- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- TS-58-610/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- R. S.
1-01-1-21179-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
2022 m. rugsėjo 14 d.
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-883 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistojo gynėjas prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-883 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad Komisijos nutarimas formalus ir nepagrįstas. Skunde nuteistasis kritikuoja Socialinio tyrimo išvadą. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu buvo skatintas, nuolat palaiko glaudų ryšį su artimaisiais, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, yra tvirtai apsisprendęs nenusikalsti, padarė išvadas dėl nusikalstamų veikų. 2022 m. rugpjūčio 26 d. gautas dar vienas nuteistojo skundas, kuriame reiškiami neaiškūs reikalavimai, spręstina, susiję su nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio argumentais.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Prokuroras nurodo, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Prokuroras nuteistojo kriminalinę praeitį vertina kaip neatsitiktinę, pažymi, jog nuteistasis baustas drausmine tvarka. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nustatyta kriminogeninių veiksnių gausa verčia abejoti, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės prisitaikyti ir prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Prokuroras mano, kad įvertinus visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, kad R. S. nuteistas 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis svarstymo dienai - 4 metai 9 mėnesiai ir 12 dienų.
Nuteistojo gynėjas kritikuoja Komisijos argumentus, prašo panaikinti priimtą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nustatyta, kad Komisija visiems jos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nedirba. Nuteistasis vykdo individualiame plane socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys – atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Iš asmens bylos matyti, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą (nužudymą). Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau teismo teistas, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Spręstina, kad nuteistojo nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog jie nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu 16 kartų pažeidė nustatytos tvarkos ir elgesio taisykles. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
Nors nuteistasis mano, kad Komisijos nutarimas yra neteisingas, tačiau šiuo metu vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ženklūs elgesio pokyčiai nepastebėti, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar nustatoma daug kriminogeninių veiksnių, jis nedirba.
Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta, vidutinė pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą, 80 balų atitinkanti pakartotinio nusikalstamumo rizika. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, net 8 kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Nors nuteistasis pataisos namuose 6 kartus buvo skatintas už gerą elgesį bei už dalyvavimą programose, tačiau po paskirtų paskatinimų jis ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis, net 16 kartų. Tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistajam drausminės nuobaudos buvo paskirtos ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje – 2020 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Ši aplinkybė suteikia pagrindo teismui abejoti tuo, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikytųsi jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistajam būdingas fizinės agresijos naudojimas, silpna impulsų kontrolė, būdamas neblaivus pasielgia neapgalvotai, stebima empatijos stoka, kaltės dėl padaryto nusikaltimo neprisiima, smurtą suvokia kaip savaime suprantamą dalyką norint pasiekti sau naudingų tikslų, kriminalinį elgesį linkęs pateisinti, savivertė itin išpūsta, be realaus pagrindo, siekia sudaryti apie save nuomonę ir tokiu būdu galimai daryti įtaką aplinkiniams. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos nenusikals, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu rodo tik minimalias pastangas koreguoti savo elgesį.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. S. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.