Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ ir K. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos sūnaus sutuoktinės tėvas K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), o motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Po vyro (b.l. 6-7) K. M. mirties, A. M. liko gyventi jos vardu registruotame name adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). A. M. prieš mirtį paliko visą savo turtą pareiškėjai O. M. pagal testamentą (b.l. 10). Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) O. M. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notarė paaiškino, kad pareiškėja gali paveldėti tik A. M. turto dalį, nes ji, po vyro K. M. mirties, nesikreipė į notaro biurą ir todėl nepriėmė palikimo. Tokias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo K. M., nurodydama, kad jos senelė A. M. senelio K. M. mirties priėmė jo palikimą pradėdama juo rūpintis. Kadangi A. M. visą savo turtą testamentu paliko O. M., tai manė, kad ir senelio, kuris neturėjo jokio registruoto turto, palikimo dalis atiteks pareiškėjai O. M.. Liudytojai V. D. ir D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po K. M. mirties name liko gyventi A. M. ir toliau naudojosi namu, tvarkė ūkį, mokėjo komunalinius mokesčius.

Byloje pateiktas pareiškimas, pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad A. M. po vyro K. M. mirties (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo A. M. vardu registruotą namą adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu ir kitais nekilnojamais daiktais, jai liko visi namo baldai ir kiti daiktai. Po vyro mirties ji valdė ir naudojosi visu turtu, kaip nuosavu. Tvarkė namą, mokėjo komunalinius mokesčius ir rinkliavas, naudojosi baldais ir kitais daiktais, jai liko visi vyro dokumentai ir asmeniniai daiktai.

K. M. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jo įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. iš karto priėmė mirusio K. M. palikimą – toliau naudojosi jų namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu ir kitais nekilnojamais daiktais, jai liko visi namo baldai ir kiti daiktai. Taigi, nors A. M. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ji per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė K. M. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Paveldėjimo byla po K. M. mirties neužvesta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos O. M. priteistinos 6,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,54 Eur (šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.