- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- II-56-298/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal A. S. (A. S.) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. M. – Š. 2013 m. birželio 12 d. sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-06-19 A. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad būdamas 2011 m. liepos 14 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 1 d., 2012 m. birželio 19 d., 0.40 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,43 promilės) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2012-08-24 Vilniaus rajono apylinkės teismas pagal ATPK 130² str. A. S. skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams su automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
2012-10-25 Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimą nepakeistą, savo nutartyje konstatavo, kad A. S. nurodyta versija, kad jis nevairavo automobilio, transporto priemonę vairavo jo žmona, o užgesus automobiliui, jis priėjo prie automobilio, norint pažiūrėti, kas atsitiko vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetama.
Šalies argumentai
2013-05-06 A. S. pateikė prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.
2013-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė priėmė sprendimą nutraukti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.
Pareiškėjui apskundus 2013-05-28 specialistės sprendimą, 2013-06-12 sprendimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas atsisakė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir tyrimą nutraukė.
2013-06-25 Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas A. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013-06-12 sprendimą nutraukti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ir išspręsti jo prašymą iš esmės - atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis buvo pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str. Skunde paaiškino, kad atsitiktinai sužinojo, kad tą dieną, kai policijos pareigūnai matė automobilį važiuojantį ir nuvažiavo iš paskos, o paskui nusprendė, jog automobilį vairavo jis, pro šalį ėjo jo kaimynas V. K., kuris matė, kaip tuo metu jo kieme trūkčiodamas važiavo jo automobilis (duomenys neskelbtini). Iš jo išlipo jo sutuoktinė L. S., kuri ir vairavo automobilį. Ji apėjo automobilį iš kitos pusės, o jis irgi priėjo prie stovinčio automobilio ir sustojo šalia. V. K. matė, jog automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė, todėl jo neblaivumas nebuvo pagrindu padaryti pažeidimą, nes tokio pažeidimo nebuvo. Kadangi V. K. nusprendė, jog atvykę policininkai buvo jo draugai ar pažįstami, jis nesureikšmino šio įvykio ir apie jį atsitiktinai papasakojo praėjus maždaug 9 mėnesiams. Šias aplinkybės V. K. paliudijo pas notarę D. B.. Toks liudytojo paaiškinimas, kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad jis yra nekaltas ir tai yra pagrindas atnaujinti jau išnagrinėtą administracinę bylą, apklausiant liudytoju V. K..
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atstovas su A. S. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju institucija, kurios organas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, sutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, ir mano, jog nėra pagrindo apklausti liudytoją V. K. bei atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos, kadangi surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtiną minėtą faktą.
Teismo posėdyje A. S. skundą palaikė, paaiškino, kad V. K. atėjo pavasarį ir pasakė, kad surado gražų akmenį ir paprašė jį nuvežti. Jis jam pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Papasakojo jam kaip neteko teisės vairuoti. Pastarasis pasakė, kad viską matė, nes netoli buvo. V. K. nuėjo pas notarą ir patvirtino savo parodymus.
Institucijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė A. S. skundo netenkinti. Paaiškino, kad nemano, jog atsirado nauja aplinkybė, tik atsirado žmogus, kuris aiškina kitaip. Byla buvo tinkamai ištirta ir priimtas teisingas sprendimas. Atsiradimas žmogaus po 9 mėnesių nieko nekeičia. Pareigūnai betarpiškai matė, kad vairavo A. S.. Dėl to priėmė sprendimą netirti medžiagos. Prašo netenkinti skundo.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 metų vasarą, prieš Jonines, po vidurnakčio ėjo netoli A. S. namų. Pamatė žiburius ir važiuojantį A. S. sodo teritorijoje keliu mėlyną (duomenys neskelbtini) automobilį. Jisai trūkčiojo ir sustojo. Toje vietoje stovi pirtis, vagonėlis. Kai mašina sustojo, iš jos išlipo A. S. žmona. Buvo ir pats A. S.. Privažiavo policija. Jie kažką kalbėjosi. Policijos pareigūnai buvo su uniforma, tačiau jis nekreipė dėmesio į juos. Nuo jo iki jų buvo ne daugiau 50 metrų atstumas. Automobilis judėjo per A. S. kiemą link pirties gal 80 metrų ir prie jos sustojo. Iš vairuotojo vietos išlipo A. S. žmona. A. S. priėjo vėliau. Po kažkiek laiko privažiavo policija. A. S. kieme apšvietimo nebuvo. Jis matė ne žmogaus siluetą, o patį žmogų. Su juo po šio įvykio po 9 mėnesių bendravo A. S.. Kadangi pastarasis turi visokios technikos, tai atveždavo jo surastus akmenis. Kartą jis paprašė jo atvežti jam akmenį, bet A. S. pasakė, kad jam yra atimtos teisės. Jisai paaiškino visas aplinkybes, o jis pasakė, kad matė šį įvykį. Jis matė A. S. žmoną išlipančią iš automobilio, o ne vairuojančią automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjo skundas nagrinėjamas ATPK 302²⁰ str. teismui nustatytų ribų ir kompetencijos apimtyje, t. y., teismas nepradeda tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tik patikriną priimto procesinio sprendimo, dėl kurio paduotas skundas, pagrįstumą ir teisėtumą.
ATPK 302¹⁷ str. nustato, konkrečius atvejus, kada administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta ir šis sąrašas yra baigtinis.
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502 – 148/2010, Nr. P62 – 73/2011). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą A. S. nurodytais motyvais. Teismas šiuo atveju sutinka su atsiliepime į skundą, sprendimą priėmusios institucijos nurodytais motyvais.
Kaip naujai atsiradusią aplinkybę pareiškėjas įvardija liudytojo V. K. paaiškinimą, kuri patvirtina A. S. paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.
Įvertinus nurodytą teismų praktiką, pareiškėjo skundo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. A. S. bylos nagrinėjimo metu turėjo stengtis, kad visos bylai svarbios aplinkybės būtų išaiškintos, nustatyti, ar nėra įvykį mačiusių liudytojų. Šiuo atveju, apie liudytoją jis teigia sužinojęs praėjus 9 mėnesiams nuo nutarimo priėmimo.
Svarbiausia sąlyga, kurią turi tenkinti naujai paaiškėjusios aplinkybės yra ta, kad žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Šiuo atveju bylą dėl pažeidimo išnagrinėjo Vilniaus rajono apylinkės teismas. Pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Jame buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad A. S. pakartotinai per metus vairavo transporto priemonę neblaivus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.
Nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo apklaustas jo nurodytas liudytojas. Teismas laiko, kad jo paaiškinimas nelaikytinas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes žinant jas nebūtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas. Remiantis tuo, nėra pagrindo tenkinti A. S. skundą ir jis atmestinas (302²⁰ str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²⁰ str.,
nutarė:
Skundą atmesti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. M. – Š. (A. M. – Š.) 2013-06-12 sprendimą nutraukti tyrimą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.