Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui V. L., trečiam asmeniui M. B. dėl 2007-12-15 skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-16 ieškovas T. J. pateikė teismui ieškinį, kurį kitoje civilinėje byloje Nr.2-706-71/2010 atsisakyta priimti kaip priešieškinį, todėl šis ieškinys pateikiamas savarankiškai.

Ieškovas tvirtina, kad 2007m. lapkričio 23 dieną atsakovas V. L. ne ieškovui asmeniškai, bet vykdant tarp šalių- tai yra, tarp T. J., V. L. ir M. B. vykdomą verslą- naudotų automobilių supirkimą, gabenimą, remontą ir pardavimą, kas atitinka jungtinei veiklai, davė jungtinės veiklos verslo pradėjimui 50 000 EUR. Verslą finansavo V. L.. Ieškovas remontavo naudotus ir sudaužytus automobilius. M. B. dalyvavo parduodant automobilius. Tai buvo trijų asmenų jungtinė veikla, bendras trijų asmenų verslas, susitarus vykdyti naudotų automobilių supirkimą, remontą ir jų pardavimą. 50 000 EUR L. perdavė ne ieškovui, o M. B., kurį prašė įjungti į šį verslą, pardavinėjant automobilius. 2007-11-23 ieškovas su M. B. išvyko į (duomenys neskelbtini) supirkti naudotų, sumuštų automobilių. Supirko, parsivežė 9 automobilius, juos remontavo ir pardavinėjo. Pardavimo darbe dalyvavo ir M. B., kuris vieną automobilį Audi išsirinko ir nupirko pats sau. 2007-12-15 skolos raštelis surašytas už 37 000 Lt sumą, kurios ieškovas negavo. Mano, kad skolos raštelis surašytas siekiant pridengti buvusią tarp šalių jungtinės veiklos sutartį – naudotų automobilių supirkimo- remonto ir pardavimo verslą, kuris sužlugo, todėl nepavykusio verslo nuostolius neprivalo dengti vienas pats ieškovas. Be, to šis skolos raštelis surašytas grasinimo įtakoje, nes atsakovas grasino jo motinai, ją išvarė iš garažo kai buvo rašomas šis skolos raštelis. Iš atsakovo balso tono, suprato, jog atsakovas kalba pakeltu tonu ir gali ką nors padaryti. Taigi, skolos raštelis yra ginčijamas LR CK 1.87 str., ir CK 1.91 str. pagrindu.: 1) kaip apsimestinis sandoris, siekiant pridengti buvusius jungtinės veiklos santykius,2) surašytas grasinimo įtakoje;

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei priimamo sprendimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teisminio nagrinėjimo metu yra nustatyta, jog ginčo 2007-12-15 paskolos raštelis yra surašytas paties ieškovo T. J. ranka ir jo pasirašytas, t.y., ieškovas neginčija savo parašo po skolos rašteliu ir jo surašymo savo ranka fakto. Šią faktinę aplinkybę vienodai nurodo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šis paskolos raštelis ginčijamas, neva, sudarytas grasinimo įtakoje, nes jį surašant, iš garažo, kur jis buvo surašytas buvo išvaryta T. J. motina. Neva, raštelio tekstą diktavo atsakovas, kuris kalbėjo pakeltu tonu, todėl ieškovas jį surašė bei pasirašė dėl grasinimo. Be to, ieškovas nurodo, jog skolos raštelis buvo surašytas 2009 metų gruodžio mėnesį.

Ginčijant sandorį dėl grasinimo, t.y. LR CK 1.91 str. pagrindu, ieškovas privalo įrodyti, kad jo atžvilgiu panaudotas grasinimas buvo realus, kad grasinta būtent pasirašant tą dokumentą. Išprašymas iš patalpos ieškovo motinos, negali būti pripažintas realiu grasinimu. Privalo būti nepateisinami, neteisėti realūs veiksmai prieš sandorio šalį, jo giminaičius, vaikus ar kitus artimuosius, nukreipti prieš sandorio šalies turtą, kurie realiai rodo, kad gali būti padaryta reali žala tiems asmenims ar jų turtui. Ieškovas pats nenurodo jokių realaus grasinimo veiksmų: atsakovas neturėjo rankose nei grasinimo įrankių nei daiktų. Šalys abi seniai buvo pažįstami. Pasakymas įforminti perduotus pinigus likusiai skolos sumai, kad ir garsiu tonu, nėra realus grasinimas. Jei ieškovas paskolos raštelio surašymą bei pasirašymą būtų realiai supratęs kaip grasinimą jo motinai ar jam arba jo šeimai, jo turtui, niekas netrukdė kreiptis į teisėsaugos organus, nurodant tą realų grasinimą ar pavojų jo šeimai. Toks kreipimasis atsirado tik užvedus civilinę bylą teisme dėl paskolos grąžinimo 2010 metais. Liudytoja I. B. dalyvavo surašant šį paskolos raštelį ir nurodė, jog šis raštelis buvo surašytas būtent 2007-12-15, ir niekas T. J. surašant šį raštelį nediktavo, ką būtent rašyti. Liudytoja nurodė, jog paprašius paskolintus L. pinigus patvirtinti rašteliu, pats J. tokį raštelį surašė ir jį pasirašė, kas rodo, jog jis pats patvirtino skolą būtent tokiai paskolos sumai, atmetus M. B. išsirinkto automobilio Audi A4. pinigus 13 000 EUR. Taigi, realaus grasinimo egzistavimas pagal LR CK 1.91 str. 4d. neįrodytas pagal byloje ištirtus ir surinktus įrodymus ( LR CPK 185 str.).

O. J. parodymai, kad ji bijo V. L., kad jis atvažiuodavo į jos sodybą ir ieškojo T. J. nerodo jokio realaus grasinimo. Ji negalėjo nurodyti tikslių V. L. ir sūnaus T. J. skolų. R. J. parodymai paremti jos žiniomis, kurias ji žino iš savo vyro T. J. negali būti laikomi objektyviais parodymais, nes ji pati nedalyvavo nei surašant skolos raštelį, nei perduodant pinigus. Ši liudytoja patvirtino, jog iš vyro žino, kad pinigai, perkant automobilius (duomenys neskelbtini), buvo duoti V. L.. Liudytojų K. A., E. T., P. B., V. T., I. P. parodymai, kad matė automobiliais prekiaujant ir M. B., niekaip neįrodo ir nepatvirtina bendros jungtinės veiklos santykių tarp T. J., V. L. ir M. B.. Jungtinės veiklos sutartis privalo būti sudaryta rašytine forma, o tokio rašytinio susitarimo šalys neturi. Automobilių remonto ir pardavimo verslas nėra įregistruotas nei ieškovo, nei atsakovo vardu. Vien M. B. nuvykimas kartu su T. J. į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilių, kad apžiūrėti ir nuspręsti, kokį pirkti sau vieną automobilį, ir vieno automobilio sau nusipirkimas, kurio kainą nustatė pats ieškovas, nerodo jokio stabilaus verslo vykdymo tarp šalių. Paskolos raštelyje nėra jokių nurodymų, kad pinigai pasiskolinti bendram verslui vykdyti, kad tai yra investicija verslui kurti ar kad yra kitokios prievolės tarp šalių. Paskolos raštelyje nurodoma, kad T. J. pasiskolino iš V. L. 37 000 EUR ir kad paskolą (o ne kitokią prievolę) pasižada grąžinti iki 2009 metų gruodžio 31d. Šalys raštu nenurodė jokių kitokių prievolinių santykių, o nurodė būtent paskolą. Pats savo ranka surašęs dokumentą pats ieškovas T. J. tą dokumentą įvardijo „Skolos rašteliu“.( b. l. 31). Šiame dokumente nėra jokių neaiškių sąvoku, nėra dviprasmybių, kurias galima būtų aiškinti kitaip nei nurodyta pačiame šio dokumento tekste. Ieškovas, tvirtindamas, kad šia sutartimi buvo siekta pridengti egzistavusią jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, privalo įrodyti buvusį jungtinės veiklos dalyvių susitarimą jungtinei veiklai, kuris privalomai turi būti surašytas rašytine forma pagal LR CK 6.969 str. nuostatas, o įstatymo numatytais atvejais ir notarinės formos. Tokio sandorio sudarymo faktas, kai nesilaikyta įstatyme nustatytos rašytinės formos, negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais, todėl ieškovo liudytojai, kurie nurodo automobilių pardavimą, nupirkimą (duomenys neskelbtini), jų pargabenimą, kelių automobilių palaikymą V. L. garaže, nesuponuoja jungtinės veiklos verslo tarp šalių, nes rašytinio dokumento tokiam verslui tarp šalių nėra. Paskolos raštelio surašymo metu buvusi ieškovo valia nurodyta jo paties ranka dokumente „ pasiskolinau“ ir „pasižadu gražinti“ ir dalies skolos sugražinimo faktai, kurių nepaneigia pats ieškovas, negali būti aiškinamas kaip kitokia buvusi šalių valia. Aiškinantis dokumento surašymo aplinkybes, yra svarbu atskleisti sutarties sąlygų turinį, nustatant šalių ketinimus. Teksto lingvistinis aiškinimas rodo buvus paskolos teisinius santykius“ pasiskolinau“ ir “gražinsiu“. Tekste nėra jokių sąlygų ir išlygų, kad, pavyzdžiui, nepavykus automobilių parduoti, gražinama mažesnė pinigų suma arba ji negražinama, nes yra bendras verslas. M. B. nuo 2008 metų sausio 11d. dirbo vadybininku pagal darbo sutartį kitose bendrovėse ir tai patvirtina rašytiniai dokumentai( b.l. 141, 138-140). Tokie ieškovo aiškinimai apie bendro verslo sukūrimą niekaip nesutampa su paskolos raštelio turiniu. Jokia bendrovė ar kita bendro verslo registracija 2007 metais gruodžio mėnesį nei 2009 metais nei vieno ir šalių, tai yra, nei T. J. vardu, nei V. L. vardu, nei M. B. vardu nėra įregistruota, nėra sukurta. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškinys, ginčijant šį dokumentą, kaip apsimestinį sandorį, siekiant pridengti, neva, buvusius jungtinės veiklos santykius, yra nepagrįstas, neįrodytas įrodymais, leistinais jungtinės veiklos sandoriui patvirtinti ( LR CPK 178 str., 180 str.), todėl atmestinas.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tinkamų įrodymų savo ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas nepateikė. Šalys byloje yra fiziniai asmenys. Viešo intereso šioje byloje nėra, todėl bet kuri bylos šalis pati privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.( LR CPK 178 str., 185 str.).

Skolos raštelį ( b.l. 31) teismas, aiškindamasis šalių nurodytas šio dokumento surašymo faktines aplinkybes, pripažįsta ir laiko paskolos sutartimi, kai tarp dviejų fizinių asmenų surašytas dokumentas patvirtina jau gautus “ pasiskolintus“ pinigus 37 000 EUR, kuriuos iš paskolos davėjo V. L. jau gavo paskolos gavėjas T. J. ir kuriame yra numatytas skolos gavėjo paskolos grąžinimo terminas iki 2009 metų gruodžio 31 datos. Nei realaus grasinimo buvimas šio dokumento surašymo metu, nei kitokie, neva, buvę jungtinės veiklos verslo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, nepatvirtina jungtinės veiklos verslo realaus ir įforminto egzistavimo, todėl ieškinys kaip nepagrįstas bei neįrodytas, atmestinas.( LR CK 1. 87 str., 1.91 str. LR CPK 185 str.).

Šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 93 str. 1d.).

Ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Advokato pagalbos išlaidos yra realios, atitinka LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytiems rekomendaciniams dydžiams, todėl tenkintinos pilnutinai. ( LR CPK 88 str. 1d. 6p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. J. atsakovui V. L. 1573 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus) advokato pagalbos išlaidų ir 41,00 Lt ( keturiasdešimt vieną litą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.