Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-07-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-6654-1003/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-04
Bylos Nr.
2YT-6654-1003/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02751-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apygardos prokuratūra, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6654-1003/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02751-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. patikslintą skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apygardos prokuratūra, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. P. (toliau– pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2. Patikslintame skunde nurodyta, kad pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pripažinti jos sūnėną D. M. neveiksniu ir paskirti ją jo globėja ir turto administratore. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2915-650/2022 pašalinti pareiškimo trūkumus, kadangi iš LITEKO duomenų matyti, kad D. M. teismo sprendimu jau pripažintas neveiksniu ir šio asmens globėju paskirta VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė. Šiaulių apygardos prokuratūra 2022-02-24 gavo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė raštą, kuriuo patvirtinta, kad sutinka toliau tęsti globėjo ir turto administratoriaus pareigas, užtikrina D. M. globą, gydymą, priežiūrą, todėl globėjo keitimo klausimą spręsti netikslinga. Prokuratūra, įvertinusi papildomai gautą informaciją, 2022-02-25 atsiėmė pareiškimą dėl D. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose; srityse. Prokuratūra 2022-03-01 priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal jos 2021-01-21 prašymą dėl neveiksnaus pripažinto D. M. globėjo ir turto administratoriaus (VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė) atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų ir kito globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Šį prokuratūros nutarimą pareiškėja apskundė vyriausiajam prokurorui, tačiau gavo 2022-04-29 raštą Nr. 5S-633 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad jos skundas netenkinamas. Pareiškėja, prašydama nušalinti VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė nuo globėjos pareigų, akcentavo, jog globėja netinkamai atlieka savo, kaip globėjos, pareigas, neužtikrina D. M. teisių ir interesų apsaugos: nepasirūpino D. M. mamos laidotuvėmis, nesirūpina mokesčiais už nekilnojamąjį turtą, nesirūpina turto paveldėjimo klausimais. Skundžiamas nutarimas yra visiškai neargumentuotas, priimtas išsamiai neįvertinus faktines aplinkybes, neišanalizavus surinktos medžiagos, o Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras neatliko visų būtinų veiksmų – nepilnai surinko faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, nepilnai įvertino ir tinkamai neargumentavo išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėja nurodo, kad visą gyvenimą prižiūrėjo savo sūnėną D. M. ir juo rūpinosi. Kiekvieną savaitę, kartais ir po du kartus važiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini), aprūpindavo maistu, tvarkydavo kambarius. Ji prižiūrėjo ne tik D. M., bet ir jo motiną T. V. iki jos mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinosi jos laidotuvėmis, velionę ir palaidojo. Po motinos mirties likusio turto D. M. nepaveldėjo, pas notarą nesikreipė, šio turto niekada neišlaikė ir juo nesirūpino. Nuo pat T. V. mirties iki šios dienos paskirtasis D. M. turto administratorius – VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė – kaip globėjas, netinkamai atlieka savo pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, nesirūpino D. M. paveldėtinu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja nurodo, kad moka visus mokesčius už D. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nors dar viešajame registre registruotą jo motinos vardu: komunalinius mokesčius už butą (apie 150 eurų į mėnesį), žemės mokestį už jam priklausančius žemės sklypus. Pareiškėja nurodo, kad turi galimybę tinkamai rūpintis D. M., turi galimybę jį pas save apgyvendinti ir jį prižiūrėti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjos prašyme suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties, kadangi prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti. Nagrinėjamu atveju prokuroras nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnyje nustatytų globėjo atleidimo/ nušalinimo pagrindų. Aukštesnioji prokurorė ne tik įvertino tyrimo metu surinktą medžiagą, tačiau ir pati rinko papildomus dokumentus, ir priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dabartinis D. M. globėjas neatlieka savo pareigų ar naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Nagrinėjamu atveju yra užtikrintas neveiksnaus D. M. interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Skundo teiginiai, kad prokurorės išvados yra nepagrįstos ir padarytos netinkamai ar nepilnai įvertinus faktines aplinkybes, grindžiami tik subjektyvia pareiškėjos nuomone. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nei prokurorė nuomonę dėl aplinkybių vertinimo ir skundo (prašymo) rezultatų, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniosios prokurorės priimtą procesinį sprendimą. Prašymą ir skundą nagrinėję prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

4. Suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepimu prašo skundą atmesti, nurodo, kad prokuratūra teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones D. M. atžvilgiu, kadangi VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė sąžiningai ir atsakingai vykdė laikinojo globėjo ir turto administratoriaus pareigas, veikė išskirtinai globotinio naudai. Nurodo, kad nuo 2021-06-10 vykdė neveiksnaus D. M. globėjo ir turto administratoriaus pareigas, jo vardu atidarė banko sąskaitą, kreipėsi dėl globotinio našlaičio pensijos gavimo, į banko sąskaitą buvo pervesta ir jo mirusios motinos neišmokėta senatvės pensija. Ligoninė negalėjo rūpintis D. M. motinos laidotuvėmis, kadangi nebuvo jos globėja, rūpintoja ir pan., apie laidotuves niekas neinformavo. Be to, ligoninė nėra gavusi prašymo iš globotinio motiną laidojusių asmenų apmokėti laidotuvių išlaidas. Ligoninė, gavusi teismo leidimą priimti neveiksnaus globotinio vardu jo mirusios motinos palikimą, 2022-01-27 kreipėsi į notarų biurą, išduotas liudijimas apie paveldėjimo teisę, nuosavybės dokumentai dar nėra gauti. Nekilnojamojo turto administravimas šiuo metu nėra įmanomas, kadangi nėra gauti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Informuoja, kad D. M. nuo 2022-06-09 apgyvendintas ilgalaikei socialinei globai (duomenys neskelbtini), todėl 2022-06-10 ligoninė kreipėsi į teismą su prašymu atleisti ją nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir juo paskirti (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas,

5. Atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose skundas nagrinėtinas ypatingąja teisena, priimant teismui atitinkamą nutartį dėl skundo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290-292 str., 443 str.).

6. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui pagal 2022 sausio 21 d. V. P. prašymą surinktą medžiagą Nr. 16.90.-5-2/2022.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

7.1. V. P. 2022 m. sausio 21 d. prašymu dėl D. M. veiksnumo įvertinimo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo prašė prokuroro pradėti procesą dėl D. M. veiksnumo įvertinimo bei paskirti jam globėją ir turto administratorių;

7.2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2915-650/2022, nurodė, kad D. M. 1991 m. lapkričio 18 d. Šiaulių miesto teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu bei 1991 m. gruodžio 23 d. Šiaulių miesto valdybos potvarkiu Nr. 418 jo globėja buvo paskirta motina T. V., o nuo 2021 m. birželio 10 d. – VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, todėl pareiškėjui tikslinga kreiptis dėl 1991 m. lapkričio 18 d. Šiaulių miesto teismo sprendimo peržiūrėjimo ir sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, nustatymo;

7.3. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau – ligoninė) 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-740 informavo prokuratūrą, kad D. M. gydomas ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2021 m. kovo 19 d., ligoninė sutinka toliau tęsti globėjo ir turto administratoriaus pareigas, t. y. užtikrinti D. M. globą, gydymą, priežiūrą;

7.4. prokuroras 2022 m. vasario 25 d. pateikė teismui prašymą atsiimti pareiškimą dėl D. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse;

7.5. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. kovo 1 d. priimtu nutarimu Nr. 5VI-12 (toliau – nutarimas Nr. 1) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi apibendrinęs surinktus duomenis padarė išvadą, kad tyrimo metu nenustatyti CK 3.246 straipsnyje numatyti globėjo atleidimo nuo globėjo pareigų atlikimo pagrindai. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad dabartinis globėjas netinkamai būtų atlikęs savo pareigas ar būtų neužtikrinęs globotinio teisių ir interesų apsaugos, priešingai, tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, jog dabartinis D. M. globėjas – ligoninė, tinkamai rūpinasi ir prižiūri globotinį, todėl V. P. prašymą pripažino nepagrįstu bei atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones;

7.6. nesutikdama su nutarimu Nr. 1 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pareiškėja apskundė aukštesniajam prokurorui, prašydama panaikinti nutarimą;

7.7. 2022 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu Nr. 5VI-15 (toliau – nutarimas Nr. 2) paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 5VI-12 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir V. P. 2022 m. kovo 20 d. skundas buvo netenkintas.

8. Nors pareiškėja savo skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas pavadintas skundu civilinėje byloje Nr. 2YT-6654-1003/2022 dėl 2022-04-29 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, į tai, kad skundu nesutinkama tiek su 2022 m. kovo 1 d. , tiek ir su 2022 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu, laikytina, jog pareiškėja suklydo nurodydama prašomo panaikinti nutarimo datą ir prašo panaikinti nutarimą Nr. 2.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, tik patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Prokuratūros įstatyme nenustatyta, ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją bei neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Teismas skundo netenkina, jei nenustato prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo.

11. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos, konstatuotina, jog ir nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar aukštesnysis prokuroras, spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl viešojo intereso gynimo ir Nutarimo 1 pagrįstumą, nepažeidė nagrinėjimo procedūros. Dėl įrodinėjimo naštos pasisakytina, kad pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, šių procedūrų nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 12, 178 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, jog aukštesnysis prokuroras, priimdamas nutarimą, jo nemotyvavo, neteisingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su D. M. globėjo tinkamumu vykdyti globėjo ir turto administratoriaus pareigas. Mano, kad yra pagrindas nušalinti globėją nuo pareigų.

13. CK 3.246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių, o 3-oje dalyje įtvirtinta nuostata, kad globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

14. Kaip matyti iš nutarimų, priešingai nei teigia pareiškėja, nutarimas Nr. 2 yra motyvuotas, buvo įvertinti byloje esantys įrodymai, o taip pat buvo surinkti ir papildomi, po nutarimo Nr. 2 priėmimo, pareikalauti įrodymai, gauti atitinkamų institucijų atsakymai, iš esmės paneigiantys pareiškėjos nurodytus motyvus dėl globėjos netinkamai vykdomų pareigų. Iš pateiktos tyrimo bylos matyti, kad neveiksnaus D. M. globėjas savo pareigas vykdė atsakingai ir sąžiningai, atliko veiksmus, kuriuos buvo būtina atlikti, o būtent: 2021 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui pateikė prašymą dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų – (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 10 d. D. M. vardu atidarė banko sąskaitą; 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui pateikė prašymą dėl tikslinės kompensacijos mokėjimo į D. M. banko sąskaitą; 2022 m. sausio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė prašymą dėl našlaičio pensijos gavimo, išmokų pervedimo į paciento banko sąskaitą; kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl 1991 m. lapkričio 18 d. Šiaulių miesto teismo sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo D. M. buvo pripažintas neveiksniu ir sričių nustatymo, kuriuose asmuo laikomas neveiksniu; sužinojusi apie T. V. mirtį, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus globotinio vardu, atsiradusį po jo motinos T. V. mirties; 2022 m. sausio 24 d. gavusi teismo nutartį dėl leidimo priimti neveiksnaus D. M. vardu palikimą, 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą; pablogėjus somatinei sveikatos būklei buvo perkeltas į VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą paliatyviai slaugai; o pablogėjus psichinei sveikatos būklei grąžintas atgal į Ligoninės Psichiatrijos klinikos psichiatrijos skyrių; kreiptasi į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo jam taikymo. Šiaulių miesto 5-asis notarų biuras 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-38 informavo prokuratūrą, kad (duomenys neskelbtini) T. V. palikimą priėmė V. P., o (duomenys neskelbtini) – neveiksnus D. M., atstovaujamas globėjos VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė. Pažymėtina, kad ligoninė neprivalėjo rūpintis neveiksnaus D. M. motinos laidotuvėmis, kadangi nebuvo paskirta jos globėja. Be to, kaip nurodė ligoninė, nei ji, nei neveiksnus D. M. nebuvo informuoti apie globotinio motinos mirtį ir laidotuves.

15. Kaip matyti iš pateiktos bylos ir joje esančių rašytinių duomenų, aukštesnysis prokuroras atliko surinktų įrodymų teisinę analizę, teisės aktai buvo tinkamai taikyti įvertinus byloje esančius įrodymus. Tiek nutarime Nr. 1, tiek nutarime Nr. 2 pasisakyta dėl esminių aplinkybių, nutarimai motyvuoti atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir surinktą medžiagą, o tai, kad pareiškėja turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jos pareiškimo nagrinėjimo ir aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl ligoninės atleidimo nuo globėjos pareigų ir (duomenys neskelbtini) paskyrimo neveiksnaus D. M. globėju ir turto administratoriumi, galima daryti išvadą, kad išnagrinėjus bylą, neveiksnaus D. M. globėjas bus pakeistas.

16. Teismas konstatuoja, kad tiek nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, tiek nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl nutarimo Nr. 1, buvo renkami faktiniai duomenys dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jie buvo analizuojami ir vertinami, padarant motyvuotą išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėja skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą, pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjos skundžiamus nutarimus, nėra pažeistos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl ir nėra pagrindo juos naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 49 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str.,

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. P. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apygardos prokuratūrai skundo nagrinėjimui pateiktą Šiaulių apygardos prokuratūros prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylą Nr. 16.90.-5-2/2022.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas