaltimo, dėl motinos slaugos pati nepatyrė dvasinio skausmo ir išgyvenimų, asmeninių nepatogumų, nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-11 sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo(CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti .