Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nubaustas už tai, kad 2016-02-04 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sukūrė internete puslapį „(duomenys neskelbtini)“ ir įdėjo skelbimą nurodydamas, kad už 100 Eur mokestį suteikia paskolas, pagal skelbimą A. V., susisiekusi su juo, T. S., 2016-02-04 14.00 val. jam pervedė 100 Eur už paskolos pavedimo mokestį, tačiau T. S. A. V. paskolos nedavė, pinigų negrąžino ir sukčiavimo būdu pasisavino iš jos 100 Eur. Tokiu būdu T. S. įvykdė svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį.

Be to, T. S. nubaustas už tai, kad 2016-02-04, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sukūrė internete puslapį „(duomenys neskelbtini)“ ir įdėjo skelbimą nurodydamas, kad už 100 Eur mokestį suteikia paskolas, pagal skelbimą A. G. susisiekęs su juo, T. S., 2016-02-12 14.00 val. jam pervedė 100 Eur už paskolos pavedimo mokestį, tačiau T. S. A. G. paskolos nedavė, pinigų negrąžino ir sukčiavimo būdu pasisavino iš jo 100 Eur. Tokiu būdu T. S. įvykdė svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu ir tuo pažeidė ATPK 50 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo ir prašo bylą nutraukti.

ATPK 248 straipsnyje yra numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, t. y. laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas ir kartu teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas ir kartu teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, tik organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neatkartodamas įrodymų detaliai, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms dėl apelianto kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, kurios yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio T. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, iš esmės išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus ATPK 50 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus yra motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normų taikymo pažeidimų ir kad T. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Iš skundo turinio suprantama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nurodo, kad jis apie internetinę svetainę nieko nežinojo, E. J. banko sąskaita nesinaudojo, o E. J. pats iš jo skolinosi pinigus, pasirašė vekselį, todėl bando jį apkalbėti ir skolos jam negrąžinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad T. S. įvykdė jam inkriminuotus pažeidimus, padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolais (b. l. 3, 30) liudytojų E. J., A. V., A. G. parodymais (b. l. 80, 83–84), liudytojų rašytiniais paaiškinimu (b. l. 8, 15, 34, 43) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog T. S. dėstomos aplinkybės yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma.

Apeliantas nurodo, kad E. J. jį apkalbėjo, nes nenori grąžinti skolos. E. J. yra pasirašęs vekselį, pastarasis jam yra skolingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad į bylą pateiktas paprastasis vekselis (b. l. 77), pagal kurį E. J. įsipareigojo T. S. sumokėti 213 EUR iki 2016-07-15 nepaneigia protokole nurodytų aplinkybių ir su 2016-02-04 padarytais administraciniais teisės pažeidimas nėra susijęs. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių E. J. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti T. S., apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pažeidėjas.

Taip pat apeliantas nurodo, jog nėra nustatyta, iš kokio IP adreso buvo siunčiami elektroniniai laiškai ir sukurta internetinė svetainė, o kalbėjimo maniera taip pat nėra įrodymas. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Šiuo atveju skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl T. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), laikydamasis ATPK 257 straipsnio nuostatų tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o T. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.