- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-261-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VSDFV Kauno skyriaus, VSDFV Kauno skyriui
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 128.2.2, 34.3.
2009 m. kovo 4 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant pareiškėjos B. M. atstovei advokatei S. Ž., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus atstovei N. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16160-429/2008 pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VSDFV Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. M. pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pensijai perskaičiuoti, kad ji nuo 1991-06-23 iki 1993-12-31 ėjo UAB „Armanai“ direktorės pareigas bei jai buvo mokamas 5 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nuo kurio buvo mokamos įmokos VSDFV.
Pareiškėja nurodė, kad faktą apie eitas pareigas patvirtina darbo knygelės nuorašai, tačiau nėra išlikusių darbo užmokesčio žiniaraščių, iš kurių būtų galima nustatyti gautą darbo užmokestį, o dokumentai, patvirtinantys darbo laikotarpį nuo 1991-06-23 iki 1994-12-31, sugadinti užliejus archyvą. VSDFV duomenų apie šiuo laikotarpiu gautą pareiškėjos darbo užmokestį duomenų neturi. Apie tai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas 5 000 Lt atlyginimas, patvirtina akcininkų protokolas, kuriuo pareiškėjai paskirtas 1300 JAV dolerių darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad nuo 1991-06-23 iki 1992-01-01 įmonės veikla nebuvo vykdoma, ir už 1991 metų III ir IV ketvirčius įmonė nedeklaravo darbuotojo darbo užmokesčio bei nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl laikotarpis nuo 1991-06-23 iki 1991-12-31 negali būti įskaitytas į pareiškėjos B. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis, pareiškėjos nuo 1994-01-01 iki 1994-12-31 UAB „Armanai“ gautos pajamos sudaro 1 160,00 Lt, todėl jos atlyginimas minėtu laikotarpiu negalėjo būti 5 000 Lt per mėnesį. Pareiškėjos pateiktas akcininkų susirinkimo protokolas neatitinka darbo knygelės įrašo Nr. 21. Darbo knygelėje įrašyta, kad B. M. patvirtinta UAB „Armanai“ direktore remiantis 1991-04-09 įsakymu Nr. 2. Akcininkų susirinkimas, kuriame nutarta B. M. paskirti UAB „Armanai" direktore, vyko 1991-04-16.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pensijai perskaičiuoti už laikotarpį nuo 1991-06-23 iki 1993-12-31 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. M. nuo 1991-06-23 iki 1993-12-31 ėjo UAB „Armanai“ direktorės pareigas ir jai buvo mokamas 5 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nuo kurio buvo priskaičiuotos ir mokėtos įmokos VSDFV, ir priteisė iš pareiškėjos B. M. 10 Lt pašto išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinį faktą, nes UAB „Armanai“ dokumentai nėra perduoti archyvui (b. l. 15), o VSDFV Kauno skyrius duomenų apie UAB „Armanai“ darbuotojams nuo 1991-06-23 iki 1991-12-31 deklaruotą darbo užmokestį neturi, pensijos skaičiavimo byloje nustatyta, jog pareiškėja B. M. dirbo UAB „Armanai“ direktore nuo 1991-06-23 iki 1994-01-01. 1993-12-24 UAB „Armanai“ aktas patvirtina, jog buvo užlietos UAB „Armanai“ patalpos, todėl negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas sprendė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą nurodytam juridiniam faktui nustatyti bei, remdamasi 1994-11-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 23.1. - 23.11 p., įrodinėti darbo stažą remdamasi darbo knygele, nes pagal Nuostatų 21 p., stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis.
Teismas laikė, kad sprendžiant pareiškėjos reikalavimą esminės reikšmės neturi tai, jog darbo knygelėje (1991-06-23) ir įsakyme dėl pareiškėjos paskyrimo į direktorės pareigas (1991-04-16) datos nesutampa. Pareiškėja nuo 1991-06-23 ir tik už šį laikotarpį prašo perskaičiuoti pensiją. Pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus – mokestinius UAB „Armanai“ pavedimus įvairioms įmonėms, iš kurių matytai, kad UAB „Armanai“ 1991-06-23–1992-01-01 laikotarpiu vykdė veiklą (b. l. 48-58), todėl privalėjo deklaruoti darbo užmokestį ir mokėti socialinio draudimo įmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė: ginčo dėl to, kad pareiškėjai 1992-01-01–1994-12-31 laikotarpis buvo įskaitytas į pensijų draudimo stažą, nėra, pareiškėja pensijai perskaičiuoti prašo už minėtą laikotarpį skaičiuoti ne minimalų mėnesinį darbo užmokestį, bet tikrąjį gautą 5 000 Lt darbo užmokestį, nuo kurio buvo išskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Teismas laikė, kad pareiškėja įrodė, jog dirbo UAB „Armanai“ direktore ir kas mėnesį gavo apie 1300 JAV dolerių (kas atitinka 5 000 Lt) mėnesinį atlyginimą, nes šią aplinkybę patvirtino akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas, pačios pareiškėjos paaiškinimai bei liudytojų parodymai. Teismas konstatavo, kad pareiškėja savo pareiškimą įrodė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius su teismo sprendimu nesutiko, prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos B. M. pareiškimo netenkinti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:
1) teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) nuostatomis, apibrėžiančiomis draudžiamųjų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo pensijų stažo sąvokas. Nepagrįstai sutapatino asmens pajamų ir asmens draudžiamųjų pajamų sąvokas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal Pensijų įstatymo 55 str. 2 d. 1 p. į asmens draudžiamąsias pajamas 1991-06-01–1995-01-01 laikotarpiu įtraukiamos asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos;
2) teismo išvada, kad pareiškėja kas mėnesį gavo 1 300 JAV dolerių (kas atitinka 5000 Lt) mėnesini atlyginimą, neatskaičius mokesčių, nuo kurio buvo išskaitomos valstybinio socialinio draudimo lėšos, yra nepagrįsta, nes liudytojai fakto, kad nuo direktorės atlyginimo buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nepaliudijo (b. l. 67-69), o B. M. tariamai gautas 1300 JAV dolerių (5000 Lt) mėnesinis atlyginimas neatsispindi ir valstybinio socialinio draudimo lėšų už 1992 m. ir 1993 m. finansinėse apyskaitose;
3) teismas išimtinai rėmėsi UAB „Armanai“ akcininkų susirinkimo 1991-04-16 protokolo nuorašu, nevertino valstybinio socialinio draudimo lėšų už 1992 m. ir 1993 m. finansinėse apyskaitose esančių duomenų, iš kurių matyti, jog B. M. savo tariamai gauto 5 000 Lt mėnesinio atlyginimo oficialiai nedeklaravo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Pagal UAB „Armanai“ valstybinio socialinio draudimo lėšų finansinę apyskaitą už 1992 metų IV ketvirtį bei už 1993 metų I-IV ketvirčius vidutinis mėnesinis vieno UAB „Armanai" darbuotojo darbo užmokestis per 1992 metus IV ketvirtį buvo 4 192 talonai (41,92 Lt), 1993 metų I ketvirtį - 29,43 Lt, 1993 metų II ketvirtį - 31,80 Lt, 1993 metų III ketvirtį - 40,83 Lt, o 1993 metų IV ketvirtį - 57,00 Lt, ir tik šiek tiek viršijo tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį;
4) 1992–1993 m. laikotarpiu JAV dolerio ir Lietuvos Respublikoje galiojusių valiutų kursai kito, tačiau neaišku, kokiu valiutų santykiu vadovaudamasis teismas nustatė, kad 1300 JAV dolerių atitinka 5000 Lt;
5) iš pareiškėjos darbo knygelės įrašų Nr. 21–23 matyti, kad pareiškėja 1991-06-23 patvirtinta UAB „Armanai“ direktore. Nuo 1991-06-23 iki 1992-01-01 įmonės veikla nebuvo vykdoma. Nuo 1992-01-01 veikla atnaujinta, ir pareiškėja ėjo UAB „Armanai“ direktorės pareigas. Remiantis valstybinio socialinio draudimo lėšų finansinėmis apyskaitomis, įmonė už 1992 ir 1993 metus deklaravo darbuotojų darbo užmokestį ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl, atsižvelgiant į tai bei į darbo knygelės įrašus, laikotarpis nuo 1992-01-01 iki 1993-12-31 buvo įskaitytas į B. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Kadangi VSDFV Kauno skyriuje nėra duomenų apie UAB „Armanai“ deklaruotą darbuotojų darbo užmokestį ir mokėtas socialinio draudimo įmokas už 1991 metus, o darbo knygelėje įrašyta, kad nuo 1991-06-23 iki 1992-01-01 įmonė veiklos nevykdė, vadinasi, ir nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, laikotarpis nuo 1991-06-23 iki 1991-12-31 nebuvo įskaitytas į B. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą;
Žemesnės instancijos teismas
6) teismas nustatė, kad iš pateiktų mokestinių UAB „Armanai“ pavedimų įvairioms įmonėms matyti, kad įmonė nuo 1991-06-23 iki 1992-01-01 vykdė veiklą, todėl privalėjo deklaruoti darbo užmokestį ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau tai, jog įmonė turėjo pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, nereiškia, jog įmokas mokėjo;
7) šiuo metu nevykdanti veiklos UAB „Armanai“ iki šiol nėra likviduota, dokumentai nustatyta tvarka į archyvą neperduoti, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvas negali išduoti pareiškėjai pažymų apie jos darbo užmokestį už 1991-06-23–1994-12-31 laikotarpį. Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės, įstaigos ar organizacijos dokumentų saugojimą bei jų perdavimą archyvams teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalis numato, kad jei už valstybinio socialinio draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
Pareiškėja B. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas pareiškime teismui turi nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir įrodymus, patvirtinančius tą faktą.
Bylos duomenimis, šiuo metu nevykdanti veiklos UAB „Armanai“ iki šiol nėra likviduota, dokumentai nustatyta tvarka į archyvą neperduoti, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvas negali išduoti pareiškėjai pažymų apie jos darbo užmokestį už 1991-06-23–1993-12-31 laikotarpį (b. l. 29). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie nepataisomai sugadintus dokumentus nėra įrodytos, nes UAB „Armanai“ dokumentai nenurašyti (nesunaikinti), o pateiktas 1993-12-24 aktas (b. l. 20) nepatvirtina fakto, kad esantys dokumentuose įrašai negali būti atkurti pasitelkus šiuolaikinę technologiją. Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės, įstaigos ar organizacijos dokumentų saugojimą bei jų perdavimą archyvams teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip nustatyta byloje, pareiškėja laikosi tos nuomonės, kad dokumentai yra tokios būklės, jog negali būti atkurti. Todėl paaiškėjus, kad įmonės dokumentai buvo sugadinti užliejus patalpas, šiai situacijai, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, turi būti taikomas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, kuri numato, jog pajamos jei už valstybinio socialinio draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005, kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jų pakanka nustatyti, jog pareiškėja, dirbdama UAB „Armanai“ direktore, kas mėnesį gavo 1 300 JAV dolerių, kas atitinka 5 000 Lt atlyginimą, tačiau su tuo visiškai negalima sutikti. Apeliantas skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus byloje įrodymus, taip pat ir liudytojų parodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja negavo 5 000 Lt atlyginimo ir nuo pareiškėjos nurodyto 5 000 Lt atlyginimo nebuvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šias išvadas teisėjų kolegija padarė remdamasi bylos duomenis - darbo knygelės įrašai (b. l. 14) patvirtina, kad 1991-06-23–1992-01-01 UAB ,,Armanai“ veiklos nevykdė. Duomenys suinteresuoto asmens finansinėje apskaitoje apie sumokėtus valstybės biudžetui socialinio draudimo mokesčius patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Armanai“ mokesčių valstybei nemokėjo. Liudytojų parodymais kolegija sprendime nesivadovauja, nes liudytoja V. Š., remiantis darbo knygelės įrašų kopija, UAB „Armanai“ dirbo 1991-07-11–1991-12-18 laikotarpiu, todėl jos paaiškinimas, kad ji nuo 1991-06-23 iki 1993-12-31 dirbo pareiškėjos pavaduotoja ir žinojo, kad B. M. gaudavo apie 1 200-1 300 JAV dolerių, yra atmestinas, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams tiek dėl pareiškėjos darbo, tiek dėl liudytojos darbo laikotarpio UAB „Armanai“. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi liudytojo J. K. parodymais, kuris nurodė, kad 1991-12-02–1992-07-01 dirbo UAB „Armanai“ padavėju ir jam buvo žinomas pareiškėjos gaunamas atlyginimas. Aiškindamas nurodytas aplinkybes liudytojas tik konstatavo, jog pareiškėja gaudavo apie 1 400 JAV dolerių atlyginimą. Liudytojo paaiškinimas yra visiškai abstraktus, nes nenurodytas laikotarpis, kuriuo pareiškėja tariamai gavo 1 400 JAV dolerių atlyginimą, be to, liudytojo parodymuose nurodyta pareiškėjos gauta atlyginimo suma yra didesnė, negu nurodė pati pareiškėja. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas J. K. nenurodė, kuo remdamasis įvardija teismui būtent tokį pareiškėjos atlyginimo dydį, be to, liudytojas dirbo įmonėje tik 7 mėnesius. Taip pat pirmosios instancijos teismo išvados, kad, nesant kitų patikimų įrodymų, UAB „Armanai“ mokėjo mokesčius valstybei ir privalėjo deklaruoti mokesčius, nes nuo 1992 -01-01 vykdė veiklą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai buvo mokamas 5 000 Lt atlyginimas,. O tokių įrodymų, kaip nustatyta byloje, nebuvo pateikta. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos atlyginimo dydžio ir mokesčių sumokėjimo faktą patvirtina UAB „Armanai“ ūkinė veikla (mokestiniai pavedimai b. l. 52-59) ir akcininkų susirinkimo1991-04-16 protokolas (b. l. 21), kuriuo buvo nustatytas pareiškėjos atlyginimas. UAB „Armanai“. Paminėti UAB „Armanai“ dokumentai vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose surašyti duomenys apie įmonės prekybinę-ūkinę veiklą, įmonės vadovo kandidatūros patvirtinimą bei atlyginimo dydžio nustatymą. Tačiau, kaip matyti iš pareiškimo, kuriuo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėja įrodinėja ne tik nustatytą, o realiai gautą 5 000 Lt atlyginimą ir tuo pačiu - teisę į didesnę pensiją. Todėl būtina nustatyti, kad pareiškėjai pareiškime nurodytu laikotarpiu buvo realiai mokamas 5 000 Lt atlyginimas ir kad nuo šios atlyginimo sumos buvo mokamas atitinkamo dydžio mokestis valstybės biudžetui (Pensijų įst. 55 str. 2 d. 1 p., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str.). Kolegija konstatuoja, kad jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėja byloje nepateikė, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str.).
Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.1d.), o tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), teismo sprendimą panaikinti. Kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų naujam sprendimui priimti, byla gali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl priimamas naujas sprendimas pareiškėjos pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.