Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Ž. ir jos atstovei advokatei G. Striaukienei, atsakovui M. L., Institucijos atstovei A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui M. L. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) gimė jos bei atsakovo duktė G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašas apie tai įrašytas 2012 m. liepos 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini). Praėjus trims mėnesiams po dukters gimimo, atsakovas nustojo rūpintis vaiku ir atsisakė pripažinti dukrai tėvystę (LR CK 3.142 str. 1 d.), todėl gimimo įraše bei gimimo įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime nenurodyti duomenys apie dukters G. tėvą. Pastaruoju metu ieškovė su atsakovu nesusitinka, nežino kur jis dirba, atsakovas ir toliau vengia pripažinti tėvystę, teikti dukrai išlaikymą ir dėl to tarp šalių yra kilęs ginčas.

Kadangi atsakovas išlaikymo visiškai neteikė nepilnametei dukrai G. Ž., o tokia pareiga jam atsirado nuo vaiko gimimo, todėl vadovaujantis LR CK 3.200 str. ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo M. L. nepilnametei dukrai, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pareiškimo (2013 m. sausio 15 d.), skaičiuojant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Lt per mėn., t. y., iš viso: 1 625,00 Lt.

Vadovaudamasi LR CPK 135 str. 1 d. 6 p. ieškovė pranešė, kad byla bus vedama per advokatą. Ieškovę atstovaus advokatė Giedrė Striaukienė, dirbanti Dvaro g. 123A, Šiaulių m., kuri 2012 m. gruodžio 4 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-4471-(7.3642) yra paskirta ją atstovauti šioje byloje.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir nurodė teismui, kad palaiko ieškinio reikalavimus atsakovui visiškai bei prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovui šiuo metu nereguliariai gaunant pajamas, bei nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą, reikalavimą dėl išlaikymo dydžio iš atsakovo priteisimo mažina nuo 450 Lt iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad su visais pareikštais reikalavimais sutinka.

Nurodė, jog pripažįsta, kad jis yra G. Ž. tėvas, todėl neprieštarauja, kad vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas jis. Sutinka, kad nepilnametės dukters G. Ž. išlaikymui būtų priteista ieškovės nurodyto dydžio periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta D. Ž. Taip pat sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš jo įsiskolinimą nuo nepilnamečio vaiko gimimo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skiriant dukters išlaikymui po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Atsakovas papildomai nurodė, jog šiuo metu gauna iš valstybės tik socialinę pašalpą, o nuolatinių pajamų iš darbo santykių kol kas neturi.

Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, išskyrus tuos, kuriuos teismas išsireikalavo savo iniciatyva.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, į vaiko interesų pirmumą, esant ginčui dėl G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės, tikslinga paskirti DNR ekspertizę.

Vaiko išlaikymo bei jo dydžio klausimus tikslinga spręsti teismo proceso metu išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus. Vadovaujantis CPK 252 str., skyrius galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir atsakovo sutikimą dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovės tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė D. Ž. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas M. L., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (4 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. L. duodamas paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje pripažino, kad G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas. Taip pat sutinka, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – M. L. (4 b.l.). Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas M. L. yra nepilnametės G. Ž. tėvas, o ji jo dukra (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytų ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Nors atsakovas pripažino ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž. yra M. L. ir D. Ž. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (8 b.l.). D. Ž. šiuo metu nedirba ir gauna tik išmokas iš valstybės už vaiką (5-6 b.l.). Atsakovei ir jos dukrai G. Ž., atsižvelgiant į šeimos pajamas yra sumokėta socialinė pašalpa ir mokamos išmokos vaikui (7 b.l.). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo nedideles pajamas kuomet darbo pagal verslo liudijimą. Šiuo metu atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį yra mokoma socialinė pašalpa. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo, tačiau dabar dar neturi pakankamai pajamų reikalingų vaiko išlaikymui. Tačiau D. Ž. teigimu ji norėtų, kad tėvas nuolat teiktų dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo dukra, nors dabar jai dar padeda ir jos motina. Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukrai reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai dukrai reikalingo išlaikymo beveik neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukters išlaikymui teikti jai reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama dukrai bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukrai reikalingų išlaidų maistui įsigyti (1-3 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukros ugdymui reikalingų išlaidų (1-3 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Nors ieškovė su vaiku kol kas gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau ir šiuo atveju ji patiria aukščiau nurodytas išlaidas (25-26 b.l.). Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia dukros išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia būtina. Be to teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju sutinka su ieškovės nurodytu išmokos dydžiu skirtu dukros išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių dukra, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti dukrai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia dukrai išlaikymo, nors pripažįsta, kad jis būtinas. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų litų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, kuomet dirbo, o ne siekti, kad jo dukters išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukrai, nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę. Aukščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutinktų kompensuoti.

Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo šalių vaiko gimimo momento, beveik neteikė vaikui išlaikymo, neprisidėjo prie vaiko ugdymo ir auklėjimo, o priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Nors atsakovas dar tris mėnesius po dukters gimimo ją lankė, tačiau ir tada neteikė dukrai tinkamo išlaikymo, todėl teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimas po 250 Lt kas mėnesį nuo dukros gimimo momento iki ieškinio padavimo teismui dienos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-01-15 įskaitytinai, iš viso - 1 625 Lt (CK 3. 200 str.). Tačiau šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei dukters išlaikymo įsiskolinimui padengti po 325,00 Lt (CPK 271 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukrai, o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukros G. Ž. išlaikymui tėvo M. L. mokomas periodines išmokas ( CK 3. 190 str.).

Atskirai pažymėtina, kad G. Ž. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukters G. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su motina D. Ž., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo vaiko, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina visiškai ieškovės ieškinio reikalavimus, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ji kreipdamasi į teismą buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto G. Ž. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) skiltyje „tėvas“ įrašyti „M. L.“.

2. Priteisti iš atsakovo M. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų), pradedant mokėti nuo 2013-03-16 iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo M. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 625,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-03-15 įskaitytinai. Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką M. L., kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei D. Ž. dukters G. Ž. išlaikymo įsiskolinimui po 325,00 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus).

4. Paskirti D. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko G. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo M. L. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

5. Nepilnametės G. Ž. (a/k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini)

6. Priteisti iš atsakovo M. L. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 465,80 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus 80 ct) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas.

7. Priteisti iš atsakovo M. L. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 157,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą, 143,00 Lt žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 300,00 Lt (tris šimtus litų).

8. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. Ž. priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.