- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- I-2958-142/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- M. P., UAB „Grinda“
- Pareiškėjas
- If P
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Irmantas Balsys
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Irmantui Balsiui, atsakovo atstovei Vilmai Ivanauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą dėl žalos priteisimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Grinda“ ir M. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas If P&C Insurance AS filialas (toliau – pareiškėjas) 2014 m. sausio 29 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo naudai 611,05 Lt žalos; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) grąžinti 72,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. 1. 132–135).
Paaiškina, kad nukentėjęs asmuo M. P. 2011 m. balandžio 4 d. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Gariūnų g., Vilniuje, įvažiavo į duobę ir taip apgadino transporto priemonę. Minėtas automobilis buvo apdraustas If P&C Insurance AS filiale transporto priemonių draudimu. Per eismo įvykį transporto priemonei padaryta žalos iš viso už 814,78 Lt, tai patvirtina 2011 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DRD000199, išrašyta 312,28 Lt sumai, padangos vertės nustatymą patvirtinantis dokumentas. Dėl duobėtos ir neprižiūrėtos kelio dangos įvykusio eismo įvykio ir transporto priemonei padarytos žalos faktą užfiksavo į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Kelių policijos valdybos 2011 m. birželio 6 d. nutarimu nukentėjęs asmuo pripažintas nepažeidusiu Kelių eismo taisyklių. Įvykus draudiminiam įvykiui, pareiškėjas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 611,05 Lt dydžio draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Automobiliui padaryta žala nustatyta vadovaujantis susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija. Pareiškėjas remiasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsniu, 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Kelių įstatymo 15 straipsniu, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintu Kelių priežiūros tvarkos aprašu ir aiškina, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – atsakovas) nesivadovavo nurodytomis įstatymo nuostatomis ir neužtikrino tinkamos Gariūnų gatvės, Vilniuje, priežiūros. Nurodo, kad pagal tarp atsakovo ir UAB „Grinda“ (toliau – trečiasis asmuo) 2011 m. sausio 25 d. sudarytą sutartį Nr. A72-50(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis), rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai perduoti trečiajam asmeniui. Remiasi CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Mano, kad yra visos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytos savivaldybės atsakomybės sąlygos: žala – apgadinta transporto priemonė, atsakovo neteisėti veiksmai – neužtikrinta Gariūnų g. priežiūra, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos – jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs gatvės priežiūrą, nukentėjęs asmuo nebūtų patyręs nurodytos žalos. Teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovo grindžia CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6.263 straipsniu.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinis skyrius atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 45–47, 146–150). Atsiliepime į pirminį ieškinį paaiškina, kad žala atsirado dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, kadangi geromis oro sąlygomis šviesiu paros metu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, t. y. duobės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 2757/2012). Atsiliepime į patikslintą skundą paaiškina, kad draudimo polise buvo nurodytas reikalavimas vairuotojui turėti 5 metų vairavimo stažą. Prie skundo nepateiktas vairuotojo pažymėjimas, todėl neaišku, ar draudimo išmoka turėjo būti jam išmokėta visa. Pareiškėjas nepateikė draudimo sutarties, todėl neaišku, ar jis turi teisę reikalauti išmokėtos sumos priteisimo subrogacijos tvarka. Paaiškina dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės. Remiasi CK 6.271 straipsniu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 32 punktu ir paaiškina, kad savivaldybei įstatymai suteikia teisę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK). Todėl mano, kad savivaldybė dėl tinkamos gatvių priežiūros ėmėsi visų būtinų veiksmų. Ši aplinkybė patvirtina, kad savivaldybės administracija veikė taip, kaip reikalauja 2004 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros aprašas. Mano, kad faktinių gatvių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį sutarties galiojimo metu laikytina UAB „Grinda“. Todėl mano, kad nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nes žala atsirado ne dėl savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Mano, kad tinkamu atsakovu šioje byloje gali būti tik UAB „Grinda“. Nesutinka su prašymu priteisti palūkanas. Remiasi CK 6.210 straipsniu ir aiškina, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl taikyti CK 6.210 straipsnį nėra pagrindo. Prašo skundą atmesti.
Teismo posėdyje atstovė palaikė prašymą grąžinti bylą bendros kompetencijos teismui, taip pat prašė skundą atmesti tais pačiais pagrindais, kaip nurodyta atsiliepimuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 94–99). Paaiškina, kad nėra CK numatytų sąlygų atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. birželio 6 d. nutarime nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl neva blogai prižiūrimo kelio, atsakovo ar UAB „Grinda“ kaltės. Nutarime yra konstatuota, kad automobilio vairuotojas KET nepažeidė, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta. Vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo atsakovo ar UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi iš atsakovo ar UAB „Grinda“ negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą, o savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus vykdė pagal visas objektyviai įmanomas išgales. UAB „Grinda“ apie kelyje buvusią duobę ir automobilio vairuotojo patirtą žalą sužinojo tik gavusi 2011 m. gruodžio 27 d. pretenziją Nr. RG-VL/TP/17500, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėn. po autoįvykio. Teigia, kad žala atsirado dėl didelio paties vairuotojo neatsargumo, todėl pagrindo atsakovui ar UAB „Grinda“ atlyginti jo patirtą žalą nėra ir negali būti. Atkreipia dėmesį, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiūrą, nors pareiškėjas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovą ar UAB „Grinda“ ir nurodyti vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą (pvz., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pan.). Tokiu būdu, pareiškėjui nepateikus jokių atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų ir jų visiškai neįrodinėjant, nėra pagrindo konstatuoti, jog visą automobiliui padarytą žalą privalo atlyginti būtent atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ar trečiasis suinteresuotas asmuo. Atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, kurie yra įvardinti teisės aktuose, pabrėžiami teismų praktikoje. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-l 53/2008. Pažymi, kad automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik daug teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, ar nėra kelyje kliūčių, nors eismo sąlygos buvo normalios. Dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas amortizatorius ar apgadintas kėbulas. Šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent pareiškėjui, ir kol minėtų aplinkybių pareiškėjas neįrodė, atsakovo atsakomybės negali kilti. Nusprendus, kad vis dėlto, dėl kokių nors priežasčių, kurios šiuo metu nėra žinomos ir kurios yra visiškai nepatvirtintos jokiais byloje pateiktais įrodymais, atsakovas būtų laikytinas atsakingu dėl padarytos žalos, šią atsakomybę būtina įvertinti vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis. Įstatymų leidėjas įtvirtino statinių valdytojo civilinę atsakomybę be kaltės. Kartu buvo numatyta išimtis, jog statinių valdytojas gali apsiginti nuo pareikštų kaltinimų ir būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu įrodys, kad žala nukentėjusiam atsirado dėl nenugalimos jėgos arba esant nukentėjusiojo asmens kaltei – tyčiai ar dideliam neatsargumui. Trečiasis asmuo teigia, kad pats automobilio transporto valdytojas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai – pažeisdamas nustatytas kelių eismo dalyvio pareigas, jis patyrė žalą. Daugiau asmenų, kurie būtų apgadinę savo transporto priemones analogiškoje situacijoje, nebuvo ir nėra. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad automobilio valdytojas patyrė žalą dėl savo didelio neatsargumo. Todėl net ir įrodžius, kad dėl gatvės priežiūros galėtų kilti atsakomybė ir atsakovui, jis privalo būti atleistas nuo atsakomybės, vadovaujantis minėtomis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nesutinka su tuo,kad visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikti įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent autoįvykio pasekmė. Pareiškėjas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilio, dėl to pareiškėjo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių, nes šiuo metu, kai automobilis jau suremontuotas, jo pažeidimo nebeįmanoma identifikuoti. Šiuo atveju, žalos, kaip ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, dėl to nesant nei vieno įrodymo apie žalos dydį, skundas negali būti tenkinamas. Pareiškėjo apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o pareiškėjo nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent sąskaitoje nurodytas dalis teko keisti ir atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl to žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Pats faktas, kad pareiškėjas apmokėjo kažkokią sąskaitą, nereiškia, kad ši sąskaita yra susijusi su autoįvykiu ir joje nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo, teigia, kad pareiškėjui atlygintina žala turėtų būti mažinama vadovaujantis CK 6.259 straipsniu. Remiasi LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-2757-12, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 14 dalies nuostatomis, Kelių eismo taisyklėmis (133 punktu, 134 punktu). Atsiliepime toliau nurodomos faktinės aplinkybės, nesusijusios su šia byla.
Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant UAB „Grinda“ atstovui (b. l. 161–162).
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. palaikė pareiškėją. M. P. dėl eismo įvykio paaiškino, kad jis stovėjo automobilių spūstyje, todėl nematė ir negalėjo matyti prieš jį esančios gatvės būklės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir pajudėjus automobilių srautui, pajudėjo ir jis savo automobiliu, todėl greičio nebuvo, o dėl to, kad kelio nebuvo matyti, jis automobiliu įvažiavo į priekyje buvusią duobę. Paaiškino, kad eismo įvykio metu jo vairuotojo stažas jau buvo didesnis nei 5 metai, jis vairuoja nuo 2002 metų. Pateikė vairuotojo pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Ginčas yra dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigos atlyginti žalą draudimo bendrovei, išmokėjusiai draudimo išmoką draudėjui M. P. dėl eismo įvykio.
Nustatyta, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba 2011 m. birželio 6 d. nutarime Nr. AV2-1915, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nustatė, kad 2011 m. balandžio 4 d. apie 08.39 val. Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie eismo įvykį Gariūnų gatvėje, Vilniuje (b. l. 25). Atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado apgadintą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavęs M. P. paaiškino, kad važiuodamas transporto sraute įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, dėl to buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis ratas. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, pažymint, kad nuostolių atlyginimo klausimas spręstinas civiline tvarka. Vilniaus AVPK pareigūno 2011 m. balandžio 4 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino, kad važiavo paskui mikroautobusą automobilių sraute, dėl to įvažiavo į duobę, sprogo padanga (b. l. 26–27). Pareigūnas sudarė ir eismo įvykio schemą (b. l. 27). M. P. teikė paaiškinimą policijai, kuriame taip pat nurodė, kad važiavo automobiliu „Opel“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gariūnų gatve automobilių sraute paskui mikroautobusą, neprivažiavęs iki sankryžos su Jačionių g. apie 100-150 m. pajuto stiprų smūgį į dešinį priekinį ratą. Sustojęs už sankryžos pamatė, kad apgadintas priekinis dešinysis ratas, o nuėjęs į įvykio vietą pamatė kelyje esančią apie 15 cm duobę (b. l. 28). Apie tai, kaip buvo sugadintas M. P. vairuojamas automobilis, nurodyta Vilniaus AVPK Kelių policijos 2011 m. balandžio 4 d. išduotoje pažymoje, kurioje nurodyta, kad sugadinta automobilio „Opel“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinė pusė (b. l. 29). Vilniaus AVPK draudimo bendrovei UAB „If draudimas“ 2011 m. birželio 8 d. pateikė informaciją apie eismo įvykį, nurodytas įvykio laikas, vieta (Vilnius, Gariūnų Jačionių), įvykio pobūdis – užvažiavimas ant kliūties (b. l. 24). Šiame informaciniame rašte nurodyta automobilio markė ir modelis – „Opel Vectra“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės sugadinimai pažymėti pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo surašytame dokumente, kuriame jau nurodytas automobilis „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiame rašte nurodyta, kad atliktas važiuoklės reguliavimas, pakeistas atraminis guolis ir padanga (b. l. 21). Pareiškėjas išmokėjo M. P. dviem mokėjimo nurodymais per Danske Bank 2011 m. liepos 7 d. 236,05 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra žalos atlyginimas, ir 2011 m. spalio 17 d. išmokėjo 375 Lt, taip pat nurodyta, kad mokamas žalos atlyginimas (b. l. 22–23), mokėjimo nurodymuose yra nuoroda „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 27 d. pateikė UAB „Grinda“ prašymą atlyginti žalą, kuriame nurodytas automobilis „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Byloje yra 2011 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DRD000199, kuri patvirtina, kad M. P. pateikta UAB „Megadeta“ sąskaita 312,28 Lt sumai už automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (b. l. 31). Iš tos pačios bendrovės 2011 m. balandžio 15 d. pateiktos remonto sąmatos matyti, kad remontuotas automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinysis ratas, dėl to atlikti papildomi darbai: amortizatoriaus atlaisvinimas ir pritvirtinimas, panaudota dalis – dešinysis atraminis guolis, iš viso suma 75,32 Lt (b. l. 32), yra dar viena sąmata (b. l. 33). Tai, kad automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu draudimo įmonėje If P&C Insurance AS, patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) Serija TPA Nr. 00053671 (b. l. 35–36). Iš draudimo poliso matyti, kad M. P. apdraudė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2003 metais. Taigi visi šie dokumentai patvirtina, kad apdraustas transporto priemonių draudimu buvo automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), toks automobilis buvo ir remontuojamas, tai pažymėta minėtuose remontą patvirtinančiuose dokumentuose, įskaitant ir kėbulo numerį, o Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos visa medžiaga nepatvirtina, kad būtent tokį automobilį vairavo M. P. Eismo įvykio vietoje surašytuose dokumentuose nurodoma, kad tai buvo automobilis „Opel“ arba „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokį valstybinį numerį nurodė ir pats M. P., rašydamas paaiškinimą policijai, Vilniaus AVPK pažymoje iš viso nurodoma, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Opel Vectra“, kitu kėbulo numeriu: (duomenys neskelbtini), tuo tarpu draudimo išmoka sumokėta už kitokiu valstybiniu numeriu ir kėbulo numeriu pažymėtą ir apdraustą būtent tokiais numeriais automobilį.
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Vadovaujantis šia kodekso nuostata, draudimo bendrovė privalėjo įrodyti, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis (pagal jo markę, valstybinį numerį ir kėbulo numerį), yra tas pats automobilis, kuris ir buvo apdraustas pagal teismui pateiktą Transporto priemonių draudimo liudijimą (polisą) ir už kurio sugadinimą M. P. sumokėta draudimo išmoka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo žalos atlyginimo iš savivaldybės taikant CK 6.271 straipsnio nuostatas. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).
Šiuo atveju tarp savivaldybės administracijos veiksmų ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal policijos pateiktą pažymą dalyvavusio eismo įvykyje Gariūnų g. ir Jočionių g., 2011 m. balandžio 4 d., galimų sugadinimų (atsiradusios žalos) nėra priežastinio ryšio. Toks automobilis nebuvo apdraustas draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS filiale, už tokio automobilio remontą nebuvo mokėta draudimo išmoka. Remontuojamas buvo automobilis „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), toks automobilis buvo apdraustas If P&C Insurance AS filiale ir už jo remontą sumokėta draudimo išmoka. Savivaldybė negali būti atsakinga už tai, kad draudimo bendrovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir apdairi, dėl ko nesurinkusi tinkamų duomenų apie automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje, draudėjui išmokėjo draudimo išmoką. Už eismo įvykyje dalyvavusio automobilio remontą žalos atlyginimo neprašo nei draudimo bendrovė, nei M. P.
Kadangi nėra vienos iš būtinų savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti priteisiamas turtinės žalos atlyginimas iš savivaldybės biudžeto. Dėl to, kad neįrodytas žalos padarymo faktas, teismas nenagrinėja klausimo, ar buvo neteisėti savivaldybės administracijos veiksmai (aktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.