- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 2YT-461-876/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Ž. M., G. M., V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. M. prašo nustatyti turintį reikšmę juridinę faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) skolą už pagal 2001 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2000, įsigytą nekilnojamąjį turtą.
Pareiškime nurodė, kad 2001 m. birželio 14 d. ji ir K. M. sudarė nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigto statyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2000, (toliau - Sutartis). Sutartimi jie sutarė, kad minimas nekilnojamas turtas parduodamas už 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų), iš kurių 8000 Lt (aštuonis tūkstančių litų) ji K. M. sumokėjo prieš sutarties pasirašymą, o likusius 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) įsipareigojo sumokėti iki 2003 m. birželio 15 d. K. M. namuose. Informacija apie šį sandorį buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. 2001-06-26 pažymėjime apie nekilnojamo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas įrašas apie įsiskolinimą už pagal Sutartį įsigytą turtą. Nurodė, kad pasikeitus jų šeimos planams skolą už pagal Sutartį įsigytą nekilnojamąjį turtą su sutuoktiniu A. M. nutarė atiduoti ankščiau, t. y. nelaukiant iki sueis Sutartyje numatytas skolos gražinimo terminas. Kaip ir buvo numatyta Sutartyje, 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) K. M. atidavė jo namuose dar iki pasibaigiant Sutartyje numatytam sumokėjimo terminui. Tačiau nei pinigų perdavimo metu, nei vėliau to niekaip neįformino. Tuo laiku visiškai nesureikšmino nekilnojamo turto registravimo pažymėjime esančio įrašo apie įsiskolinimą. Pažymėjo, kad su K. M. daug kartų ruošėsi nuvykti pas notarą, įforminti skolos gražinimo faktą ir tai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių to padaryti vis nepavykdavo. Patvirtino, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties įforminti skolos gražinimo fakto negalėjo. VĮ Registrų centre Nekilnojamo turto registre iki šiol yra įrašas apie šį įsiskolinimą. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji pagal Sutarties 2 punktą sumokėjo K. M. 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) skolą nustatymas reikalingas tam, kad iš nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) būtų panaikinta žyma 8.1. apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Patvirtino, kad nuo skolos gražinimo termino 2003 m. birželio 15 d. iki pat savo mirties 2012 m. sausio 16 d. K. M. dėl Sutarties vykdymo jai neturėjo jokių pretenzijų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai, byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos R. M. pareikštu reikalavimu sutinka, pretenzijų dėl to neturi bei išreiškė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 20).
Suinteresuotas asmuo Ž. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai, byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad fakto, jog pinigai buvo atiduoti patvirtini negali, nes tai buvo jos vyro ir pareiškėjos sutartis, kurioje ji nedalyvavo, tačiau informavo, kad sutinka su pareiškėjos R. M. pareikštu reikalavimu ir pretenzijų dėl to neturi bei išreiškė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 21).
Suinteresuotojo asmens V. M. atstovė pagal įstatymą motina I. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai, byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos R. M. pareikštu reikalavimu sutinka, pretenzijų dėl to neturi bei išreiškė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 29).
Byloje yra gauta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad nepilnametės V. M. tėvai yra I. S. ir K. M.. Tėvas yra miręs (duomenys neskelbtini). Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, I. S. kartu su dukra V. M. gyvena tėvams priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). I. S. dirba Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželį „Eglutė“. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą Skyrius nėra gavęs. Taip pat skyrius neturi duomenų dėl vaiko teisių pažeidimo, pagal prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismas pažymi, kad teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Teismas akcentuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24, Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/59766).
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja R. M. ir K. M. 2001-06-14 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2000. Minėta sutartimi K. M. pardavė pareiškėjai R. M. už 15000 litų (4344,30 Eur) statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad 8000 litų (2316,96 Eur) pareiškėja R. M. sumokėjo pardavėjui prieš šios sutarties pasirašymą, o likusius 7000 litų (2027,34 Eur) pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2003-06-15. Pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų (pakvitavimo) byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono Gelgaudiškio seniūnijos 2012-01-16 mirties įrašas, Nr. 3) (b. l. 7). Iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M., tačiau yra įregistruota žyma – įsiskolinimas už įsigytą turtą (b. l. 8-9). Iš VĮ Registro centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. M. mirties jo palikimą priėmė Ž. M., G. M. ir nepilnametė V. M. (b. l. 10). Suinteresuoti asmenys pareiškėjos R. M. prašymui neprieštaravo, pretenzijų dėl pateikto pašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nepareiškė.
Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiame dokumente šalys gali nustatyti ne tik jų santykius po sutarties sudarymo reguliuojančias sąlygas, bet ir patvirtinti iki sutarties sudarymo įvykusius faktus ar prievolių įvykdymą (pvz., sutarties kainos ar jos dalies sumokėjimą, daikto perdavimą ir pan.), susieti sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą vien su sutarties sudarymo faktu, nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų nei iki, nei po jos sudarymo (pvz., nustatyti, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo sutarties sudarymo momento, sutartis yra ir priėmimo – perdavimo aktas ir pan.). Teismas pažymi, kad prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Teismas pažymi, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas, tačiau siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju, pareiškėja siekia įrodyti reikšmingą faktą - pinigų sumokėjimą, kuris nulemia jos teisinį santykį su įgyjamu ir naudojamu turtu ir ši būklė neįregistruojama dėl tam tikrų veiksmų turtiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai faktas yra įrodomasis, o ne juridiškai reikšmingas, jis nenustatinėjamas CPK 444 straipsnio tvarka. Teismas akcentuoja, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kadangi šioje byloje pinigų sumokėjimo faktas yra materialinio teisinio pobūdžio ir turėjo būti tvirtinamas rašytine tvarka, šis faktas yra įrodomasis ir gali būti nagrinėjimas ginčo teisenos tvarka.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjos R. M. prašymą dėl grynųjų pinigų sumokėjimo fakto nustatymo pagal 2001-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2000, liudytojo A. M. parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.