Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-300-1036/2020Nutartis · 2020-06-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-1621-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29248-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
V. Š.
Kaltinamasis
M., M. P.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29248-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant V. M., dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajam V. Š. (V. Š.), kaltinamojo M. (M.) P. gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, kaltinamajam M. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę;

2) 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus. 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi panaikintas 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2019 m. liepos 11 d., apie 16:20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, laikydamas dešinėje rankoje virtuvinį peilį, juo tyčia mostelėjo ir pataikė V. Š. į veidą, padarydamas pjautinę žaizdą veido kairėje ir nosies galiuko srityje, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamas M. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje išgėrinėjo su V. Š., kartu buvo jų sugyventinės. Užsimojo peiliu ir įbrėžė nukentėjusiajam. Tiksliau dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Labai gailisi dėl padaryto, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, dabar su juo santykiai normalūs, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo M. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusiuoju apklaustas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 11 d., apie 16.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjo nuo M. P.. Įvykio metu M. P., laikė virtuvinį peilį savo rankoj. Būdamas virtuvės ir kambario tarpduryje. Jis kaip tik tuo metu užėjo iš lauko ir pamatęs M. P. puolė prie sugyventinės N. G. bei bandė juos atskirti. Kaip tik tuo momentu pajautė dūrį į veidą. Buvo vienas dūris. Atsimena, kad N. G. nukrito. M. P. irgi nukrito. Jis puolė iš M. atiminėti peilį. Jam pavyko. Konfliktas aprimo. M. P. yra jo geras pažįstamas, nes jis su sugyventine irgi gyvena (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė kartu dirba su M. P. sugyventine V. S.. Jis su savo sugyventine ir V. S. buvo uogauti ir vėliau sugrįžo visi kartu pas ją. M. P. miegojo, nes, kaip vėliau sužinojo, jis buvo pakankamai pavartojęs alkoholio. Jau išeinant į mišką jis buvo neblaivus, o vėliau su M. išgėrė dar alaus. Būtent M., kaip suprato, ir pripasakojo, kad M. P. sugyventinė su juo mylisi. Tada M. P. kaip tik iš virtuvės paėmė peilį, nes norėjo išsiaiškinti. Jo sugyventinė jį truputį stabdė. Jis gavo vieną dūrį. Jis M. P. civilinio ieškinio nereikš, nes, kiek žino, jis niekur nedirba. Tegul atlygina žalą valstybei ligonių kasai, nes jam buvo suteikta medicininė pagalba. Tegul bus nubaustas įstatymo nustatyta tvarka, nes kiek žino jis turi teistumą (b. l. 45–47).

Liudytoja apklausta N. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 11 d., apie 13:00 val. ji su V. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir savo sugyventiniu V. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), išėjo į mišką uogauti. Namie pas V. S. liko miegoti jos neblaivus sugyventinis M. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Kartu su juo pasiliko ir M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie visi trys miške uogavo. Namo pas V. S. grįžo apie 16:10 val. V. S. nuėjo pas kaimynę į namo antrą aukštą, nunešė jai uogų. Jos sugyventinis atsisėdo prie jos ant kėdės. Po to ji nuėjo pas V. S. į butą. Buto viduje M. P. miegojo, o greta jo sėdėjo M. M. ir žaidė telefonu. Ją pamatęs M. M. pažadino M. P. ir jam pradėjo aiškinti, jog jo sugyventinė kartu su ja ir jos sugyventiniu išėjo uogauti, o grįžo tik ji. Gali būti, jog jo sugyventinė V. S. su kitu vyru kažkur, o ji juos dangsto. Po šių žodžių M. P. atsikėlė ir virtuvėje prie pečiaus suėmė ją už gerklės kaire ranka ir paklausė, kur V. S.. Tuo momentu į kambarį užėjo jos sugyventinis V. Š. ir paklausė M. P., ką tas daro. Kai V. Š. priartėjo, M. P. dešine ranka mostelėjo V. Š. peiliu per veidą. Iš kur pas M. P. rankose atsidūrė peilis ji nematė ir nežino. Iškart po šio įvykio į butą atėjo V. S. ir pamačiusi šį vaizdą išėjo į lauką kviesti policijos. M. M. pamatęs, jog V. S. skambina policijai pasakė, jog eina namo cigarečių ir pasišalino nežinoma kryptimi. GMP jos sugyventinį išvežė į RVUL, o atvykusi policija M. P. sulaikė (b. l. 49–51).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – butas. Apžiūrimas butas yra pirmame dviaukščio pastato aukšte. Apžiūrint pastatą prie įėjimo į jį dešinėje prie pastato sienos stovi taburetė. Prie jos ant žolės matomos rausvos spalvos skysčio dėmės. Pastato viduje prie įėjimo durų yra koridorius, kurio gale yra laiptai į pastato antrą aukštą. Prie koridoriaus lauko durų dešinėje yra taburetė, ant kurios yra metalinis dubuo. Jo viduje yra peilis su rausvos spalvos skysčio dėmėmis. Peilis buvo supakuotas į kartoninę dėžę Nr. 1. Koridoriaus kairėje yra medinės durys į butą Nr. 1. Durys rakinamos pakabinama spyna. Buto viduje dešinėje yra spinta, už jos yra krūva malkų, ant kurių matomos rausvos spalvos skysčio dėmės. Už malkų yra krosnis. Kairėje stovi stalas, dujinė orkaitė. Kitame kambaryje kairėje yra dvigulė lova, dešinėje - spinta. Kambario gale yra stalas ir televizorius. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu paimti daiktai–peilis (b. l. 8–14).

Iš Daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis. Peilis yra virtuvinis, 27 cm ilgio su juoda plastikine rankena. Rankenoje matoma 25 mm ilgio kiausrymė, kurios diametras 10 mm. Ant peilio geležties matomos rausvos spalvos dėmės. Po apžiūros peilis perduotas į VA VPK Vilniaus r. PK Daiktų saugojimo saugyklą (b. l. 15–17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto K. Z. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. Š. nustatyta pjautinė žaizda veido kairėje ir nosies galiuko srityje. V. Š. nustatyta pjautinė žaizda veide, padaryta pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. V. Š. nustatyta pjautinė žaizda veide, padaryta neilgai trukus prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2019 m. liepos 11 d. V. Š. nustatyta pjautinė žaizda veide, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. Š. nustatyta pjautinė žaizda veide, nesant papildomų komplikacijų, turėtų sugyti randu (b. l. 41–42).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. liepos 11 d., apie 16.20 val. M. P., būdamas neblaivus, konflikto metu peiliu į veidą sužalojo V. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) Pastarasis buvo pristatytas į Santariškių klinikas, kur jam nustatyta pjautinė nosies žaizda (b. l .5).

2019 m. liepos 11 d., 18.07 val. M. P. buvo nustatytas 2.45 promilių girtumas (b .l. 54).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, laikydamas dešinėje rankoje virtuvinį peilį, juo tyčia mostelėjo ir pataikė nukentėjusiajam V. Š. į veidą, tokiu būdu padarė pjautinę žaizdą veido kairėje ir nosies galiuko srityje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. M. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo V. Š., liudytojos N. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo suvokti, kad fizinio smurto naudojimas, pasitelkus pavojingą įrankį – peilį, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas M. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis savo iniciatyva ir valia sudarė sutartį su civiliniu ieškovu – Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (b. l. 119–120) ir žalą savanoriškai atlygino (b. l. 122–123), tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, taip pat įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę įstatymas įpareigoja teismą įvertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis praeityje du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 80–81), teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka (b. l. 85), iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo (b. l. 86), šią veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtina neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis atlygino savo veiksmais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. P. buvo sulaikytas nuo 2018 m. spalio 3 d. 13:30 val. iki 2018 m. spalio 5 d. 8:31 val., ir nuo 2019 m. liepos 11 d. 16:40 val. iki 2019 m. liepos 12 d. 12:39 val. (b. l. 53, 56), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 172,10 eurų priteisimo žalos atlyginimui iš kaltinamojo M. P. už nukentėjusiojo V. Š. gydymą nutraukti, kadangi nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 57–58).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (b. l. 18).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. (M.) P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę bausmę M. (M.) P. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 5 d., ir nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 12 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę M.(M.) P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas