- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e1-1118-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06311-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
P. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 13 MGL (1 690 litų) dydžio bauda,
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto. Bausmė atlikta,
kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. K. 2020 m. vasario 12 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia, sugriebęs motinai J. J. K. už rankų, stumdė ją po virtuvę, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 49-50), kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso močiutei. Bute gyvena močiutė, mama, jo brolis ir jis. Bute gyvena apie metus, prieš tai gyveno užsienyje, tuomet grįžo į Lietuvą, grįžęs atliko arešto bausmę ir nuo tada gyveno kartu su šeima. Grįžęs norėjo gyventi atskirai, tačiau mama pasakė, kad geriau gyventų su jais kartu, kad visiškai „atsistotų ant kojų“, atiduotų turimas skolas ir tada susirastų savo atskirą gyvenamąją vietą, ji norėjo padėti. Su mama sutaria gerai, santykiai su kitais šeimos nariais taip pat yra geri, tik mama pyksta, kai vartoja alkoholinius gėrimus. 2020 m. vasario 12 d., nusipirko dažų ir norėjo eiti sutvarkyti bendro naudojimo laiptinę, taip pat sužinojo, kad jį priėmė į darbą, todėl nusipirko alkoholio. Sutiko kaimyną, kurį pasikvietė kartu išgerti. Jis atėjo į jo namus ir kartu gėrė viskį, išgėrė nepilną butelį 0,7 l talpos. Begeriant į namus grįžo mama, jis matė, kad mama supyko, jog jis geria ir dar yra parsivedęs svetimą žmogų. Supranta, kad pasielgė negerai. Mama atėjo prie jo ir susinervinusi pasakė, kad geriau reikia parduoti šį butą ir eiti gyventi visiems atskirai. Jis tada labai supyko, susinervino, nuėjo paskui ją į virtuvę norėdamas išsiaiškinti, kodėl ji taip kalba. Tada nesusivaldydamas trenkė kumščiu į spintelę, po ko sudužo jos stiklas, buvo labai susijaudinęs, klausė mamos kodėl ji taip pasakė, kilo konfliktas, ir jie apsistumdė. Ją suėmė už rankų, norėdamas kad ji neišeitų ir su juo pakalbėtų, sutinka, kad galbūt jai atrodė, kad ją stumdo, bet jos sužaloti nenorėjo, jai sukelti fizinio skausmo taip pat nenorėjo, niekad jos nemušė. Supranta, kad dėl visko kaltas alkoholis, taip nebūtų pasielgęs, jei nebūtų buvęs girtas, o ir mama būtų nieko nesakiusi, jei būtų buvęs blaivus. Labai dėl tokių savo veiksmų gailisi, nori su mama susitaikyti. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Iš 2020 m. vasario 12 d. J. J. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 6-10) matyti, kad nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama K. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 12 d. apie 05.30 val. išėjo į darbą. Apie 16.00 val. grįžusi į namus pamatė, kad sūnus P. K. kartu su draugu vėl vartoja alkoholį. Pamačiusi, kad sūnus neblaivus, išsigando, kadangi pastarasis išgėręs būna agresyvus. Virtuvėje sūnui pasakė, kad gal jiems reikia parduoti butą ir skirstytis gyventi atskirai. Kai taip pasakė, sūnus labai supyko, ranka kumščiu trenkė į virtuvinę spintelę ir sudužus stiklui susižalojo ranką. Susižalojęs pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo šaukti, rėkauti. Sūnaus prašė, kad apsiramintų, bet šis aprimdavo ir vėl pasidarydavo agresyvus. Norėjo sūnui sutvarstyti ranką, bet jis ją rankomis sugriebė stipriai už rankų ir stumdė po virtuvę. Sūnus jai sužalojimų nepadarė, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, taip pat nesikreips į teismo medicinos ekspertus.
2020 m. vasario 12 d. L. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo (b. l. 20-24) nurodoma, kad matyti nukentėjusiosios didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Pranešime taip pat aprašytos įvykio aplinkybės.
Iš 2020 m. kovo 4 d. papildomos J. J. K. apklausos (b. l. 33) matyti, jog nukentėjusioji parodė, kad po įvykio sūnus jos atsiprašė, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, su juo susitaikė, jam atleido ir jam jokių pretenzijų neturi. Kadangi susitaikė, priėmė gyventi atgal pas save į namus. Sūnus po įvykio įsidarbino, nevartoja alkoholinių gėrimų, santykiai pasikeitė į gerą. Prašo esant galimybei šį ikiteisminį tyrimą užbaigti taip, kad jai nereikėtų vykti į teismo posėdžius, kadangi yra dirbanti, o ir sūnui pretenzijų nebeturi, mano jam ir taip šis ikiteisminis tyrimas buvo puiki pamoka, kaip negalima elgtis.
Iš 2020 m. vasario 18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. K. parodymų (b. l. 35-36) matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), butas yra trečiame aukšte. 2020 m. vasario 12 d. apie 16.00 val. ruošėsi išeiti iš namų. Dar būdamas savo bute išgirdo, kad aukštu aukščiau virš jo buto esančiame bute kažkas triukšmauja, trankosi, išėjęs į laiptinę toliau girdėjo vyrišką ir moterišką balsą, daugiau girdėjosi vyro balsas. Suprato, kad kažkas tame bute pykstasi, tranko daiktus. Triukšmas nesiliovė, todėl nutarė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir informuoti apie sklindantį triukšmą, pasakė, jog girdi vyriškus ir moteriškus balsus, vyksta konfliktas, trankomi daiktai, informavo, nes bijojo, kad nenutiktų kas blogo. Pats į minėtą butą nėjo, iškvietęs pareigūnus išėjo į kiemą, atsisėdo į savo automobilį, apie penkias minutes palaukė pareigūnų, nesulaukęs išvažiavo savo reikalais. Iš kitų kaimynų žino, kad tame bute gyvena jaunas vaikinas su mama ir močiute, sužinojo, kad pas juos grįžo vaikino brolis. Tame bute ne pirmą kartą kyla konfliktai, girdisi triukšmas, ankščiau, t. y. 2020 m. sausio 27 d. nakties metu taip pat dėl šių kaimynų keliamo triukšmo skambino į policiją. Su šiais kaimynais pats nebendrauja, su jais ryšių nepalaiko.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis P. K. smurtavo savo šeimos narės motinos J. J. K. atžvilgiu – konflikto metu, sugriebęs ją už rankų, stumdė nukentėjusiąją po virtuvę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad jam, vyrui, suėmus moterį už rankų ir stumdant ją po virtuvę, ji neabejotinai pajus skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis).
Teismas remdamasis bylos duomenimis sprendžia, kad kaltinime dėl rašymo apsirikimo nurodyta neteisinga įvykio data, t. y. nurodoma, kad P. K. savo mamos atžvilgiu smurtavo 2020 m. vasario 13 d. apie 16.00 val., o turėtų būti – 2020 m. vasario 12 diena. Teismas paminėtą rašymo apsirikimą taiso ir nurodo, kad P. K. savo mamos atžvilgiu smurtavo 2020 m. vasario 12 d. apie 16.00 val.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
P. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 74).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia atsakomybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
P. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 112-117), nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikų Aleksoto sektoriaus duomenimis šioje įstaigoje nesigydė ir nesilankė (b. l. 111), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 68).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 12 d. 17.00 val. iki 2020 m. vasario 13 d. 13.30 val. (1 diena) (b. l. 39-43).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę –1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti P. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 12 d. 17.00 val. iki 2020 m. vasario 13 d. 13.30 val. (1 dieną), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.