- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- ATP-90-354/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00788-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalį 1200 Lt bauda su alkoholinių gėrimų – 1,5 l talpos butelio sidro „Cold“, 2 l talpos butelio alaus „Expert Euro“ ir 2 l talpos butelio alaus „Tornado“ bei 25 Lt gautų pajamų – konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nubausta už tai, kad versdamasi komercine veikla, kuriai reikalinga licencija, – mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, 2011m. rugsėjo 1 d. apie 21.30 val. Kelmės rajone, Užventyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo namuose, pirkėjams N. D. ir J. S. pardavė 1,5 l talpos butelį sidro „Cold“, 2 l talpos butelį alaus „Expert Euro“ ir 2 l talpos butelį alaus „Tornado“ ir tuo pažeidė ATPK 173 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, kitam teisėjui.
Apeliantė nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-03 priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to jis yra naikintinas. Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK keliamus reikalavimus, kadangi iš jai surašyto protokolo turinio matosi, jog protokolas neatitinka šių reikalavimų: protokole nėra pažymėti liudytojai, jų vardai, pavardės ir kiti jų duomenys, be to, protokole nėra ir kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti. Skunde dėstoma, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už apeliantei inkriminuojamą veiką gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu, todėl apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą pradėjęs organas (tyrėjas) nenustatė pajamų (pelno) iš jos neva nelegaliai verstos ūkinės veiklos, nors pagal straipsnio dispoziciją, tai padaryti buvo būtina. Apeliantės teigimu, nustatant pajamas (įplaukas), gaunamas neteisėtai verčiantis komercine, ūkine, finansine, profesine veikia, gali būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti netiesioginiai apmokestinamų pajamų skaičiavimo metodai, tačiau tyrėjas T. G. to nepadarė.
Apeliantė nurodo, kad 2011-09-01 jokių alkoholio gėrimų ji nepardavinėjo, o kai į namus atvyko tyrėjas, ji miegojo, tyrėjui duris atidarė jos gyvenimo draugas V. P., kuris gyvena kartu su ja. Tiriant šią administracinio pažeidimo bylą, tyrėjas neapklausė (nepaėmė paaiškinimo) iš jos draugo, byloje esantys įrodymai buvo surinkti subjektyviai, turint tik vieną tikslą – bet kokiomis priemonėmis ją nubausti.
Apeliantė teigia, kad jai nebuvo aiškios jos teisės ir pareigos, nes jų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas (tyrėjas) jai neišaiškino, nors ATPK 260 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. Apeliantė pažymi, kad jai nuvykus pas tyrėją, administracinio teisės pažeidimo protokolas jau buvo surašytas ir atspausdintas, tyrėjas antroje protokolo lapo pusėje liepė jai parašyti paaiškinimą, ir pasirašyti ten, kur yra grafos jos parašui. Teigia, kad tyrėjas jai jokių teisių ir pareigų neišaiškino, ne tik žodžiu, bet nedavė ir pasiskaityti, be to tyrėjas jai neišaiškino ir tai, kad ji turi teisę į gynybą.
Skunde A. M. dėsto, kad administracinės teisės ir/ar teisės pažeidimo bylose ypač yra svarbus ir tinkamas pažeidimo esmės nurodymas (ką ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas), kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką tiek bylą nagrinėjančiam organui, tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes šis tik aiškiai žinodamas kuo yra kaltinamas, gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Be to, apeliantė pažymi, kad byloje ji pasigenda tinkamos teisės į gynybą realizavimo, nes surašytame protokole yra nurodyta, kad ji kaltinama tuo, jog vykdė ūkinę veiklą neturėdama licencijos. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad netinkamai įvertinus visus bylos įrodymus ir dokumentus, dėl to netinkamai kvalifikavus galimą teisės pažeidimą, tai lėmė ir neteisingą kaltinimo turinio atskleidimą, o sugretinus tai su aukščiau jau nurodytais pažeidimais (įrodymų nesurinkimu, aplinkybių neatskleidimu ir jų motyvuotu nevertinimu), iš esmės neišpildyti administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir išspręsti ją pagal įstatymus. Tokiomis aplinkybėmis apeliantė teigia, kad visiškai nesupranta nei kuo yra kaltinama, kuo remiantis buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Be to, apeliantė pažymi, kad bylą tyręs organas nenurodė kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė jos veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti jos tyčią ir daryti išvadą, kad ji elgiasi priešingai teisei. Priimant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą buvo apklausti liudytojai, jai nedalyvaujant, todėl apeliantės nuomone, taip buvo dar kartą pažeistos jos teisės į gynybą. Taip pat apeliantė nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik vienas apylinkės teismo posėdžio protokolas, o teismo posėdžio, kuriame ji dalyvavo ir kuriame buvo apklausta, protokolo nėra, tuo apylinkės teismas pažeidė procesą. Pasak apeliantės, įsigilinus į liudytojų duotus parodymus teisme, matosi tam tikri prieštaravimai, todėl liudytojai turėtų būti papildomai apklausti teisme dalyvaujant ir jai, arba administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad apylinkės teismas A. M. byloje priėmė teisingą sprendimą, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. M. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. A. M. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes išsamiai išsiaiškino ir tinkamą įrodymų tyrimą atliko apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir atlikti įrodymų tyrimo.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius J. S. (5 b. l.), N. D. (7 b. l.), D. Ž. (9 b. l.) paaiškinimus ir šių asmenų, apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojais, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duotus parodymus (31–32 b. l.), neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Taip pat nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnės J. N. tarnybiniame pranešime (4 b. l.) nurodytų aplinkybių, kurias ji patvirtino apylinkės teismo posėdyje (30 b. l.), tikrumu bei tyrėjo T. G. parodymais teisme (30 b. l.). Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad visų minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir atitinkantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino juos kaip patikimus ir jais rėmėsi konstatuodamas, kad apeliantė neteisėtai vertėsi komercine veikla, kuriai reikalinga licencija.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog A. M. gyvenimo draugo V. P. neiškvietimas į teismo posėdį ir jo neapklausimas nesutrukdė teismui visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylos, kadangi teisme apklausti liudytojai nurodė, kad alkoholinius gėrimus pirko būtent iš A. M. ir apie jokį vyrą nė vienas liudytojas neminėjo, todėl apeliantės argumentas, jog byloje neapklausus V. P. įrodymai buvo surinkti subjektyviai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. M., pasirašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą (2 b. l.), patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolo nuorašą (kopiją) gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, jai išaiškintos, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais apie netinkamą jos gynybos teisių užtikrinimą.
Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. A. M. pareiškime-paaiškinime nurodė, kad neturi galimybių atvykti į teismo posėdį ir byla gali būti nagrinėjama jai nedalyvaujant (23–25 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms apeliantės argumentai apie tai, kad liudytojų duotuose parodymuose matosi tam tikri prieštaravimai ir todėl liudytojai turėtų būti apklausiami jai dalyvaujant, atmetami, kadangi A. M. pati atsisakė galimybės dalyvauti teismo posėdyje.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo protokolą, daroma išvada, kad jame A. M. padarytas pažeidimas ir jo esmė suformuluota tinkamai, iš protokolo galima aiškiai suprasti, dėl kokio pažeidimo ir kokių A. M. padarytų veiksmų ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Protokole nėra nurodyti liudytojų vardai, pavardės ir kiti jų duomenys, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. S., N. D., D. Ž. paaiškinimai buvo surašyti 2011-09-01 (įvykio dieną), tą pačią dieną surašytas ir A. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jai buvo pranešta, kuo yra įtariama ir dėl kokio pažeidimo padarymo jos namuose apsilankė policijos pareigūnai. Įvertinus šiuos bylos duomenis daroma išvada, kad A. M. buvo tinkamai informuota apie jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, o vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti liudytojų vardai, pavardės ir kiti duomenys, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, su kuria apeliantė turėjo teisę susipažinti.
Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog atlikdama neteisėtus veiksmus A. M. gavo 25 Lt neteisėtų pajamų (4; 5; 7; 30; 31; 32 b. l.), todėl apeliantės teiginiai, apie tai, kad nebuvo nustatytos jos gautos pajamos (pelnas) iš nelegalios veiklos yra visiškai nepagrįsti ir atmetami.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė I. M. kaltės formos ir kad pažeidžiant procesą byloje yra tik vienas teismo posėdžio protokolas, nors posėdžiai buvo du. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apeliantės įvardinti pažeidimai nėra esminiai, nes nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir neturėjo įtakos priimto nutarimo teisėtumui. Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismo posėdyje, kuriame nebuvo rašomas protokolas (jo nėra byloje), liudytojai nebuvo apklausiami, o posėdyje dalyvavusios administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. parodymai išdėstyti skundžiamame nutarime.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 3 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė apeliantei administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl šį teismo priimtą nutarimą naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.