Utenos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių teritorinio žemėtvarkos skyriaus atstovei Gerdai Vaicekavičienei ,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, A. M. dėl servituto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius atstovė ieškovo ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, jog ieškovui 2006m. spalio 13d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Žemės sklypas buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte įrašyta, kad prie sklypo privažiuojama projektiniu 6 m pločio keliu bei šis kelias pažymėtas sklypo plane. Atsakovui priklausančiame žemės sklype nebuvo nustatytas kelio servitutas. Atsakovo žemės sklypas yra kitoje seniūnijoje ir kitoje kadastro vietovėje, nei ieškovui priklausantis žemės sklypas , o žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami kadastro vietovėmis. Kada Anykščių žemėtvarkos skyrius gavo ieškovo prašymą peržiūrėti atsakovo žemės sklypo suformavimo dokumentus, tuomet buvo nustatyta , kad kelias, pažymėtas ieškovo žemės sklypo plane kaip privažiavimo kelias iki jo sklypo per besiribojantį atsakovo žemės sklypą , nėra servitutinis, jis nepažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Ieškovo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius yra A. M.. Iškilus šiam klausimui ieškovas ir atsakovas buvo kviečiami į skyrių . Atvyko ieškovas ir atsakovo tėvas, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, nes atsakovo tėvas nesutiko dėl servituto nustatymo ieškovo plane pažymėtoje vietoje. Atstovė patvirtino, jog privažiavimo kelias iki ieškovo žemės sklypo yra būtinas, todėl pagal pateiktą ieškovo servitutinio kelio nustatytą schemą jis turi būti patvirtintas. Atstovė nurodė, jog servitutas gali būti atlygintinis arba ne. Atsakovo pateiktas kompensacijos už servitutą skaičiavimas ne konkretus. Jis nepateikė ne tik tikslios sumos, bet dokumentų įrodančių skaičiavimo pagrįstumą.

Tretysis asmuo A. M. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog jis ieškovui nuosavybė buvo atkurta atkeliant žemės sklypą iš kitur. Tas žemės sklypas buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kur riba yra su atsakovo M. K. žemės sklypu. Privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės plane. Atsakovo žemės sklypas priklauso kitai kadastro vietovei ir jis toje vietovėje planų neruošė, todėl nežinojo, jog atsakovo žemės sklype nėra nurodyta servitutinio kelio. Kadangi vietoje matėsi, jog ankščiau keliukas palei atsakovo žemės sklypo ribą lyg ir buvo, todėl ir nutarė, jog ten eitų servitutinis kelias, nes kitos galimybės patekti ieškovui į savo sklypą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos medžiaga, ieškovo, ieškovo atstovės, atsakovo, jo atstovės, trečiųjų asmenų, paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui A. B. nuosavybės teisės atkurtos 2006m. spalio 13d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu. (b.l.54) Žemės sklypas, kurio plotas 2,10 ha suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte . Žemės sklypo ženklinimo akte buvo įrašyta , kad prie sklypo privažiuojama 6 metrų pločio keliu bei šis kelias pažymėtas plane. (b.l. 56) Atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kadastro vietoje, kelio servitutas nustatytas nebuvo. 2012m kovo 7 d ieškovas kreipėsi į Anykščių žemėtvarkos skyrių , prašydamas peržiūrėti atsakovo žemės sklypo suformavimo dokumentus ir tuomet buvo nustatyta, jog ieškovas negali patekti į savo žemės sklypą, nes atsakovo žemės sklypui, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu nėra nustatyta servitutinio kelio. Šalys buvo pakviestos į žemėtvarkos skyrių , kad būtų išspręsta susidariusi problema. Žemėtvarkos skyriuje kompromisas nebuvo surastas, atsakovas nesutiko, kad jo žemės sklypui būtų nustatytas kelio servitutas. Tuomet ieškovas su ieškiniu dėl servituto nustatymo kreipėsi į teismą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo ieškiniu.

Dėl kelio servituto nustatymo. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas servituto

nustatymas atsakovo žemės sklypui . LR CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Šalims nesutarus , ieškovas kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo, nes neturi kitos galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas, prašydamas nustatyti atsakovo žemės sklypui kelio servitutą , pateikė servitutinio kelio schemą. Atsakovas su pateikta kelio schema sutiko ir ginčo dėl kelio servituto nustatymo nebeliko, todėl ieškovo ieškinys dėl kelio servituto nustatymo pagal jo pateiktą servitutinio kelio schemą tenkintinas visiškai. Nustatomas kelio servitutas neatlygintinas. Tokią išvadą teismą daro iš esamų byloje rašytinių įrodymų. Nustatyta, jog tiek ieškovui, tiek atsakovui įsigyjant žemės sklypus, kurie buvo suformuoti skirtingose kadastrinėse vietovėse , pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, nebuvo nustatytas kelio servitutas. Kaip nurodė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyriaus atstovė, projektus rengė skirtingi asmenys, todėl galutiniame variante , tvirtinant parengtus projektus ,buvo praleistas svarbus klausimas , kaip servitutinio kelio nustatymas atsakovo sklypui, kad ieškovas galėtų privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo. Tokiu būtu , nei ieškovas, nei atsakovas nėra kalti, jog rengiant projektus buvo padaryta tokia klaida, todėl teismo keliu nustatant kelio servitutą jis neturėtų būti atlygintinis. Bylos nagrinėjimo metu , teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog 2012 metais iškilus privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo klausimui, atsakovas nebuvo geranoriškas ir nesutiko , kad jo žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, nors pats pripažino, jog, pagal ieškovo pateiktas byloje nuotraukas, dalimi kelio , kuriuo prašoma nustatyta servitutą, jis pats naudojasi, kad privažiuotų prie savo sklypo. Anykščių rajono žemėtvarkos atstovė teismui taip pat patvirtino, jog atsakovas nesutiko su jo žemės sklypui kelio servituto nustatymo. Atsakovą atstovavo jo tėvas, kuris pareiškė skyriuje, jog nesutiks su prašomo nustatyti kelio servitutu. Kaip matyti iš bylos medžiagos nustatoma dalis kelio servitutas tarnaus tiek ieškovui , tiek ir atsakovui , jokių suvaržymų atsakovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu nenustatoma , jam netenka ir nuostolių dėl servituto įregistravimo. Visos šios aplinkybės , teismui leidžia padaryti išvadą, jog nustatomas kelio servitutas atsakovui žemės sklypui yra neatlygintinas.

2. Dėl kompensacijos už servituto nustatymą. LR CK 4.129 straipsnyje numatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, tai kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ir periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlyginimo, nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančio daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius , patirtus dėl servituto , yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Kadangi teismo sprendimu kelio servitutas atsakovo žemės sklypui nustatomas neatlygintinas, todėl jis neturi teisė reikalauti periodinių kompensacijų. Atsakovas šioje byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo priteisti jam periodinę kompensaciją , tik pateikė pasiūlymą dėl kompensacijos už servituto nustatymą. Pagal jo pasiūlymą kompensacija yra kasmetinė ir ją sudaro trys dalys: žemės mokesčio dalis, tiesioginių išmokų dalis ir negautų pajamų dalis. Atsakovas nurodė, jog jis pagal parengtą projektą savo žemės sklype planuoja įrengti apvarus ir auginti jame muflonus ir danielius, todėl sumažėjus žemės sklypo plotui jis kasmet patirs nuostolius. Ieškovo atstovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, nurodė, jog jie niekuo nepagrįsti negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą pasiūlymą dėl kompensacijos už servituto nustatymą, konstatuoja, jog tai yra nuostoliai dėl servituto nustatymo . Atsakovas, siūlydamas tokį savo variantą jo neįformino priešieškiniu byloje, todėl teismas , nesant atsakovo reikalavimų priteisti jam nuostolius, pats savarankiškai šios kategorijos byloje negali spręsti šio klausimo, todėl nepasisako ir dėl nurodytų nuostolių pagrįstumo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti ieškovo turėjo bylinėjimosi išlaidų, tai žyminis mokestis , atstovavimo išlaidos ir išlaidos už plano parengimą. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes dėl šio ginčo , daro išvadą, jog atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo patirtų išlaidų, nes ne dėl jo kaltės nebuvo suformuotas privažiavimo kelias prie ieškovo žemės sklypo, todėl nėra pagrindo iš atsakovo ieškovui priteisti jo turėtas bylinėjimo išlaidas.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų iš atsakovo nepriteistinos į valstybės biudžetą teismo turėtos pašto išlaidos .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) neatlygintinį kelio servitutą- teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis servitutas), plotas 0 0815 ha ( servitutinio kelio : ilgis 181,15m, plotis – 4,5 m., plotis 815m/2 ) iki žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ( unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) privažiavimo, pagal Servitutinio kelio schemą parengtą UAB „Asmija“ , 2012-12-28 .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.