- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-165/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- O. A., V. A., L. A.
- Ieškovas
- S. R.
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-44-550/2005 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams O. A., V. A., L. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sandorių panaikinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir kt. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Elektrėnų savivaldybės notarų biuro notarė Dalytė Marija Uldukienė, Trakų rajono notarų biuro notarė Jūratė Klepackienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė:
1) pripažinti negaliojančiais Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1992 m. lapkričio 3 d. ištuokos akto įrašą Nr. 239 ir jo pagrindu išduotą ištuokos liudijimą;
2) pripažinti negaliojančia 1992 m. lapkričio 19 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo su A. R. sutartį (registro Nr. 6283) kaip sudarytą labai nenaudingomis sąlygomis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių;
3) pripažinti, kad 0,0639 ha žemės sklypas, 338,64 kv. m gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė A. R. ir ieškovo nuosavybė;
4) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas laikotarpiu nuo 1989 m. iki 2000 m. balandžio 28 d. buvo išlaikomas A. R.;
5) pripažinti ieškovui teisę į A. R. priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), privalomąją palikimo dalį kaip buvusiam jos išlaikytiniui;
6) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 4 d. A. R. sudarytą 295/1000 dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (registro Nr. 3399) kaip sudarytą be raštiško dovanojamo turto bendrasavininkio - ieškovo - sutikimo;
7) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 4 d. A. R. sudarytą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (registro Nr. 3400) dėl esminės sutarties sąlygos nesilaikymo;
8) panaikinti 1994 m. lapkričio 24 d. A. R. testamentą (registro Nr. 2-2596) ir 2000 m. spalio 2 d. V. A. atsisakymą nuo palikimo priėmimo O. A. naudai;
9) panaikinti 2001 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. 2-5362), išduotą O. A. į 295/1000 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 0,0639 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini);
10) panaikinti 2001 m. sausio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. JK-264), išduotą O. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);
11) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po buvusios sutuoktinės A. R. mirties ieškovas laiku priėmė palikimą;
12) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paduoti;
13) panaikinti 2000 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. 2-6130), pagal kurią O. A. po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo V. A. ir L. A. ;
14) panaikinti 2001 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią O. A. padovanojo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), L. A. ;
15) atnaujinti ieškinio senaties terminus, kaip praleistus dėl svarbių priežasčių (ligos), sandoriams ginčyti;
16) nušalinti O. A. nuo rūpintojos pareigų;
17) įkeldinti ieškovą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);
18) iškeldinti V. A. ir L. A. iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini);
19) iškeldinti O. A. iš ieškovui priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini);
20) priteisti iš atsakovų atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 1964 m. susituokė su A. R. , su ja kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį, įgijo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė bendrą turtą iki pat sutuoktinės A. R. mirties 2000 m. balandžio 28 d. 1988 m. ieškovas patyrė smegenų insultą, buvo suparalyžiuota kairė kūno pusė, o jis – pripažintas pirmos grupės invalidu, kuriam reikalinga nuolatinė slauga. Būnant santuokoje, A. R. 1992 m. birželio 1 d. nupirko trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), o 1992 m. liepos 16 d. – dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, A. R. inicijavo ištuoką, motyvuodama tuo, kad pagal tuometinius įstatymus viena šeima negalėjo turėti daugiau kaip vieną butą, todėl, norint sutvarkyti dviejų butų pirkimo-pardavimo dokumentus (teisiškai įregistruoti sandorius), reikėjo skyrybų būdu sukurti dvi atskiras šeimas. A. R. paaiškino ieškovui, kad ištuoka bus tik formali. Ieškovas pasirašė A. R. atneštus ištuokai Civilinės metrikacijos skyriuje reikalingus dokumentus, tačiau išsituokti nenorėjęs, nes jam, kaip pirmos grupės invalidui, buvo reikalinga nuolatinė globa ir slauga. Santuoka buvo nutraukta 1992 m. lapkričio 3 d.
1992 m. lapkričio 19 d. sutartimi ieškovas pasidalijo su A. R. santuokoje įgytą turtą: A. R. atiteko du butai (duomenys neskelbtini), o ieškovui - namų apyvokos daiktai. Kompensacija ieškovui bei jo išlaikymo sąlygos sutartyje nebuvo numatytos. Ieškovo teigimu, jis neturėjo būtinų skaityti akinių, o notarė neperskaitė jam sutarties teksto, neišaiškino sutarties esmės ir pasekmių ateityje. Ši sutartis šiurkščiai pažeidė ieškovo, kaip pirmos grupės invalido ir nedarbingo sutuoktinio, teises. Ji turi būti pripažinta negaliojančia, esant esminei šalių nelygybei, nes sutarties sąlygos A. R. suteikė pranašumą. Ieškovo valia dėl turto pasidalijimo buvo išreikšta netinkamai, todėl ištuokos klausimas turėjo būti sprendžiamas teismo tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad A. R. iki savo mirties teikė jam išlaikymą, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Jo paties gaunama pensija buvo mažesnė už buvusios sutuoktinės pajamas. Trakų rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius neišdavė pažymos, kuri patvirtintų, kad ieškovas buvo išlaikomas A. R. , ieškovas šį faktą prašo nustatyti teismo tvarka.
Ieškovas nurodė, kad A. R. savo valia pardavė butą Lentvaryje ir nusipirko žemės sklypą ir gyvenamojo namo pamatus (duomenys neskelbtini). Ieškovas jos tokiems veiksmams nepritarė, jo sutikimo A. R. neprašė. Šiame žemės sklype gyvenamojo namo statybą organizavo ir vykdė A. R. , pasitelkusi savo sesers O. A. šeimą. Ieškovas pagal galimybes domėjosi statybų eiga. Vėliau A. R. pardavė butą Trakų mieste ir su ieškovu persikėlė gyventi į nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti iš ieškovo ir A. R. bendrai gyvenant santuokoje įsigytų lėšų, todėl šis turtas bei žemės sklype pastatytas ūkinis pastatas turi būti pripažinti ieškovo ir A. R. bendrąja jungtine nuosavybe.
1996 m. lapkričio 4 d. be ieškovo sutikimo A. R. padovanojo savo seseriai O. A. dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo ir jam nežinant tą pačią dieną turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi dar dalį to paties namo perleido sūnėnui atsakovui V. A. , kuris šia sutartimi įsipareigojo išlaikyti A. R. ir ieškovą, tačiau sutartyje įtvirtintos prievolės nevykdė, o po A. R. mirties išvyko gyventi ir dirbti į JAV. Šios sutartys buvo sudarytos be turto bendrasavininkio – ieškovo – sutikimo, todėl turi būti panaikintos.
1994 m. lapkričio 22 d. testamentu A. R. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą paliko V. A. . Po A. R. mirties V. A. atsisakius paveldimo turto savo motinos O. A. naudai, visą palikimą, kurį sudarė žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, paveldėjo O. A. . Ieškovo manymu, A. R. testamentu galėjo palikti tik jai priklausančią turto dalį, t.y. 1/2 dalį viso turto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas, kaip buvęs sutuoktinis, pirmos grupės invalidas, išlaikytinis, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. A. R. testamentas bei 2000 m. spalio 2 d. V. A. atsisakymas nuo palikimo turi būti panaikinti kaip pažeidžiantys buvusio sutuoktinio ir nedarbingo išlaikytinio teises, taikant restituciją CK 6.222 straipsnio pagrindu. Ieškovas nuolat gyveno name (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi namų apyvokos ir apstatymo daiktais, tai reiškia, kad jis priėmė mirusios A. R. palikimą. Naujoji jo rūpintoja O. A. neįvykdė savo pareigos ir nepranešė rūpintiniui apie jo pareigą kreiptis į notarų biurą priimti palikimą, todėl pastarasis praleido įstatymo nustatytą terminą paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kadangi ieškovas yra nepagrįstai išbrauktas iš A. R. turto paveldėtojų sąrašo, jam neišskirta privalomoji palikimo dalis, todėl būtina panaikinti du O. A. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Paveldėto žemės sklypo dalį O. A. 2000 m. lapkričio 22 d. sutartimi padovanojo sūnums L. A. ir V. A. . Ši sutartis turi būti panaikinta kaip pažeidžianti turto bendrasavininkio ir nedarbingo išlaikytinio – ieškovo – teises. Dovanojimo sutartis sudaryta ieškovui teisme ginčijant sutarties sudarymo teisėtumo pagrindą - paveldėjimo teisės liudijimą, todėl ji privalo būti panaikinta. Dovanojamas turtas, neišskyrus iš bendro paveldimo turto ieškovui priklausančios privalomos palikimo dalies, atsakovės O. A. buvo neteisėtai valdomas.
Visi ieškinyje ginčijami turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti ieškovui sunkiai sergant, apie jų sudarymą ieškovas sužinojo tik praėjus beveik šešiems mėnesiams po žmonos mirties, todėl ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2000 m. liepos mėnesio.
Trakų rajono savivaldybės 2000 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 167 ieškovui buvo įsteigta rūpyba, rūpintoja paskirta O. A. , kuri juo nesirūpino, gyveno ir dirbo Alytuje, į Trakus grįždavo tik savaitgaliais, todėl dėl pablogėjusios sveikatos ieškovas buvo paguldytas į ligoninę, o vėliau negrįžo į namą (duomenys neskelbtini). ir apsigyveno pas savo seserį. Atsakovė O. A. turi būti nušalinta nuo rūpintojos pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nušalino atsakovę O. A. nuo ieškovo rūpintojos pareigų. Teismas kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovės O. A. naudai 1 072 Lt išlaidoms advokatės pagalbai apmokėti, o valstybei – 373,15 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas netenkino O. A. prašymo priteisti vidutinį uždarbį už sugaištą laiką. Teismas nurodė šiuos argumentus:
Dėl reikalavimų, susijusių su išlaikymo fakto ir teisės paveldėti pripažinimu, testamento ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimu bei dovanojimo sandorių panaikinimu teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog A. R. jam teikė finansinį išlaikymą, kuris būtų buvęs pagrindinis ir nuolatinis, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Didesnės, negu ieškovo, A. R. pajamos (pensija, darbo užmokestis) neįrodo egzistuojant net objektyvios galimybės išlaikyti ieškovą, nes kartu būtina atsižvelgti ir į jos pačios poreikius. A. R. sirgo sunkios formos cukriniu diabetu, taigi A. R. reikėjo papildomų pajamų, kurių ji gaudavo dirbdama keliuose darbuose vienu metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė vienintelį pajamų šaltinį - kompensaciją autotransportui ir invalidumo pensiją, išvardijo išlaidų rūšis (maistas, vitaminai, vaistai, drabužiai, avalynė, smulkios išlaidos), bet neigė esant pinigų stygių ir pajamų pasikeitimą (didėjimo ar mažėjimo linkme) po A. R. mirties. Ieškovas teigė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas panaudojus jo pinigus, taip pripažindamas, jog savų pinigų pirminiams ir svarbiausiems poreikiams patenkinti jam užteko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad, nepaneigus santuokos nutraukimo ir neįrodžius išlaikymo faktų, nėra pagrindo pripažinti ieškovui teisę į A. R. palikimo privalomąją dalį kaip buvusiam jos išlaikytiniui; nustatyti juridinį faktą, jog ieškovas de facto priėmė palikimą; prailginti terminą paduoti pareiškimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; panaikinti 1994 m. lapkričio 24 d. A. R. testamentą, atsakovo V. A. 2000 m. spalio 2 d. atsisakymą nuo palikimo atsakovės O. A. naudai; panaikinti 2001 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą O. A. į 295/1000 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 0,0639 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); panaikinti 2001 m. sausio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą O. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas, nebūdamas A. R. išlaikytinis vienerius metus iki palikėjos mirties, nėra traktuotinas ir kaip įpėdinis pagal testamentą ar įstatymą, t. y. neturi paveldėjimo teisės, taigi neturi ir teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., 1964 m. CK 573, 571, 576 str.). Nesančio įpėdiniu ieškovo naudojimasis A. R. turtu po jos mirties neturi juridinės reikšmės, todėl negali būti vertinamas kaip palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Be to, pagal nenuginčytą 1992 m. lapkričio 19 d. turto pasidalijimo sutartį ieškovui ir taip atiteko baldai, kiti namų apyvokos daiktai, kuriais jis ir naudojosi.
Teismas nusprendė, kad atsakovė O. A. , kaip ieškovo atstovė ex officio, neveikė prieš jo teisėtus interesus A. R. palikimo priėmimo procese. A. R. testamente išreikšta valia, kaip turėtų būti paskirstyta jos asmeninės nuosavybės teisėmis turėto turto dalis, taip pat atsakovo V. A. atsisakymas nuo palikimo atsakovės O. A. naudai nepažeidžia ieškovo, kaip iki 1992 metų buvusio mirusiosios sutuoktinio teisių, juolab – išlaikytinio teisių, nes ieškovas tokiu nepripažintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovė O. A. , kaip vienintelė A. R. įpėdinė, priėmusi palikimą, turėjo žemės sklypo nuosavybės (įskaitant ir disponavimo) teisę, kurią, būdama teisėta turto savininkė, galėjo įgyvendinti savo nuožiūra. Ieškovas klysta, teigdamas, jog žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta teisme užginčijus paveldėjimo teisės liudijimą. Žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta 2000 m. gruodžio 22 d., dar iki pradinio ieškinio pateikimo teismui 2001 m. sausio 30 d. Teismas nenustatė, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo teises, nes šiuo sprendimu nustatyta, jog ieškovas nėra ir nebuvo žemės sklypo bendrasavininkis bei palikėjos A. R. išlaikytinis.
Teismas konstatavo, kad 2001 m. rugpjūčio 27 d. ūkinio pastato dovanojimo sutartis, sudaryta atsakovų O. A. ir L. A. , nepažeidžia ieškovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, nes ieškovas niekada nebuvo dovanojimo sutarties objekto bendrasavininkis šio turto įsigijimo pagal 1994 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ar jo paveldėjimo pagrindais.
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo valstybei 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 7 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovo S. R. reikalavimai dėl:
1) pripažinimo negaliojančiais Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1992 m. lapkričio 3 d. ištuokos akto įrašą Nr. 239 ir jo pagrindu išduotą ištuokos liudijimą;
2) pripažinimo negaliojančia 1992 m. lapkričio 19 d. santuokoje įgyto turto pasidalijmo su A. R. sutartį (registro Nr. 6283);
3) pripažinimo, kad 0,0639 ha žemės sklypas, 338,64 kv. m gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė A. R. ir ieškovo S. R. nuosavybė;
4) pripažinimo negaliojančia 1996 m. lapkričio 4 d. A. R. sudarytą 295/1000 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (registro Nr. 3399);
5) pripažinimo negaliojančia 1996 m. lapkričio 4 d. A. R. sudarytą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (registro Nr. 3400);
6) 1994 m. lapkričio 24 d. A. R. testamento (registro Nr. 2-2596) ir 2000 m. spalio 2 d. V. A. atsisakymo nuo palikimo priėmimo O. A. naudai panaikinimo;
7) O. A. nušalinimo nuo rūpintojos pareigų;
8) ieškovo įkeldinimo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);
9) V. A. ir L. A. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini);
10) O. A. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paliko galioti.
O Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 7 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovo S. R. reikalavimai dėl:
1) juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovas laikotarpiu nuo 1989 m. iki 2000 m. balandžio 28 d. buvo išlaikomas A. R. nustatymo;
2) pripažinimo ieškovui teisę į A. R. priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), privalomąją palikimo dalį;
3) 2001 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. 2-5362), išduoto O. A. į 295/1000 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 0,0639 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinimo;
4) 2001 m. sausio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. JK-264), išduoto O. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinimo;
5) juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po buvusios sutuoktinės A. R. mirties ieškovas laiku priėmė palikimą, nustatymo;
6) praleisto įstatymo nustatyto termino pareiškimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paduoti atnaujinimo;
7) 2000 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties (registro Nr. 2-6130), pagal kurią O. A. po 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo V. A. ir L. A. , panaikinimo;
8) 2001 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią O. A. padovanojo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), L. A. , panaikinimo;
9) ieškinio senaties terminus sandoriams ta apimtimi, kiek jie apima ieškovo teisę ginčyti į A. R. priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), jam galimai priklausančio privalomąją palikimo dalį, ginčyti atnaujinimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti.
Šalies argumentai
Ieškovas S. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jo reikalavimai, ir išspręsti bylą iš esmės, patenkinant jo reikalavimus, arba, nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą patvirtinti išlaikymo faktą, nes byloje pateikti duomenys, jog ieškovas metus iki A. R. mirties buvo nedarbingas ir reikalingas paramos. Ligos istorijos išrašas patvirtina, kad S. R. išeminiu insultu susirgo 1988 m., būdamas palikėjos A. R. sutuoktiniu. Ieškovas formalaus santuokos nutraukimo metu nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nes A. R. jį išlaikė faktiškai. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. K. , E. K. , L. K. . Jie nurodė, kad A. R. nuo S. R. ligos pradžios 1988 m. iki pat savo mirties 2000 m. balandžio 28 d. visapusiškai rūpinosi ieškovu, pirko ir gamino maistą, pirko ir skalbė drabužius, pirko higienos priemones bei vaistus, mokėjo už komunalines paslaugas ir kt. Tam ji naudojo S. R. pensiją ir savo lėšas. Teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo, nevertino aplinkybės, kad ieškovas faktiškai gyveno ginčo patalpose, jis buvo registruotas ginčo patalpose, todėl laikytina, kad faktiškai priėmė palikimą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (1999 m. civ. b. Nr. 3K-3-460), kad nedarbingas sutuoktinis, jeigu jis nedarbingu tapo gyvendamas santuokoje, turi teisę į privalomąją palikimo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovai O. A. ir V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą skundžiamą apygardos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovas S. R. santuoką su A. R. nutraukė 1992 m. lapkričio 3 d. (b. l. 143, t. 3). Ieškovo medicininėje kortelėje nurodyta, kad ieškovui invalidumas nustatytas (pirma grupė) nuo 1989 m. vasario 28 d. Pirmos grupės invalidumas tuo metu reiškė visišką negalią, t. y. asmuo buvo visiškai nedarbingas. Galiojusio SŠK 28 straipsnis nustatė, kad paramos reikalingas sutuoktinis ir po santuokos nutraukimo turi gauti iš antro sutuoktinio paramą (1969 m. SŠK 28 str.). Taigi ieškovui nedarbingumas pagal medicininės kortelės duomenis atsirado dar iki santuokos nutraukimo. Pagal tuo metu galiojusio SŠK normas nedarbingas sutuoktinis ir taip pat buvęs sutuoktinis, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo, išlaikymą galėjo gauti prisiteisiant alimentus tvirta pinigų suma (1969 m. SŠK 28 str., 29 str.). Ieškovas alimentų išlaikymui nebuvo prisiteisęs. Nutraukus santuoką, ieškovas su buvusia sutuoktine A. R. 1992 m. lapkričio 19 d. sutartimi pasidalijo santuokoje įgytą turtą (b. l. 92, t. 3). Ieškovo buvusiai sutuoktinei A. R. šios sutarties pagrindu atiteko 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini)., 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini)., o ieškovui - namų apyvokos daiktai (baldai, šaldytuvas, televizorius, du kilimai). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad po santuokos nutraukimo ir po turto pasidalijimo ieškovas liko gyventi kartu su buvusia sutuoktine A. R. Trakų mieste esančiame bute. Vėliau A. R. pardavus butus ir įsigijus sklypą bei namą (duomenys neskelbtini), ieškovas kartu su ja 1995 m. persikėlė gyventi į šį namą ir gyveno kartu iki pat jos mirties. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas, būdamas nedarbingas, 1992 m. lapkričio 19 d. pasidalijus su buvusia sutuoktine turtą, neteko gyvenamojo būsto, tačiau buvusi sutuoktinė A. R. iki pat savo mirties jį gyvenamuoju plotu aprūpino. Tai reiškia, kad A. R. , suteikdama ieškovui gyvenamąjį plotą, teikė jam pastovų išlaikymą. Akivaizdu, kad neįgalus ieškovas iš gaunamos pensijos, neturėdamas gyvenamojo ploto, be A. R. išlaikymo nebūtų išsilaikęs. Dar būdama gyva A. R. siekė, kad ir po jos mirties ieškovas būtų išlaikomas. Tą patvirtina 1996 m. lapkričio 14 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis (b. l. 143, t. 2). Šia sutartimi A. R. perleido V. A. 41/100 dalį namo (duomenys neskelbtini) su sąlyga išlaikyti ne tik ją pačią, bet ir ieškovą.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas po santuokos su A. R. nutraukimo buvo jos išlaikomas iki pat jos mirties. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu ieškovui paveldėti A. R. turtą. 1964 m. CK 573 straipsnis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija Nr. I-459) nedarbingus išlaikytinius priskyrė prie antrosios eilės įstatyminių įpėdinių. Taip pat 1964 m. CK 576 straipsnis numatė teisę išlaikytiniams gauti privalomąją palikimo dalį tuo atveju, kai išlaikymą teikęs asmuo turtą palieka testamentu kitiems asmenims.
Palikimą įpėdiniai turi priimti. Palikimas yra priimamas paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo atsiradimą arba faktiškai pradėjus jį valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Ieškovas pareiškimo priimti palikimą nepadavė.
Ieškovas teigia, kad jis po A. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas dalį turto valdyti. Tačiau jo pozicija nėra nuosekli. Teigdamas, kad palikimą priėmė pradėdamas dalį turto valdyti, tuo pačiu metu prašo terminą palikimui priimti atnaujinti. Palikimą įpėdinis pagal 1964 m. CK 587 straipsnio trečiąją dalį turėjo priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. A. R. mirė 2000 m. balandžio 28 d. Šešių mėnesių terminas palikimo priėmimui baigėsi 2000 m. spalio 28 d. Į teismą ieškovas kreipėsi 2001 m. sausio 30 d. Jeigu teismas pripažįsta, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, terminas prailginamas (1964 m. CK 588 str. 1 d.). Ieškovas yra neįgalus (pirmos grupės invalidas), dėl sveikatos būklės sunkiai vaikšto, todėl yra ribotos jo galimybės tinkamai ir laiku pasirūpinti savo interesais. Jo rūpintoja tuo metu buvo atsakovė O. A. , su kuria dėl paveldimo turto kilo ginčas, todėl, suprantama, šiuo klausimu ji nebuvo suinteresuota tinkamai ieškovu pasirūpinti. Šios aplinkybės yra svarbios ir sudaro pagrindą prailginti praleistą terminą palikimui priimti. Tačiau ieškovas nurodo aplinkybes, kurios patvirtina, kad jis A. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovas su A. R. gyveno kartu iki jos mirties. A. R. mirus, ir toliau liko gyventi tame pačiame name ir tuose pačiuose kambariuose, kuriuose gyveno kartu su A. R. . Tą aplinkybę nurodė ieškovas, jos neneigia ir atsakovai. Ieškovas nurodė, kad po buvusios sutuoktinės mirties visus jai priklausančius namų apyvokos daiktus, kurie nebuvo įrašyti į turto pasidalijimo sutartį, jis perėmė valdyti. Tos aplinkybės atsakovai neginčija ir byloje nėra įrodymų, kad po A. R. mirties kitą turtą, kuris nebuvo įrašytas į sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, būtų paveldėję kiti įpėdiniai. Iš liudytojos S. T. parodymų matyti, kad A. R. turėjo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir kito turto – indų, patalynės, staltiesių ir pan. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus 6 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 599 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą. Nei 1964 m. CK normos, nei 2001 m. CK normos įpėdiniams, priėmusiems palikimą, nenustatė termino, kada jie turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 598 str. 1 d., 2001 m. CK 566 str. 1 d.). Todėl ieškovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą padavimui neturi jokios teisinės reikšmės.
CK 573 straipsnis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. 1-459 redakcija) išlaikytinius priskyrė antrajai įpėdinių eilei ir numatė, kad tuo atveju, jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdiniais. Taigi ieškovas pagal 1994 m. CK 573 straipsnio redakciją buvo priskirtas antrosios eilės įpėdinių ratui. Tačiau A. R. dalį savo turto (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) testamentu paliko V. A. . Jeigu nebūtų testamento, paveldimą turtą kartu bei lygiomis dalimis ieškovas, kaip antrosios eilės įpėdinis, paveldėtų su šauktinais paveldėti trečiosios eilės įpėdiniais, nes A. R. pirmosios eilės įpėdinių neturėjo. Šauktinų paveldėti trečiosios eilės įpėdinių A. R. turėjo penkis (tris seseris ir du brolius). Taigi, tuo atveju, jeigu nebūtų buvę testamento, ieškovas pagal įstatymą paveldėtų 1/6 dalį paveldimo A. R. turto. Tačiau šiuo atveju yra A. R. testamentas ir ieškovas, kaip išlaikytinis, paveldi privalomąją dalį (1964 m. CK 576 str.).
Privalomoji dalis apskaičiuojama, nustatant, kiek įpėdinių paveldėtų pagal įstatymą, jeigu nebūtų testamento. Į įpėdinių skaičių įtraukiami ir įpėdiniai, nepadavę pareiškimo palikimą priimti. A. R. įpėdiniai yra šeši: ieškovas, du jos broliai ir trys seserys. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu nebūtų testamento, turtą lygiomis dalimis paveldėtų visi šeši įpėdiniai po 1/6 dalį. Privalomoji dalis nustatoma pagal įstatymą priklausančią dalį padauginus iš 2/3 (1/6 x 2/3 = 1/9). Tokiu būdu ieškovas, kaip privalomasis įpėdinis, paveldi 1/9 dalį viso A. R. turto.
Iš ieškovo prašymo nustatyti privalomąją paveldėjimo dalį seka, kad ieškovas išreiškė valią paveldėti ne kaip įstatyminis antrosios dalies įpėdinis, o kaip įstatyminis privalomasis įpėdinis. A. R. paveldimą turtą sudarė:
Namo, esančio (duomenys neskelbtini), 295/1000 dalys. Ieškovas kaip privalomasis įpėdinis paveldi 59/1800 dalis (1/9 x 295/1000=59/1800).Žemės sklypas 0,0639 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas kaip privalomasis įpėdinis paveldi 1/9 dalį žemės sklypo (1/6 x 2/3=1/9). Ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas kaip privalomasis įpėdinis paveldi 1/9 dalį ūkinio pastato (1/6 x 2/3=1/9).
Iš to, kas pasakyta, seka, jog paveldėjimo teisės liudijimas, 2000 m. lapkričio 7 d. išduotas O. A. dėl 295/1000 dalies nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, pripažįstamas negaliojančiu dalyje dėl 59/1800 dalių namo paveldėjimo, nes ši dalis priklauso paveldėti ieškovui. Taip pat pripažįstamas negaliojančiu tas pats paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas O. A. dėl žemės sklypo 0,06393 ha paveldėjimo dalyje dėl 1/9 dalies žemės sklypo paveldėjimo. Paveldėjimo teisės liudijimas, 2001 m. sausio 22 d. išduotas O. A. dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, pripažįstamas negaliojančiu dalyje dėl 1/9 dalies ūkinio pastato paveldėjimo, nes O. A. paveldėjo 1/9 dalį ūkinio pastato, kurį priklauso paveldėti ieškovui.
O. A. 2001 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartimi paveldėtą ūkinį pastatą padovanojo L. A. . Kadangi ieškovas paveldi 1/9 dalį ūkinio pastato, atitinkamai dovanojimo sutartis dalyje dėl 1/9 dalies ūkinio pastato dovanojimo L. A. pripažįstama negaliojanti, nes O. A. negalėjo kitam asmeniui perleisti 1/9 dalies ūkinio pastato, kurią paveldi ieškovas. Ieškinio senaties termino ginčyti šią sutartį ieškovas nepraleido, todėl nėra pagrindo spęsti šį klausimą.
O. A. 2000 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi ½ dalį žemės sklypo padovanojo L. A. ir V. A. kiekvienam iš jų po ¼ dalį. Po dovanojimo sutarties sudarymo O. A. priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurį ji paveldėjo po A. R. mirties. Kaip jau buvo aptarta, ieškovas paveldi 1/9 dalį žemės sklypo. Todėl nėra pagrindo naikinti minėtą dovanojimo sutartį, nes ½ dalies žemės sklypo, priklausančio O. A. , pakanka ieškovo paveldimai 1/9 daliai.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus.
Ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas yra patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovų O. A. ir L. A. ieškovui S. R. priteisiama 390 Lt išlaidų, ieškovo turėtų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 26, 27, t. 3; b. l. 351, t. 4), o iš ieškovo S. R. atsakovei O. A. priteisiama 530 Lt išlaidų, atsakovės turėtų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 144, t. 1). Ieškovas S. R. turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai jam iš atsakovų priteisiama 170 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas S. R. už ieškinį ir apeliacinį skundą turėjo sumokėti po 14 696,7 Lt žyminį mokestį, tačiau už ieškinį sumokėjo tik 95,90 Lt (b. l. 2, 3, 134, t. 1), už apeliacinį skundą - 3 000 Lt (b. l. 182, t. 4), o nuo likusios dalies buvo atleistas (b. l. 135, t. 1; b. l. 183, t. 2; b. l. 174, t. 4). Iš atsakovų O. A. ir L. A. proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai valstybės naudai priteisiama po 1 632 Lt už ieškinį ir apeliacinį skundą, iš viso 3 264 Lt žyminį mokestį. Iš ieškovo S. R. priteisiama 405,47 Lt, o iš atsakovų O. A. ir L. A. priteisiama 50,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo S. R. reikalavimai dėl:
1) juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovas laikotarpiu nuo 1989 m. iki 2000 m. balandžio 28 d. buvo išlaikomas A. R. nustatymo;
2) pripažinimo ieškovui teisę į A. R. priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), privalomąją palikimo dalį;
3) 2001 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. 2-5362), išduoto O. A. į 295/1000 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 0,0639 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinimo;
4) 2001 m. sausio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. JK-264), išduoto O. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinimo;
5) juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po buvusios sutuoktinės A. R. mirties ieškovas laiku priėmė palikimą, nustatymo;
6) 2001 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią O. A. padovanojo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), L. A. , panaikinimo, ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio mėn. iki 2000 m. balandžio 28 d. buvo išlaikomas A. R. .
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. priėmė A. R. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
3. Panaikinti 2000 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. 2-5362), išduotą O. A. į 295/1000 dalis nebaigto statyti namo (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 59/1800 dalių ir pripažinti, kad S. R. turi teisę paveldėti 59/1800 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu 1A/1 m, unikalus Nr. 79/994-0161-01-5).
4. Panaikinti 2000 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. 2-5362), išduotą O. A. į žemės sklypą 0,0639 ha (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 1/9 dalies ir pripažinti, kad S. R. turi teisę paveldėti 1/9 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 7977-00030138), esančio (duomenys neskelbtini).
5. Panaikinti 2001 m. sausio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą O. A. į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/9 dalies ir pripažinti, kad S. R. turi teisę paveldėti 1/9 dalį ūkinio pastato (indeksas 211b, unikalus numeris 79/994-0161-02-06), esančio (duomenys neskelbtini).
6. Panaikinti 2001 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią O. A. padovanojo L. A. ūkinį pastatą (plane pažymėtas 2116, unikalus Nr. 79/994-0161-02-06), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/9 dalies ūkinio pastato dovanojimo L. A. .
7. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią O. A. padovanojo ½ dalį žemės sklypo L. A. ir V. A. , panaikinimo ir reikalavimas prailginti terminą palikimui priimti bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
8. Priteisti valstybės naudai iš atsakovų O. A. ir L. A. iš kiekvieno po 1 632 Lt žyminį mokestį ir po 25,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
9. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo S. R. 405,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
10. Priteisti ieškovui S. R. iš atsakovų O. A. ir L. A. po 195 Lt iš kiekvieno išlaidų, ieškovo turėtų advokato pagalbai apmokėti.
11. Priteisti atsakovei O. A. iš ieškovo S. R. 530 Lt išlaidų, atsakovės turėtų advokato pagalbai apmokėti.
12. Priteisti ieškovui S. R. iš atsakovų O. A. ir L. A. po 85 Lt iš kiekvieno ieškovo turėtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, apmokėti.