Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-19 · Administracinė byla Nr. I-6700-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
I-6700-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00024-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6700-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00024-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.6; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašo:

– panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-12-22 sprendimą Nr. 1D-9596(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;

– priteisti iš atsakovės VRM 6 925,92 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Šalies argumentai

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 923,78 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pensija). Įsigaliojus Laikinajam įstatymui jam nuo 2010-01-01 buvo mokama sumažinta pensija. Ši faktą 2014-12-22 sprendimu Nr. 1D-9596(11) konstatavo ir atsakovė, kuri taip pat pažymėjo, kad išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas savo skundą grindžia, be kita ko, ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 24, 25). Nurodo, kad VRM sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pensijų ribojimas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas. Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, tik šio straipsnio taikymo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumas nagrinėjamas Konstituciniame Teisme. Todėl nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, galėtų būti priteisima tik susidariusi nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 ir tik jei Konstitucinis Teismas pripažintų Laikinojo įstatymo 15 straipsnį antikonstituciniu.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Bylos dalis nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: vadovaudamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu VRM nuo 2005-10-21 paskyrė V. D. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 18); pareiškėjas 2014-11-27 prašymu (reg. 2014-11-28 Nr. 1P-2192) kreipėsi į VRM, prašydamas priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjui visą neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 23); VRM 2014-12-22 sprendime Nr. 1D-9596(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 19, 20); kartu su sprendimu Nr. 1D-9596(11) VRM pareiškėjui pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-18 pažymą Nr. 11DP(P)-6472 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“, iš kurios matyti, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo neišmokėta 6 925,92 Lt dydžio pensijos dalis (b. l. 21, 22).

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 6 925,92 Lt dydžio pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Taip pat pareiškėjas ginčija VRM 2014-12-22 sprendimo Nr. 1D-9596(11) teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką prašo, be kita ko, atnaujinti praleistą terminą kreipimuisi į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Nurodo, kad LVAT yra pripažinęs, jog įstatymų leidėjas iki šiol nėra sureguliavęs teisės gauti pensijos nepriemoką, ginčo teisinių santykių srityje vyrauja teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, dėl šių priežasčių buvo žymiai apsunkinta asmenų teisė į teisminę gynybą.

LVAT praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 asmens teisės kreiptis gynybos į teismą kontekste (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis) išanalizavusi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir konstatavusi, kad įstatymų leidėjas nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatęs įgaliotų mokėti šias pensijas institucijų veiksmų apskundimo terminų, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, nusprendė, kad kreipimosi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo procesinio termino prasme pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) nuostata, pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01), 24 punktas nustato, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, inter alia, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi, pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4, 5, 15 straipsniai), gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką jis padavė šį terminą praleidęs.

4. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, paduoti, pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 metų sausio mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 metų sausio mėnesį, o į teismą dėl nuo 2010 01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2015-01-16 (b. l. 13), t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nustatyta, kad pareiškėjas, prašymą atnaujinti terminą dėl pensijos dalies susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo grindžia tuo, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, dėl to buvo apsunkinta jo teisė į teisminę gynybą.

LVAT, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 metų vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014-01-15 Nr. AS502-169/2014, 2014-02-05 Nr. AS756-215/2014, 2014-04-02 Nr. AS602-205/2014, 2014-05-28 Nr. AS525-497/2014, 2014-08-12 Nr. AS756-885/2014, 2014-08-28 Nr. AS602-587/2014, 2014-10-22 Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2014-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo, nepagrįsto delsimo pasirūpinti galbūt pažeistų teisių gynimu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 metų rugsėjo mėnesį, atkreipdama dėmesį į tai, kad procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net ir skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei metus. Analogiški vertinimai pateikti kitose LVAT nutartyse, kuriose faktinės aplinkybės labai panašios (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014-11-21 Nr. AS525-924/2014; 2014-12-10 Nr. AS756-1281/2014; 2014-12-17 Nr. AS822-1163/2014; 2015-01-14 Nr. AS-65-146/2015; 2015-01-21 Nr. AS-90-146/2015 ir kt.).

Nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT praktiką įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo nepateisina tokio ilgo delsimo net iki 2015-01-26 kreiptis į teismą dėl pensijos mažinimo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, konstatuotina, kad jos nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.). Konstatuotina ir tai, kad pareiškėjas nurodytą 3 metų terminą praleido dėl to, kad nebuvo pakankamai atidus, jis savo teises įgyvendino nerūpestingai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, paduoti netenkintinas.

5. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Šiame sprendime netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, paduoti, bylos dalis dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutrauktina.

6. Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimo priteisti jam nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo prašymas dėl pensijos dalies, susidariusios nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti VRM 2014-12-22 sprendimą Nr. 1D-9596(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. VRM sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, neprivalo būti ginčijamas, svarbu, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas. Atmetus kaip nepagrįstą skunde išdėstytą pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies, susidariusios nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo prašymas panaikinti VRM 2014-12-22 sprendimą Nr. 1D-9596(11).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu., 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Netenkinti prašymo atnaujinti 3 metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, paduoti.

Bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutraukti.

Skundo dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-12-31 iki 2013-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo ir dėl prašymo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-22 sprendimą Nr. 1D-9596(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė