- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-07
- Bylos Nr.
- I-7719-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Trečiasis asmuo
- P. K., H. P.
- Pareiškėjas
- VĮ Ukmergės miškų urėdijos
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant atsakovo atstovams Romai Džiovėnaitei ir Romualdui Mažyliui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K. ir H. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Ukmergės miškų urėdijos skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – H. P. ir P. K.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas VĮ Ukmergės miškų urėdija prašo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. balandžio 24 d. sprendimus dėl H. P. ir P. K. pievose ir natūraliose ganyklose padarytos žalos atlyginimo įvertinimo.
Skunde (b. l. 3-4) paaiškino, kad atsakovas, vertindamas medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimą. Atsakovui pateikė prašymą suteikti informaciją, susijusią su padarytos žalos įvertinimu. Tačiau pastarasis prašomos informacijos nepateikė, todėl negali nurodyti išsamių motyvų dėl neteisingo padarytos žalos dydžio apskaičiavimo. Įvertinimo aktuose nurodoma, kad H. P. ir P. K. sklypuose tuo metu augo pievų ir natūralių ganyklų žolė žaliajam pašarui. Mano, kad toks atsakovo sprendimas objektyviai nepagrįstas. Komisijai nepateikta įrodymų, kad H. P. ir P. K. naudojo pasėlius būtent žaliajam pašarui gaminti, o ne šienui; ir dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos pasėliams šie asmenys pagamino žaliojo pašaro mažiau už įvertinimo aktuose nurodytą sumą. Nepagrindus tokios ūkinės veiklos fakto, padarytos žalos apskaičiavimas yra objektyviai nepagrįstas, o pagal atsakovo atliktą žalos įvertinimą urėdijai kylanti prievolė sudaro sąlygas minėtiems asmenis nepagrįstai praturtėti pareiškėjo sąskaita.
Pareiškėjo teigimu, nesurinkusi įrodymų, pagrindžiančių trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomos žaliojo pašaro gamybos faktą, Komisija, priimdama 2007 m. balandžio 24 d. sprendimus, pažeidė pagrindines procedūros taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 25-27) paaiškino, kad Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės, miško ir vandens telkinių savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala nustatoma ir apskaičiuojama pagal Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 patvirtintą Žemės ūkio pasėliams ir miškui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo, nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo Širvintų rajono savivaldybėje tvarką. Seniūnijos seniūnas, gavęs sklypo savininko, kurio pasėlius sunaikino (padarė žalą) medžiojamieji gyvūnai, prašymą, nedelsiant apie tai praneša medžioklės plotų naudotojo atsakingam asmeniui ir per 7 dienas organizuoja žalos įvertinimą. Žemės ūkio pasėliams padaryta žala įvertinama surašant nustatytos formos aktą. Akte nurodomi sklypo savininko (valdytojas, naudotojas) vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, žemės sklypo adresas ir plotas, kurio medžiotojų klubo medžioklės plotuose šis sklypas yra, įrašoma pažeisto pasėlio žemės ūkio kultūros pavadinimas. Žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų ir pasėlio pakenkimo intensyvumas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, pagal atitinkama formulę suskaičiuojamas vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas. Surašant aktą gali būti įvertinti ir veiksniai galintys lemti pasėlio vidutinio derlingumo sumažėjimą ar padidėjimą - atsižvelgiant į pasėlio piktžolėtumą užmirkimą kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius. Akte taip pat nurodomas sklypo nuotolis nuo miško ir nuo sodybos, konstatuojama, ar sklypas yra miško apsuptyje, nes pagal tai sprendžiama, ar sklypo savininkas privalėjo vykdyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, nurodytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359. Visus išvardintus duomenis, asmenys nustatę žalos dydį (seniūnijos seniūnas, medžiotojų klubo atstovas ir sklypo savininkas), įrašo į aktą pamatavę atstumus, apskaičiavę plotus ir pan. Nustatyti kokiu tikslu buvo įveistas žemės ūkio kultūros pasėlis ir kaip galėjo būti panaudotas medžiojamųjų gyvūnų sunaikintas derlius Komisija gali tik pagal sklypo savininko teigimą (paaiškinimą). Pagal iš Vilniaus teritorinės statistikos valdybos gautus duomenis apie Širvintų rajone ūkininkų ūkiuose nustatytą vidutinį žemės ūkio kultūrų derlingumą ir Komisijos posėdžio metu nustatytas žemės ūkio kultūros produkcijos vidutines rinkos kainas apskaičiuojama žalos piniginė išraiška.
Atsiliepime akcentuoja, kad, nustatant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą H. P. ir P. K. , buvo atlikti visi privalomi veiksmai ir procedūros, surašyti nustatytos formos dokumentai, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad priimant sprendimus buvo pažeistos Viešojo administravimo 8 str. 1 d. nuostatos. Taip pat pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai skunde remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p., kadangi šis įstatymas numato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisnių santykių, nagrinėjimo tvarką, o ne viešojo administravimo subjektų sprendimo priėmimo tvarką.
Teigia, kad tikrovės neatitinka pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad urėdijai pateikus prašymą suteikti informaciją, į jį nebuvo atsakyta. Buvo ne tik atsakyta, bet ir pateiktos prašomų dokumentų kopijos.
Tretysis suinteresuotas asmuo P. K. prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 23) paaiškino, kad jam, kaip sklypo savininkui yra padaryta materialinė žala:
1) sunaikinta 90 proc. visos kultūrinės ganyklos augmenijos;
2) buvo atimta galimybė 0,4 ha plote gauti žalią pašarą (žalią žolės masę) tolimesniam pašarų gaminimui (šienainiui, silosui ir t. t.) o taip pat galvijų ganymui;
3) priverstas sunaikintą kultūrinių ganyklų plotą (0,4 ha) atnaujinti (atsėti). Atnaujinant sugadintą kultūrinės ganyklos plotą, buvo priverstas suarti 0,6 ha plotą, kadangi sunaikinti plotai buvo ne vientisas plotas, o atskiri ploteliai, išsidėstę 0,6 ha plote ir sudarė 0,4 ha plotą. Už atliktus darbus išlaidos siekė 510 Lt. Šių atliktų darbų suma neįtraukta į žalos padarymo kompensaciją, todėl kategoriškai nesutinka su skundo teiginiu, kad urėdijai kylanti prievolė sudaro sąlygas tretiesiems asmenims nepagrįstai praturtėti pareiškėjo sąskaita.
Atsakovo atstovai ir tretieji suinteresuoti asmenys teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisija pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo medžiojamųjų laikinių gyvūnų padarytą žalą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužės 25 d. į Širvintų rajono savivaldybės seniūniją su prašymu kreipėsi P. K., o 2006 m. spalio 3 d. – H. P.. Minėti asmenys prašė atlyginti jiems laukinių gyvūnų padarytą žalą. Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisija 2007 m. balandžio 24 d. paskaičiavo, kad sklypo, kurio savininkas H. P., pasėliams padaryta žala siekia 1664,48 Lt, o sklypo, kurio savininkas P. K., pasėliams padaryta žala už 591,30 Lt (b. l. 7-7a).
Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d. reglamentuoja, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kad specialią nuostolių skaičiavimo komisiją turi sudaryti atitinkamos savivaldybės meras. Kaip rodo bylos rašytiniai įrodymai, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 buvo patvirtinta Žemės ūkio pasėliams ir miškui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo, nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo Širvintų rajono savivaldybėje tvarka (b. l. 32). Šios tvarkos 4 p. numato, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui paskaičiavimo metodiką apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių apskaičiavimo komisija. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 21 sudarė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisiją. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuostolių skaičiavimo komisiją sudarė ne meras, kaip to griežtai reikalauja įstatymas, o savivaldybės administracijos direktorius remdamasis savivaldybės tarybos priimtais aktais – 2004 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 212 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų miško sklypams daromos žalos prevencinių priemonių įgyvendinimo finansinio rėmimo Širvintų rajono savivaldybėje tvarka ir 2005 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 patvirtinta Žemės ūkio pasėliams ir miškui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo, nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo Širvintų rajono savivaldybėje tvarka. Kolegijos vertimu, atitinkamas savivaldybės administravimo subjektas negali pakeisti tos tvarkos, kuri yra nustatyta įstatymo. Poįstatyminiu teisės aktu negalima keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kaip Konstitucinis Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė 1994 m. sausio 19 d. priimtame nutarime, „Įstatymas yra Konstitucijos ir Seimo statuto tvarka išleistas pirminis teisės aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausią teisinę galią, kad visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai“. Šiuo atveju Širvintų rajono savivaldybė ignoravo Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d. normas ir nustatė naują, įstatymui prieštaraujantį reguliavimą, t. y. kad nuostolių skaičiavimo komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad Širvintų rajono meras jam įstatymo priskirtą funkciją sudaryti nuostolių skaičiavimo komisiją perdavė savivaldybės administracijos direktoriui. Šių valstybės tarnautojų kompetencija yra atskirta. Tokiu būdu, kolegija vertina, kad Komisija gavo įgaliojimus iš netinkamo subjekto, todėl jos priimti sprendimai dėl nuostolių paskaičiavimo negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais bei turi būti panaikinti.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal įstatymo 8 str. 2 d., individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Analizuojant skundžiamų aktų turinį, matyti, kad jie visiškai nėra grindžiami kokiomis nors teisės normomis, faktinės aplinkybės išdėstytos neišsamiai - aktuose nenurodyta, kada į atitinkamą savivaldybės seniūniją dėl žalos atlyginimo kreipėsi H. P. ir P. K., kada ir kokiu būdu buvo nustatinėjamos žemės ūkio kultūrų kainos, kokius duomenis apie žemės ūkio kultūrų derlingumą Širvintų rajono ūkininkų ūkiuose pateikė Vilniaus teritorinė statistikos valdyba. Tokie atsakovo veiksmais iš esmės buvo apribota pareiškėjo galimybė tinkamai ginti savo teises teisminiu būdu, jie (veiksmai) vertintini kaip pažeidžiantys Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl skundžiami aktai turi būti panaikinti ir šiuo pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).
Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 7 p. nustato, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija 2007 m. balandžio 17 d. vykusiame posėdyje nustatinėjo žemės ūkio kultūrų kainas (posėdžio protokolas, b. l. 37). Buvo nutarta, kad skaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą taikyti tokias vieno centnerio žemės ūkio kultūrų kainas: pievų ir natūralių ganyklų žolė šienui – 15 Lt, pievų ir natūralių ganyklų žolė žaliajam pašarui ir šienainiui – 15 Lt. Tačiau nustatant H. P. sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimą (b. l. 7), jau buvo nurodyta, kad supirkimo arba rinkos kaina lygi 16 Lt/cnt., t. y. ne ta, kuri buvo nustatyta 2007 m. balandžio 17 d. vykusiame posėdyje. To, pasekoje žemės ūkio kultūros pasėliams padarytos žalos dydis buvo nepagrįstai išplėstas.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo priimtus aktus naikinti kaip neteisėtus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo VĮ Ukmergės miškų urėdijos skundą patenkinti.
Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ir žalos prevencinių priemonių vertinimo komisijos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimus dėl H. P. ir P. K. pievose ir natūraliose ganyklose padarytos žalos įvertinimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.