- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- 2-137-729/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01509-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Ieškovas
- M. D.
- Atsakovas
- A. L., R. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. vindikacinį ieškinį atsakovams A. L. ir R. J. dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovų R. J. ir A. L. neteisėto valdymo automobilį Porsche Cayman (pagaminimo data 2009-05-12, VIN kodas WPOZZZ98Z9U770364, ir grąžinti jį teisėtam savininkui, t.y. ieškovui M. D. bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2011 m. Prancūzijos įmonėje „Beache Pieces Autos“ jis rado perpardavimui automobilį Porsche Cayman, pagaminimo data 2009-05-12 už 20000 Eur. Tokio automobilio Lietuvoje rinkos kaina 2011/2012 m. priklausomai nuo techninės būklės ir komplektacijos buvo 31000 - 34000 Eur. Nurodė, kad automobilį atgabenus į Lietuvą, o jam dar esant Prancūzijoje, buvo susiskambinta su atsakovu A. L., kuriam jis pasiūlė tarpininkauti automobilio pardavimui, t.y. savarankiškai rasti pirkėją. Po kurio laiko atsakovas A, L. pranešė, jog rado gerą pirkėją, savo šeimos draugą atsakovą R. J., kuris per 4-5 kartus 3-4 mėnesių bėgyje sumokės 32000 Eur grynais, bei patikino, kad tarpininkaus šiam pardavimui. Nurodė, kad tuo metu jis pasitikėjo atsakovu A. L., nes jis buvo šio sandorio tarpininku ir patikino, kad sudaryto žodinio sandorio šalis atsakovas R. J. pažadėjo atsiskaityti sutartu terminu tiesiogiai ieškovui. Automobilį Porsche Cayman Lietuvoje įsigijo UAB „Jorvilė“, kuri pirkimo/pardavimo sąskaitą - faktūrą išrašė ieškovo pažįstamo pil. T. T. vardu. 2011-04-15/20 dienomis automobilis buvo perduotas atsakovams R. J. ir A. L.. Atsakovai per nustatytą laiką pagal žodžiu sudarytą sutartį nesumokėjo jam 32 000 Eur sumos, taip pat atsisakė grąžinti automobilį. Nurodė, kad atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, tiesiog piktnaudžiavo jo pasitikėjimu ir nuo sandorio sudarymo pradžios net nesiruošė tinkamai ir laiku įvykdyti turtinės prievolės. 2014-06-10 dėl minėto fakto ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdyto atsakovų sukčiavimo, tačiau 2015-04-08 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog buvo padaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 2 d. 2015-06-24 atsakovams buvo išsiųsta pretenzija su reikalavimu iki 2015-06-24 sumokėti 32000 Eur arba grąžinti automobilį Porsche Cayman, tačiau atsakovai į ieškovo pretenziją nereagavo, negrąžino nei pinigų nei automobilio.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes automobilis Porsche Cayman jam taip ir nebuvo perduotas, jo žiniomis jis buvo perduotas tiesiogiai meistrui, kuriam irgi neatsilyginta už remontą (79 b.l.).
Atsakovas A. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (83-84 b.l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas M. D. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Prancūzijoje automobilį įsigijo Lietuvos firma UAB „Jorvilė“, kuri yra nurodyta ieškinyje, o jis sudalyvavo tik kaip tarpininkas tarp tos firmos ir atsakovų. UAB „Jorvilė“ sumokėjo už automobilį esantį Prancūzijoje, jis atsiskaitė su UAB „Jorvile“ už automobilį, todėl dabar reikalauja tų pinigų iš atsakovų, kuriems automobilis buvo perduotas. Dokumentų, patvirtinančių sumokėjimą bei perdavimą jis neturi. Pinigus – 20 000,00 Eur - jis atidavė UAB „Jorvilė“ savininkui M. S.. UAB „Jorvilė“ automobilį pardavė T. T. už 70000,00 Lt, yra tai patvirtinantys dokumentai. Paaiškino, kad jis tą automobilį apžiūrėjo Prancūzijoje, jo galinė dalis buvo apgadinta, tačiau automobilis važiavo. Jis 15-20 metų užsiima naudotų automobilių pargabenimu į Lietuvos rinką. Automobilio Porsche Cayman remontas turėjo atsieiti 4000 - 5000 Eur, o suremontavus parduoti buvo galima už 25000-40000 Eur. Įrodymų, kad jis perdavė automobilį atsakovui A. L. jis neturi, nes jam automobilį perdavė asmuo, kuris parvairavo tą automobilį iš Prancūzijos, jo duomenų jis nežino. Jis tik iš kalbų žino, kad A. L. automobilį pardavė R. J.. Paaiškino, kad jis su A. L. yra turėję bendrų verslo reikalų, turi ir nesuvestų sąskaitų, tik dokumentų neturi tam įrodyti. A. L. jam už automobilį nesumokėjo nė kiek. Į policiją M. D. dėl šio įvykio kreipėsi tik po 3 metų, o į teismą po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes jis tikėjo, kad jam sumokės už automobilį. Kodėl neįregistravo automobilio savo vardu, sumokėjęs už jį, jis negali paaiškinti; nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo. Jis neturi jokių rašytinių įrodymų, kad būtų reikalavęs skolos, nurodė bendravęs su atsakovais žodžiu, telefonu, ne raštu.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. J. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys neginčijo, kad tarp jų susiklostė santykiai, transporto priemonė buvo perduota, sutarties dalykas buvo automobilio pirkimas-pardavimas. Transporto priemonės registracijos dokumentai iki šiol yra pas ieškovą. Atsakovai yra solidarūs skolininkai, nes nuo pat automobilio atgabenimo iki atsiskaitymo jie dalyvavo šiame sandoryje. Ieškovas su UAB „Jorvilė“ atsiskaitė iš skolintų pinigų. Paaiškino, kad M. D. kildina savo teisę iš to, kad jis realiai patyrė žalą.
Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad didesnė problema yra tarp ieškovo ir atsakovo A. L.. Jis neturi nei pinigų nei automobilio, nors yra sumokėjęs 20 000 Eur, tačiau dėl to pretenzijų niekam nėra pareiškęs, nes supranta savo atsakomybę už tai, kad nebuvo pakankamai aptartos visos sąlygos. Ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes automobilio savininkas yra T. T., ieškovas niekada jo savininku nebuvo. A. L. anksčiau buvo žymus verslininkas Šilutės krašte, jiedu su ieškovu yra užsiėmę automobilių verslu, tačiau dabar verslas yra visiškai žlugęs, o A. L. net ir nuteistas už mokesčių nemokėjimą ir kt. R. J. yra pirkęs kelius automobilius iš jo, vėliau yra skolinęs jam pinigus, A. L. yra likęs jam skolingas apie 30000 Eur. Kaip vienas iš skolos grąžinimo būdų buvo pasiūlytas automobilis, bet atsiskaitymo eiga buvo nesklandi ir atsakovas niekada negavo automobilio. Jis perduodavo pinigus daliniais mokėjimais A. L. ir turi tai patvirtinančius dokumentus. A. L. šias sumas perdavė ieškovui, tačiau ieškovas raštu to nepatvirtino, nors yra pripažinęs, kad tuos pinigus gavo, todėl A. L. jokių rašytinių įrodymų neturi. Automobilis buvo nuvežtas meistrui, tvarkant trūkumų rasta daugiau, ne už 5000 Eur, o už 8000 Eur. Meistrui niekas nenorėjo sumokėti, liko nesumokėta, o už automobilį permokėta pačiam M. D.. Byloje esantis UAB „Jorvilės“ raštas M. D. įrodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes automobilis niekada jam nepriklausė. Paaiškino, kad jis niekada nebuvo tos transporto priemonės saugotoju, o kai sumokėjo didžiąją dalį pinigų ir negavo nei automobilio, nei dokumentų, tada sužinojo, kad A. L. ir M. D. yra buvę verslo partneriai ir susipykę. Vindikacinį ieškinį gali pareikšti daikto savininkas ir teisėtas valdytojas, ieškovas turėjo įrodyti, tokį savo statusą, tačiau neįrodė. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad prancūzų įmonė pardavė automobilį UAB „Jorvilė“, o ši - T. T.; M. D. tik tarpininkavo, pinigų net pats nurodo negavęs ir neįrodinėjo, kad atstovauja T. T., kuris kaip automobilio savininkas galėtų reikšti tokius reikalavimus.I eškovas turėjo įrodyti, kad perdavė automobilį R. J., tačiau to neįrodė, kaip ir jo perdavimo A. L..
Atsakovas A. L. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas M. D. parsiuntė automobilį Porsche Cayman jam į Šilutę. Kieno vardu jis buvo nupirktas jis nežino. Ieškovas jam leido jį parduoti, už tai jam pažadėjo 1000 Eur. Jis automobilį pasiūlė R. J., už kokią kainą gerai nepamena, lygtai už 32000 Eur. R. J. jis paaiškino, kad automobilis priklauso ne jam. Sutarus kainą, jis savo 1000 Eur nuleido J., nes buvo skoloje jam. Po kelių dienų automobilis buvo išvežtas į R. J. nurodytą vietą. R. J. po truputį mokėjo jam pinigus už šį automobilį, o jis juos perdavinėdavo M. D.. Vėliau mokėjimai pradėjo strigti, todėl jis ieškovą ir J. suvedė į kontaktą, kad jie galėtų ne per jį bendrauti. Per jį J. sumokėjo M. D. apie 20 000 Eur, tai užtruko apie 1 metus laiko. Oinigus jis perduodavo pačiam M. D. arba jo nurodytiems asmenims be jokių raštų. M. D. žinojo, kad pinigai perduodami už šį automobilį, jie susivesdavo savo sąskaitas bendraudami. Automobilis iki šiol yra gerokai nuvertėjęs, ne daugiau kaip 20 000 Eur kainuotų. Jau prasidėjus šios bylos procesui M. D. jam pranešė, kad yra gavęs atiduotus pinigus, bet nori likusių nesumokėtų pinigų ir procentų, todėl užvedė bylą. R. J., užvedus bylą, prašė pateikti pakvitavimus, pagal kuriuos jis perdavė pinigus M. D., bet jis tokių neturėjo ir neperdavė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės: iš byloje pateiktos sąskaitos-faktūros Nr.20110080 ir automobilio registracijos liudijimo Nr.AA-610-ND nustatyta, kad 2011-04-05 UAB „Jorvilė“ iš Prancūzijos įmonės „Beache Pieces Autos“ įsigijo automobilį Porsche Cayman, pagaminimo data 2009-05-12, VIN kodas WPOZZZ98Z9U770364, už 20000,00 Eur (58-62 b.l.). Kasos pajamų orderis Serija JOR Nr.1062A, išduotas 2013-07-02 ir sąskaita-faktūra Serija JOR Nr.0057 patvirtina, kad T. T. sumokėjo UAB „Jorvilė“ 70000,00 Lt už automobilį Porsche Cayman, pagaminimo data 2009-05-12, VIN kodas WPOZZZ98Z9U770364 (44 b.l.). Nustatyta, kad pagal 2014-06-10 ieškovo M. D. prašymą 2014-07-30 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m.2 PK KPS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 182 str. 2 d., t.y. 2011 m. Prancūzijos įmonėje pirkto ir perduoto atsakovams automobilio Porsche Cayman (23-26 b.l.). 2015-06-16 ieškovas M. D. kreipėsi su pretenzija į atsakovus A. L. ir R. J., kuria reikalavo iki 2015-06-24 sumokėti jam 32000,00 Eur arba grąžinti automobilį Porsche Cayman (50 b.l.). Iš byloje esančio pinigų grąžinimo rašto nustatyta, kad A. L. už 2009 m. gamybos automobilį Porsche Cayman gavo 14000 Eur ir 24000 Lt, viso 20950 Eur (36-37 b.l.). Iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2015-09-23 pažymos apie transporto priemonių registravimą nustatyta, kad transporto priemonė Porsche Cayman, identifikavimo kodas WP0ZZZ98Z9U770364 Lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje nėra įregistruota (102 b.l.). Iš 2015-11-04 skelbimų autoplius. lt tinklapio pateiktos informacijos nustatyta, kad automobilio Porsche, 2009 m., kaina yra apie 27000-40000 Eur (131-134 b.l.). UAB Prime auto oficialus Porsche importuotojas Lietuvoje 2015-10-28 raštu teismą informavo, kad nuo 2012 metų yra gaminami naujo patobulintų techninių parametrų modelio Porsche Cayman automobiliai ir ankstesnio 2011 m. modelio gamyba nebevykdoma jau trejus metus, todėl UAB „Prime Auto“ neturi sukaupusi savos 2011 metų modelio Porsche Cayman automobilių pardavimo kainų statistikos (144 b.l.). Iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr.13-1-01805-14 nustatyta, kad 2014-07-30 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m.2 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2014-06-10 ieškovo M. D. prašymą dėl nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 182 str. 2 d., t.y. 2011 m. Prancūzijos įmonėje pirkto ir perduoto atsakovams automobilio Porsche Cayman. Byloje liudytojais buvo apklausti ieškovas M. D., atsakovai R. J. ir A. L.. 2015-04-08 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.13-1-01805-14 nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl automobilio Porsche Cayman išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Ieškovas vindikaciniu ieškiniu pareiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovų R. J. ir A. L. neteisėto valdymo automobilį Porsche Cayman ir grąžinti jį teisėtam savininkui -ieškovui. Atsakovai su pateiktu ieškiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad ieškovas niekada nebuvo automobilio savininkas, todėl jis neturi teisės pareikšti vindikacinio ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūroje; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (LAT 2007-11-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008-03-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009-02-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2010). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teismas, kaip nešališkas arbitras, įvertina pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ( Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).
Teismo nuomone, ieškovas aukščiau nurodytų aplinkybių neįrodė. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ginčo automobilis žodine sutartimi buvo parduotas atsakovui R. J. tarpininkaujant A. L., tačiau atsakovai sutartos automobilio pardavimo kainos jam nesumokėjo ir pasisavino automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu ieškovas, būdamas verslininku, ne vienerius metus užsiimdamas automobilių pardavimo verslu, perdavė automobilį nepažįstamam asmeniui, t.y. R. J., nesudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sandorio, jis pats elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, tokiu būdu prisiimdamas visą riziką dėl kilusių pasekmių. Išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo gali teisėtas jo valdytojas, tačiau ieškovas neįrodė, kad yra teisėtas šio automobilio valdytojas, kadangi byloje nėra jokių šią jo teisę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovas pats pateikė į bylą įrodymus, kad pirmuoju šio automobilio savininku Lietuvos Respublikoje tapo UAB „Jorvilė“, kuri yra perleidusi jį kitam registruotam savininkui – T. T.. Dėl šių priežasčių atsakovas R. J. visiškai teisus teigdamas, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės šioje byloje. Taip pat byloje nebuvo įrodyta, jog automobilį neteisėtai valdo atsakovai – jeigu tikėti jų nurodyta įvykių versija, automobilis yra pas kažkokį niekam nebežinomą meistrą, kuriam nesumokėta už jo remontą. Gi pagal rašytinius įrodymus automobilis priklauso T. T., t.y., kitam asmeniui, kuriam ieškovas reikalavimų grąžinti šį daiktą nereiškia. Kaip teisingai pažymėta Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-04-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, jeigu ieškovas siekė nuslėpti tikrąsias sandorio šalis, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, nesudarydamas pirkimo-pardavimo sutarčių bei jose nenurodydamas atsiskaitymo ir kitų reikšmingų sandorio sąlygų, jis pats iš esmės ir apsunkino savo paties civilinių teisių gynimą, o kreipdamasis su ieškiniu tik po trijų metų nuo šių įvykių apsunkino ir galimų įrodymų surinkimą ar atkūrimą ir nesiėmė pakankamų priemonių šioms spragoms užpildyti bylos nagrinėjimo metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas iš ieškovo priteistina 3,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. D. 3,66 Eur (tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
2015-07-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovams eksploatuoti ieškovui priklausantį automobilį Porsche Cayman, pagaminimo data 2009-05-12, VIN kodas WPOZZZ98Z9U770364 – sprendimui įisteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.