Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-281-932/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
AN2-281-932/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01602-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-281-932/2024Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01602-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17349-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-17349-2023 R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyris atliko neplaninį Daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,V.“ (toliau – ir Bendrija) veiklos patikrinimą ir surašė 2023 m. rugsėjo 14 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktą Nr. A32-5513/23(2.1.15E-BŪS), kuriuo nustatyti žemiau nurodyti pažeidimai:

1) valdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 13 punktų reikalavimus (nepateikė atsakymų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininkei E. D., atsižvelgiant į jos 2023 m. vasario 11 d. bei 2023 m. kovo 13 d. prašymus; neįvykdė Būsto administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. A51-72340/23(3.3.2.26E-BŪS) teikto įpareigojimo priežiūros ir kontrolės vykdytojui (Pastatų administravimo poskyriui) pateikti atsakymų kopijas į minėtus E. D. prašymus; neįvykdė raštu teikto įpareigojimo Pastatų administravimo poskyriui pateikti dokumentus, įrodančius, kad vykdant Būsto administravimo skyriaus 2023 m. sausio 11 d. rašte Nr. A51-6288/23(3.3.2.26E-BŪS) teiktus įpareigojimus E. D., buvo pateikta Būsto administravimo skyriaus 2023 m. sausio 11 d. rašte nurodyta pateikti informacija ir dokumentai; neįvykdė raštu teikto įpareigojimo pateikti Bendrijos valdybos patvirtintas paslaugų ir rangos darbų pirkimo sąlygas ir pirkimo ataskaitas, paaiškinti, kokia tvarka nustatyta Bendrijoje dėl paslaugų ar atnaujinimo darbų rangovo parinkimo;

2) nesivadovauta Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktu – 2021 m. Bendrijos veiklos ataskaita nebuvo parengta ir patvirtinta Bendrijos narių visuotiniame susirinkime;

3) nesivadovauta Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi – Bendrijos narių įgaliotiniai paskutinį kartą buvo išrinkti 2017 m. gruodžio mėnesį, todėl laikytina, kad nesivadovauta reikalavimu įgaliotinius rinkti 4 metų laikotarpiui;

4) nesivadovauta Bendrijos įstatų 18 punktu – Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija paskutinį kartą išrinkta 2018 m. birželio 14 d., todėl laikytina, kad nesivadovauta Bendrijos įstatų 18 punkto reikalavimu Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją rinkti 4 metų laikotarpiui;

5) nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktu. 2023 m. balandžio 1 d. pranešimas apie organizuojamą butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl pritarimo/nepritarimo tęsti stogo remonto darbus parengtas nesilaikant Aprašo 5 punkte nustatyto reikalavimo pranešimą apie rengiamą balsavimą raštu parengti ir paskelbti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi Institucijos 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-17349-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, jog egzistuoja ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti išimtiniai pagrindai grąžinti bylą Institucijai. Teismas nenurodė būtinybės atlikti papildomą tyrimą ar nustatyti papildomas aplinkybes. Tai, kad teismui, kaip ir R. Č., buvo neaiškus Institucijos nutarime suformuotas kaltinimas, patvirtina, jog apeliantas nepadarė tokio pobūdžio pažeidimų, kaip jie buvo suformuluoti, todėl administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta, o ne pavesta Institucijai iš naujo tirti bylą.

2.2. Apelianto teigimu, iš naujo tirdama ir nagrinėdama šią administracinę bylą Institucija turės galimybę visiškai performuluoti kaltinimus, kas prieštarauja skundžiamos nutarties išvadoms apie negalimumą keisti administracinio nusižengimo nutarimo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotoji atstovė prašo R. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, priimdamas nutartį grąžinti bylą Institucijai tyrimui, įvertino procesinius trūkumus bei pagrįstai pripažino juos esminiais. Institucija laikosi nuomonės, kad Pareiškėjo argumentai dėl tam tikrų jam nepalankių sprendimų vertintini išimtinai tik kaip jo gynybinė pozicija, nors teismas nurodė, kad Institucijos nutarimas yra su trūkumais, todėl turi būti grąžintas tyrimui. Atsiliepime pažymima ir tai, kad nusižengimo bylos grąžinimas Institucijai savaime nereiškia, kad bus priimtas tik nutarimas asmenį pripažinti kaltu. Grąžinus nusižengimo bylą Institucijai, Pareiškėjas ir jo atstovas galės aktyviai dalyvauti tyrime ir pasinaudoti teisinės gynybos būdais bei pagrįsti, kad Pareiškėjas teisės aktų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria buvo panaikintas Institucijos nutarimas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad kaltinimas pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį Institucijos nutarime suformuluotas neaiškiai, itin lakoniškai, neapibrėžiant pažeidimo laikotarpio, kartu iš esmės suvaržant R. Č. teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokioms skundžiamos nutarties išvadoms.

3. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos priimamas nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. be kitų šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš Institucijos nutarimo turinio matyti, kad R. Č. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį dėl Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 13 punktų, 10 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, Bendrijos įstatų 18 punkto, Aprašo 5 punkto nesilaikymo. Vis dėlto veiksmai, kuriais pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos, aprašyti itin lakoniškai arba visiškai nedetalizuojant, kokia yra inkriminuojamo pažeidimo esmė. Pirmoji grupė R. Č. inkriminuotų pažeidimų yra susijusi su atsakymų nepateikimu daugiabučio gyventojai E. D. į pastarosios prašymus, taip pat dokumentų nepateikimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriui. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos nutarime nurodyti du E. D. prašymai pateikti informaciją yra betarpiškai susiję su ankstesniais šios gyventojais teiktais prašymais (vienas jų apskritai adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai), į kuriuos dalis atsakymų buvo pateikta, todėl neaišku, ar jie įvertinti kaip nepakankami, neinformatyvūs, vykdant bendrijos pirmininko pareigas, ar apskritai nevertinti Institucijai priimant nutarimą. Antras pažeidimas yra susijęs su visuotinio susirinkimo kompetencija, todėl abstraktus jo nurodymas taip pat yra visiškai neaiškus. Likę inkriminuoti pažeidimai yra dėl įvairių terminuotų reikalavimų nesilaikymų (pvz. rinkti įgaliotinius, ginčų nagrinėjimo komisiją 4 metų laikotarpiui, pranešti apie rengiamą balsavimą raštu ir paskelbti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios), tačiau visiškai nėra aišku, kuo pasireiškė šie pažeidimai, t. y. ar nurodyti asmenys buvo išrinkti trumpesnei ar ilgesnei kadencijai, ar nauji rinkimai nebuvo organizuojami apskritai, koks yra šių pažeidimų laikotarpis, kada jie buvo padaryti, ar apeliantas kaltintas dėl pranešimo apie rengiamą balsavimą formos pažeidimų, ar termino nesilaikymo. Šios aplinkybės rodo, kad Institucijos nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Tokias aplinkybes akcentavo ir pats R. Č. bei jo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškiai nurodydami, kad kaltinimas yra nesuprantamas, iš esmės ribojantis teisę į gynybą, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

4. Be kita ko, Institucija apskritai neatliko išsamaus tyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia ruoštasi surašyti administracinio nusižengimo protokolą, jo surašymui buvo kviečiamas ir pats R. Č. (2 t., b. l. 104), kas tik patvirtina būtinumą tirti aplinkybes prieš priimant nutarimą. Galiausiai administracinio nusižengimo protokolas apskritai nebuvo surašytas, o iškart priimtas nutarimas, kai protokolas nesurašomas (2 t., b. l. 105). Nors įstatymas tokią galimybę ir numato, kai yra skiriama įspėjimo nuobauda, tačiau nagrinėjamu atveju nutarimo priėmimui buvo būtinas išsamus aplinkybių tyrimas, kas akivaizdžiai nebuvo atlikta.

5. Pažymėtina, kad nagrinėjamo nusižengimo kontekste apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Taigi apylinkės teismas negali priimti savarankiško sprendimo pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, o tik patikrina, ar tokio pobūdžio sprendimą pagrįstai priėmė Institucija. Skundžiamos nutarties išvados apie negalimumą keisti administracinio nusižengimo nutarimo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, susijusios būtent su paties teismo galimybe modifikuoti kaltinimą, o ne kaltinimo keitimu apskritai bylą tiriant Institucijai. Visgi bylos grąžinimas tyrimui savaime nereiškia visiškai naujo kaltinimo formavimo, tolesnis bylos procesas, jo baigtis priklausys ir nuo paties R. Č. pozicijos, pateikiamų duomenų.

6. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir R. Č. argumentams neva apylinkės teismas aiškiai konstatavo, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta. Kaip minėta, šiuo atveju apylinkės teismas padarė išvadą, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas neištyrus reikšmingų aplinkybių, formuluojant neaiškų kaltinimą. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik Institucijos priimto nutarimo teisėtumą procesiniu aspektu ir nepadarė jokių išvadų dėl administracinio nusižengimo požymių (ne)buvimo R. Č. veiksmuose. Tai reiškia, kad daryti išvadą, ar padaryta veika (ne)turi administracinio nusižengimo požymių, bus galima tik atlikus išsamų tyrimą, įvertinus visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Nors apylinkės teismas atskirai ir nenurodė, kokias papildomas konkrečias aplinkybes reikia nustatinėti, kodėl jos negali būti nustatytos bylą nagrinėjant teisme, akivaizdu, jog pirmiausia Institucijai kyla pareiga nustatyti reikšmingas aplinkybes ir priimti atitinkamą nutarimą, kuris atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus. Savarankiškai apylinkės teismas negali perimti Institucijai suteiktų kompetencijų bei atlikti dar ir ne teismo tvarka nutarimą priimančios Institucijos funkcijų.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Institucijos 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Institucijai, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė