Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-03-27 · Administracinė byla Nr. A-1477-463/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-27
Bylos Nr.
A-1477-463/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00057-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Dalia Višinskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1477-463/2024Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00057-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,vertėjaujant Yama Mangal, Ingridai Nasvytei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. ir jo atstovui advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. (toliau – ir Užsienietis) paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjo mėn. Užsienietis neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. ir pasiprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės. Užsienietis, teismo sprendimu paskyrus jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 2023 m. vasario 9 d. išėjęs iš Centro, nustatytu laiku nesugrįžo, tą pačią dieną buvo sulaikytas bandantis išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2023 m. rugpjūčio 7 d. išvykęs iš Centro, laiku nesugrįžo. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nutraukė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2024 m. vasario 29 d. Užsienietis grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III reglamentą, tą pačią dieną sulaikytas Centre. 2024 m. kovo 1 d. Užsienietis pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio procedūros atnaujinimo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo tapatybę, sprendžiama dėl prieglobsčio procedūros atnaujinimo. Pirminėje apklausoje Užsienietis teigė, kad Lietuvos Respublika nėra jo galutinis tikslas, jis, nesulaukęs sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Todėl Užsieniečiui tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

3. Užsienietis teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad išvyko iš savo šalies norėdamas atvykti į saugią šalį. Lietuvą laiko saugia šalimi, tik čia nėra galimybės įsidarbinti, mokytis, keliauti, nes gauna tik 15 Eur pragyvenimui. Užsienietis nesutinka būti sulaikytas tris mėnesius, jis nori susitvarkyti gyvenimą – dirbti, kurti šeimą.

4. Užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme palaikė Užsieniečio poziciją. Asmens tapatybė nustatyta – Vokietijos Federacinė Respublika nustatė Užsieniečio tapatybę ir nustatė, kad Lietuva atsakinga už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsienietis kreipėsi dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo atnaujinimo ir prašymas bus nagrinėjamas. Užsieniečiui tai bus pamoka. Centras neprašo sulaikyti Užsieniečio ir prašo jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl advokatė prašė Užsienietį apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir neskirti Centro prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri prilyginama sulaikymui.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. kovo 1 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. gegužės 29 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatantis Užsienietis 2024 m. vasario 29 d. perduotas pagal Dublino III reglamentą Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos. VSAT pareigūno 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre ne ilgiau kaip 48 val. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo sulaikytas, 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimu Užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis, 2023 m. vasario 9 d. išvykęs iš apgyvendinimo vietos, nustatytu laiku nesugrįžo, tą pačią dieną buvo sulaikytas bandantis išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Teismo 2023 m. vasario 12 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė apribojant Užsieniečio judėjimo laisvę, o teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Užsienietis apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Užsienietis, išvykęs iš apgyvendinimo vietos, nustatytu laiku nesugrįžo. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nutraukė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2024 m. vasario 29 d. grąžintas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą, Užsienietis kitą dieną (2024 m. kovo 1 d.) pateikė prašymą atnaujinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, todėl Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Byloje nėra Užsieniečio tapatybę patvirtinančių dokumentų.

7. Teismas pažymėjo, kad Centras, prašydamas paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nurodo, jog yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 ir 11 punktuose.

8. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas – sprendžiamas klausimas dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo atnaujinimo. Todėl teismas vertino, kad aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, Užsieniečio tapatybė nenustatyta. Užsienietis, būdamas teismo sprendimu apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, du kartus nevykdė šios alternatyvios sulaikymui priemonės, iš Lietuvos Respublikos bandė išvykti ir vėliau išvyko nepasibaigus jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį, gali pakartotinai bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Todėl formaliai yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, esant 5 dalies 6 ir 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau Užsieniečio tapatybė nenustatyta, Užsienietis, suteikus jam galimybę laisvai judėti, bandė išvykti ir vėliau išvyko iš Lietuvos Respublikos, teismo posėdyje teigė, kad Lietuvos Respublikoje jam nesudaromos sąlygos gyventi. Todėl teismas vertino, kad numatyti tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas, gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimą, priešingu atveju Užsienietis gali vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, ne tik pažeisdamas migracijos įstatymus, bet ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį.

10. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas – trys mėnesiai, skaičiuojamas nuo Užsieniečio sulaikymo dienos (2024 m. vasario 29 d.).

III.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

12. Užsienietis nurodo, kad Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik pagrindus priežastis kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta. Užsieniečio sulaikymas motyvuotas prieglobsčio motyvų išsiaiškinimu bei tapatybės nustatymu. Užsienietis Lietuvoje buvo nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., tačiau per tiek laiko Migracijos departamentas jo nė karto neapklausė. Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas atnaujintas, jis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.), kuris gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nustatytais atvejais. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Užsienietis cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir pažymi, kad jokios procedūros dėl jo prieglobsčio prašymo motyvų ir / ar asmens duomenų patikslinimo nebuvo atliktos beveik metus laiko, nors Įstatymas aiškiai numato, kad prieglobsčio prašymas iš esmės turi būti išnagrinėtas per 6 mėnesius. Nepateisinamas Migracijos departamento neveikimas lėmė, kad itin ilgą laiką paliktas nežinioje nesprendžiant jo klausimo iš esmės, Užsienietis tikėjosi valstybės institucijų dėmesio kitoje šalyje. Nesprendžiant Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio per Įstatymo nustatytą terminą ir motyvuojant tuo, jog nėra išspręstas jo prieglobsčio prašymas, faktinis sulaikymas reiškia institucijų piktnaudžiavimą teise ir yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimas.

13. Užsienietis nurodo, jo manymu, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigia, kad teismas asmenų, kurie atvyko kartu su pareiškėju, bylose taikė mažiau užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Užsienietis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog jo asmens tapatybė nėra nustatyta. Asmuo buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos su kelionės dokumentu, taigi, ginčo dėl jo tapatybės nėra. Be to, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio neatlikta jokių veiksmų siekiant patikrinti asmens nurodytus duomenis. Pareiškėjas neturi galimybės pateikti savo asmens dokumento originalo, tačiau tai pagal teismų praktiką nereiškia, kad dėl to jo laisvė gali būti suvaržyta neribotai. Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento yra sulaikytas, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o Įstatymas numato, kad tik ypatingomis sąlygomis užsieniečio sulaikymas gali tęstis tiek ilgai. Byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių taikyti kraštutinę priemonę, taip stipriai ribojančią pagrindinę žmogaus teisę į laisvę.

15. Užsienietis pažymi, kad teismas neįvertino, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Visuotinai žinoma, kad dėl politinės situacijos grąžinti asmenų į šią valstybę nėra jokios realios galimybės, todėl deklaruojamas galimo nepalankaus sprendimo įgyvendinimas grąžinant asmenį į kilmės šalį yra deklaratyvus, o sulaikymas savitikslis ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

16. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Centras pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir nurodo, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga atsižvelgus į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje procedūra ir tai nėra jo pagrindinis tikslas, jis gali siekti vėl pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir neteisėtai vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Užsieniečio laisvės ribojimas truko 7 mėnesius ir neviršijo Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino. Užsieniečio asmens byloje yra Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad buvo atlikta Užsieniečio pirminė apklausa, bei 2022 m. gruodžio 12 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės. Todėl nepagrįsti Užsieniečio argumentai dėl to, kad Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų nagrinėdamas jo prieglobsčio prašymą. Užsienietis ne kartą pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos, tai įrodo, kad jo tikslai nėra prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje, jis nesiekia laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir priimtų teismo sprendimų ar apgyvendinimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. gegužės 29 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą įvertinęs Centro nurodytas faktines aplinkybes, tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis bandė išvykti ir vėliau išvyko iš Lietuvos Respublikos, jog Įstatyme numatyti tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas, gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimą, o priešingu atveju Užsienietis gali vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip pažeisdamas migracijos įstatymus ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju jo judėjimo laisvės apribojimai yra nepagrįsti ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti skiriant švelniau jo teises ribojančią priemonę, prašo pakeisti alternatyvią sulaikymui priemonę ir netaikyti judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis 2024 m. kovo 1 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl prieglobsčio procedūros atnaujinimo, o Migracijos departamentas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 24S75059 nusprendė atnaujinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Užsieniečių sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.), taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.).

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

24. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

25. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, jog dar nėra išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio suteikimo motyvai – bylos duomenimis, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo. Nenustatyta, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Užsienietis pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Pažymėtina, kad Užsienietis ne kartą buvo neteisėtai pasišalinęs iš Centro. Be to, Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryšių.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei siekiant sudaryti prielaidas jo sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui, judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Be to, yra pagrindas manyti, kad, netaikant apribojimų, Užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti dėl jo teisinės padėties priimtų sprendimų vykdymo.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysDalia Višinskienė