Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-21-253/2012

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-12572-2009-9)

2012 m. lapkričio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant apelianto (atsakovo) atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir jų vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos CMS dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines P. ir P. pavardes;priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;nustatyti nepilnamečių vaikų – dukters B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus B. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina A. P.;nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas M. P. su savo nepilnamečiais vaikais – dukterimi B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi B. P., gim. (duomenys neskelbtini) gali bendrauti kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 18.00 val. vaikų gyvenamojoje vietoje;priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus B. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 1 500 Lt iki jų pilnametystės;nustatyti, kad po santuokos nutraukimo paskolą pagal 2004-12-13 kredito sutartį Nr. 04-050983-FA, sudarytą AB „Swedbank“, kreditoriui grąžina ieškovė A. P.;padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, priteisiant ieškovei nuosavybės teise natūra:nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,0901 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą 2004-11-17 pirkimo–pardavimo sutartimi, kurio vertė 350 000 Lt; kilnojamąjį turtą – baldus ir kitus daiktus, esančius minėtame gyvenamajame name, kurių bendra vertė 35 880 Lt, ir automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, viso turto už 400 880 Lt;atsakovui M. P. padalijus turtą, priteisti nuosavybės teise automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 80 777 Lt vertės; baldus ir kitus daiktus, kurių bendra vertė 15 050 Lt, viso turto už 95 827 Ltpriteisti atsakovui iš ieškovės 80 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją;

santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;nustatyti, kad M. P. su savo nepilnamečiais vaikais: sūnumi B. P. ir dukterimi B. P. gali matytis kiekvieno mėnesio antrą ir paskutinę savaitę nuo penktadienio 10 val. (atsižvlegiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose) iki sekmadienio 18 val.; jei buvimo su vaikais metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai M. P. turi teisę būti su vaikais ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 18 val.; M. P. turi teisę du kartus per metus (žiemą ir vasarą) praleisti su nepilnamečiais vaikais B. P. ir B. P. jų atostogas. Jei vaikų atostogų metu atostogauja A. P., M. P. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais pusę jų atostogų laiko;priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečių vaikų – B. P. ir B. P. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui, iš viso – 1 000 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2009-10-20 iki vaikų pilnametystės, išmokant pinigus vaikų motinai A. P.;ieškovei natūra priteisti kilnojamąjį turtą – baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurių vertė 35 880 Lt;atsakovui M. P. natūra priteisti kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 14 947 Lt;ieškovė A. P. išmoka atsakovui M. P. 10 466,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią kilnojamojo turto dalį;ieškovė A. P. išmoka atsakovui M. P. piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 215 000 Lt;ieškovė A. P. išmoka atsakovui M. P. piniginę kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas – 91 000 Lt;sumažinti A. P. iš atsakovo M. P. priteistų išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą iki 3 200 Lt;bylinėjimosi išlaidas byloje: 6 414 Lt žyminio mokesčio valstybei, 1 500 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 1 500 Lt atsakovo sumokėto žyminio mokesčio, 3 200 Lt ieškovės advokatės atstovavimo išlaidų, 5 000 Lt atsakovo advokato atstovavimo išlaidų šalims paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Skundžiamame sprendime yra pateiktas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti įvertinus byloje pateiktus įrodymus priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Apeliantas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto teigimu, šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės elgesio bei bendravimo pobūdžio. Ieškovė prašymą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės argumentavo jo neištikimybe. Įstatymas numato prezumpciją, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Apeliantas ieškovės ieškinyje nurodytus faktus, paneigiančių argumentų nepateikė. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas, užmezgęs santykius su kita moterimi, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių. Šiuo atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikuotina ne galbūt nepakankama ieškovės moralinė parama sutuoktiniui, dėl ko galėjo sutrikti sutuoktinių tarpusavio bendravimas, o apelianto neištikimybė, dėl kurios bendras gyvenimas tapo negalimas. Tokį vertinimą pagrindžia ir aplinkybės, kad šalys anksčiau kildavusius bendravimo nesklandumus bandydavo išspręsti ir sugebėdavo išsaugoti santuoką.

Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka, kad konstatavus, jog šalių santuoka iširo dėl apelianto kaltės, ieškovė, kuri buvo ką tik pagimdžiusi šalių antrąjį vaiką, patyrė pakankamai stiprius vidinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurios atlyginimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto (LR CK 3.70 str. 2 d.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Atsižvelgiant į ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį bei protingumo principą šis dydis mažintinas iki 10 000 Lt.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių nepilnamečiams vaikams priteistas po 700 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas išlaikymas ir prašo priteistų periodinių išmokų sumą sumažinti iki 500 Lt kiekvienam vaikui. Apeliantas šią savo poziciją motyvuoja aplinkybe, kad nuo 2010-11-03 jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo nuo 6 121,05 Lt iki 4 302,15 Lt (neatskaičius mokesčių), o ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra dvigubai didesnis. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto pajamas sudaro ne tik jo darbo užmokestis, tačiau ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, sudarančios didesnę jo pajamų dalį. Duomenų, kad apelianto pajamos bylos nagrinėjimo metu būtų iš esmės pasikeitusios byloje nepateikta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 8 484 Lt. Nenustatyta, kad ieškovės finansinės galimybės teikti išlaikymą šalių vaikams yra didesnės už apelianto. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikai yra mažamečiai, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovei pradėjus dirbti vaikų priežiūrai samdoma auklė, dukra lanko privačią mokyklą, lanko papildomus užsiėmimus, specialias konsultacijas.

Įstatymas imperatyvia forma nustatyto tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams; išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikams vystytis būtinas sąlygas (LR CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Pažymėtina, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Įvertinus bylos duomenimis pagrįstą šalių turtinę padėtį, šalių mažamečių vaikų amžių ir jų poreikius, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto gaunamos pajamos, net ir šioms sumažėjus, šiuo atveju leidžia apeliantui teikti didesnį nei 500 Lt išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Todėl pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju pagrįstai kiekvienam šalių vaikui per mėnesį iš apelianto priteisė išlaikymą po 700 Lt. Nors apeliantas nurodo, kad tokio pobūdžio išmokų mokėjimas nebus vienintelė rūpinimosi vaikais ir jų išlaikymu forma, nurodo išlaikymą atostogų metu, keliones ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia nepilnamečių vaikų išlaikymui tėvams skirti ir didesnę nei numatyta išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą pagal tėvų finansines galimybes.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Apeliantas nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Mano, kad nustačius, jog tėvas su savo nepilnamečiais vaikais gali bendrauti tik jų gyvenamojoje vietoje, nepagrįstai apribojama tėvo teisė bendrauti su vaikais ne jų gyvenamojoje vietoje. Lygiateisiškumo principas reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės bendrauti su vaiku; skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudarytos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (LR CK 3.156 str. 2 d., LR CK 3.175 str. 2 d.). Nustatyta, kad skundžiamu teismo sprendimu nėra apribota apelianto teisė nustatytu laiku bendrauti su dukra ne jos gyvenamojoje vietoje, kadangi pagal skundžiamą teismo sprendimą vieta nustatoma vaiko tėvų išankstiniu sutarimu. Teisėjų kolegija, sutinka su ieškovės argumentu, kad šalių sūnus yra dar pakankamai mažas ir jo išvežimas iš gyvenamosios vietos į svetimą aplinką šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pretenzijų dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nuo skundžiamo sprendimo priėmimo tarp šalių neiškilo. Atsižvelgiant į tai, kad dvejus metus šalys sugebėdavo susitarti ir suderinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (laiką ir vietą), nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Tam atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja ir ieškovė.

Dėl dalytino sutuoktinių turto vertės nustatymo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendro sutuoktinių turto padalijimu. Apeliaciniu skundu ginčijamas ieškovei nuosavybės teise priteisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dydis. Nustatydamas minėto nekilnojamojo turto vertę pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateikta 2009-09-15 turto vertintojų išvada, kuria nustatyta 395 000 Lt turto vertė. Apeliantas nurodė, kad turto vertė yra 480 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2012-01-04 nutartimi paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 12-I-116 nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė nustatymo dienai (2012-05-14) yra 393 000 Lt (t. 4, b. l. 4–44). Ieškovė taip pat pateikė minėtų nekilnojamojo turto objektų vertės nustatymo pažymą, kuria šis turtas 2012-05-31 dienai įvertintas 360 000 Lt. Matyti, kad skirtumas tarp ginčo nekilnojamojo turto vertės, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nustatytos šio turto vertės iš esmės nežymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šio nekilnojamojo turto rinkos vertė nustayta netinkamai.

Dėl piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 91 000 Lt sumos, kurią santuokos metu jam padovanojo tėvai (40 000 Lt) ir brolis K. P. (51 000 Lt), nepripažino apelianto asmenine nuosavybe ir šios sumos, kaip kompensacijos, apeliantui nepriteisė iš ieškovės. Apelianto teigimu, tėvų dovanotus pinigus jis panaudojo sumokėti pradiniam įnašui už įsigyjamą namą, o paskolos už įgyjamą namą grąžinimui panaudojo ne tik šalių bendras lėšas, bet ir brolio dovanotas lėšas, kurios taip pat buvo asmeninė apelianto nuosavybė. Nors byloje pateikta 2004-11-01 dovanojimo sutartis, kuria D. P. ir J. P. dovanoja M. P. 40 000 Lt, tačiau šių duomenų nepatvirtina apelianto 2004 m. apelianto pajamų deklaracijos duomenys. Taip pat iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir apelianto paaiškinimų nustatyta, kad 2010-08-13 notarine sutartimi dėl 51 000 Lt dovanojimo apeliantui iš esmės siekta patvirtinti 2009-06-01 rašytinėje dovanojimo sutartyje užfiksuotą dovanojimo sandorį (LR CK 1.74 str. 1 d. 3 p., 6.469 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, dovanojimo sandorius patvirtinantys rašytiniai įrodymai vertintini kritiškai. Ieškovė nurodo, kad įsigyjant namą sutuoktiniai jau turėjo bendrų santaupų, paskolos padengimui taip pat panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Iš duomenų apie šalių deklaruotas pajamas matyti, kad abu sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog nekilnojamojo turto įsigyjimui ir paskolos padengimui buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos, todėl nėra pagrindo priteisti apeliantui 91 000 Lt kompensaciją iš ieškovės.

Dėl dalytino kilnojamojo turto

Apeliantas nesutinka su 35 880 Lt vertės kilnojamojo turto – baldų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) – neįtraukimu į šalių dalintino turto sąrašą. Apeliantas neprašo šį turtą priteisti jam, o tik įtraukti į dalintino sutuoktinių bendro turto sąrašą. Taip pat apeliantas prašo jam priteisti natūra baldus, įrangą ir kitus daiktus, esančius name adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 14 947 Lt. Ieškovė nurodo pretenzijų į visą nurodytą kilnojamąjį turtą neturinti. Teisėjų kolegija, nurodytą turtą pripažįsta dalintinu sutuoktinių kilnojamuoju turtu, tačiau atižvelgdama į tai, kad visą nurodyto kilnojamojo turto vertę patvirtinančių duomenų byloje nėra, prašomas padalinti kilnojamasis turtas yra naudojamas gyvenamuosiuose namuose gan ilgą laiką, šalims paliktinas kiekvieno jų turimas kilnojamasis turtas nepriteisiant kompensacijos už galimą verčių skirtumą, t. y. ieškovei, kuriai priteistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), – šiame name esantis kilnojamsis turtas, o apeliantui – kilnojamasis turtas, esantis name adresu (duomenys neskelbtini), kurį apeliantas vertina 14 947 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teimas nepagrįstai nevertino už ieškovės parduotą automobilį „Lexus“ gautos kainos kaip ieškovės nesąžiningumo ir siekio mažinti sutuoktinių dalintino turto vertę. Apeliantas patvirtino, kad apie ieškovės ketinimą parduoti automobilį „Lexus“ buvo informuotas, iniciatyvos parduoti šį automobilį nesiėmė. Ieškovė nurodo, kad automobilį turėjo parduoti skubiai, automobilis buvo sugedęs, neekonomiškas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įvertinusi anksčiau nurodytas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei dydžio netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat nepagrįstai nepadalijo sutuoktinių kilnojamojo turto, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas, taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 93 str. 5 d.).

Apeliantas nesutinka su skundžiamame teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas iš esmės iš dalies netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Atsižvelgiant į tai, bei į LR CPK 93 str. 2 d. skundžiamu sprendimu ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki bendros 5 900 Lt sumos. Pirmosios instancijos teismo ieškovei iš apelianto priteista 1 500 Lt žyminio mokesčio už ieškinį suma mažintina už skirtumą tarp pareikšto ir tenkinto reikalavimo dalį mokėtina žyminio mokesčio suma – iki 924 Lt. Nagrinėjama byla pakankamai sudėtinga, didelės apimties, byloje ieškovė tikslinto ieškinio reikalavimus, ieškovės atstovė dalyvavo vykusiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių numatytus rekomendacinius dydžius bei į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovei iš apelianto priteistos 6 050 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 5 000 Lt. Proporcingai netenkintų ieškinio reikalavimų daliai apeliantui M. P. iš ieškovės priteistina 350 Lt rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstą prašymą priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš dalies (11 proc.) tenkinus apeliacinį skundą ieškovės prašymas tenkintinas proporcingai netenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – ieškovei priteistina 1 335 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Taip pat iš apelianto M. P. valstybei priteistinas, skirtumu tarp pareikšto ir tenkinto apeliacinio skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma (600 Lt) sumažintas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas – 3 195 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-26 sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei A. P. iš atsakovo M. P. priteistą neturtinę žalą iki 10 000 Lt.

Priteisti ieškovei A. P. natūra kilnojamąjį turtą – baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurių vertė 35 880 Lt, o atsakovui M. P. priteisti natūra baldus, įrangą ir kitus daiktus, esančius name, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 14 947 Lt.

Sumažinti ieškovei A. P. iš atsakovo M. P. priteistas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas iki 5 924 Lt.

Priteisti atsakovui M. P. iš ieškovės A. P. 350 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo M. P. 1 335 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui M. P. 600 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo M. P. valstybei 3 195 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.