Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-785/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
1-166-785/2013
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00281-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Nukentėjusysis
D. L.
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-166-785/2013Proceso Nr. 1-73-1-00281-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajam D. L., jo atstovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Paulauskaitei, kaltinamosios gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi Janapolės mstl., Telšių rajone, lietuvė Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra ji, 2013 metų kovo 20 dieną, apie 23 valandą 11 minučių, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sūnumi metu, tyčia šluotos kotu sudavė savo nepilnamečiam sūnui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, padarė jam kairio antakio muštą žaizdelę, taip mušdama sukėlė nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą.

Bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. tvarka kaltinamoji R. L. kalta prisipažino visiškai, su kaltinimu ir ten nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir parodė, kad su savo nepilnamečiu sūnumi D. L. dviese gyvena nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sūnumi D. L. sutaria blogai, nes jos jis neklauso, anksčiau buvo padaręs vagystę, du kartus buvo sulaikytas viešoje vietoje neblaivus, dėl ko ji yra bausta administracine tvarka. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi blogai, nes pažymiai nėra geri, turi ir neigiamų įvertinimų. Kaltinime nurodytu metu grįžo namo su drauge dviese išgėrusi du butelius vyno. Jautėsi apsvaigusi. Būnant pas draugę sužinojo, kad jos sūnus D. L. galimai iš kaimyno yra pavogęs mobilaus ryšio telefoną. Ji to nematė ir tvirtinti negali. Apie 23 valandą grįžusi namo, sūnaus D. L. virtuvėje paklausė apie dingusį telefoną. D. L. neigė tai padaręs ir supykęs ją pradėjo negražiai vadinti ir jie susibarė. Ji taip pat susinervinusi pasiėmė virtuvėje buvusią plastmasiniu kotu šluotą ir norėjo D. L. suduoti per užpakalį, tačiau pataikė jam į galvą, į kairės akies antakį, kurį praskėlė ir jam pradėjo bėgti kraujas. Tada sūnus D. L. pagriebęs jos manuose buvusį mobilaus ryšio telefoną, paskambinęs iškvietė policiją, ir atvažiavus pareigūnams ji buvo sulaikyta ir dėl smurtavimo prieš sūnų uždaryta į areštinę. Dėl padaryto nusikaltimo ji nuoširdžiai gailisi, su sūnumi D. L. susitaikė, jo atsiprašė ir jis jai atleido, su juo susitarė jam atlyginti 500 Lt neturtinę žalą. Konflikto su sūnumi metu buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos jos veiksmų padarymui. Supranta, kad netinkamai pasielgė, padarė išvadas ir ateityje pasižadėjo daugiau nebenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis D. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jo motina, su kuria sutaria blogai, būdama girta, konflikto metu jam su šluotos kotu tyčia trenkė į galvą, į kairės akies antakį, kurį praskėlė ir pradėjo bėgti kraujas. Tada jis paėmęs jos telefoną iškvietė policiją. Su mama pasirašė susitaikymo protokolą, su ja susitaikė, susitarė, kad ji jam atlygins padarytą 500 Lt neturtinę žalą, jis jai atleido, tačiau su mama toliau gyventi nebenori, o nori gyventi globos namuose.

Pagal 2013-03-21 tarnybinį pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 b.l.).

Užfiksuota bendroji įvykio informacija (4-5 b.l.).

2013-03-20 policijos pareigūno G. G. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje panaudojimo fakto nurodytos aplinkybės, nustatytos pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą (6-7 b.l.).

2013-03-20 policijos pareigūno L. R. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės (8 b.l.).

2013-03-20 policijos pareigūno A. G. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (9 b.l.).

2013-03-20 23:41 val. kaltinamajai R. L. nustatytas 1,99 promilių girtumas (10 b.l.).

Nukentėjusiojo D. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti apklausos protokole (13 b.l.).

R. L. buvo laikinai sulaikyta nuo 2013-03-20 iki 2013-03-21 (30, 31 b.l.).

2013-03-21 R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32, 33 b.l.)

2013-03-21 R. L. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, apklausos metu ji kalta prisipažino visiškai (38 b.l.).

Kaltinamosios R. L. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – pačios kaltinamosios prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, mušdama sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui sūnui D. L. fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamosios elgesys patvirtina ją veikus tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.)

Kaltinamoji R. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamoji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, su juo susitarė ir jam įsipareigojo atlyginti padarytą 500 Lt neturtinę žalą, yra dirbanti, kritiškai įvertino savo poelgį, pasižadėjo nebesmurtauti ir nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, anksčiau teismo neteista, administracine tvarka bausta 2 kartus, už tai, kad jos sūnus D. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios R. L. priteisti 500 Lt neturtinę žalą D. L..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus matyti, jog kaltinamoji R. L. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo nepilnamečiui sūnui D. L., kuriam praskėlė antakį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pažeminimą. Be to buvo pažeisto vaiko pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, į asmens neliečiamybę. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamoji yra nukentėjusiojo motina, kuri yra darbingas ir dirbantis žmogus. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. L. iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės R. L. priteistina 500 Lt neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 301-308 str., baudžiamojo kodekso 38 str., teismas,

nusprendžia:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jai susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Palikti galioti R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės R. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. L. 500,00 Lt neturtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius