Kauno apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, teistas: 1) 1978-09-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 str. 2 d., 146 str. 2 d., 250 str., 42 str. - 2 m. laisvės atėmimu, pritaikius ATP įsako „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/2; 1980-01-11 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 2) 1981-01-14 pagal BK 225 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 1982-06-29 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 3) 1982-11-12 pagal BK 16 str., 90 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimu; 1986-08-22 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 4) 1987-05-18 pagal BK 146 str. 3 d., 2121 str. 2 d., 42 str. - 4 m laisvės atėmimu; 1990-12-15 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 5) 1991-07-25 pagal BK 146 str. 3 d., 146 str. 2 d., 42 str. - 4 m. laisvės atėmimu; 1993-08-13 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 1993-08-10 nutartį, neatlikęs 1 m. 9 mėn. 6 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės; 6) 1994-04-26 pagal BK 90 str. 3 d., 99 str. l d., 206 str., 42 str., 43 str. - 5 m. laisvės atėmimu; 1998-12-12 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 7) 1999-08-19 pagal BK 225 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. l d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3; 2001-04-07 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 8) 2003-08-07 pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. l d., 284 str. l d., 111 str. l d., 63 str. - 5 m. laisvės atėmimu; 2008-01-23 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 9) 2008-08-05 pagal BK 286 str. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimu; 2009-10-22 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 10) 2009-12-04 pagal BK 284 str. l d., 286 str. - 1 m. 2 m. laisvės atėmimu, paleistas iš pataisos įstaigos 2011-01-11; 11) 2011-01-28 pagal BK 284 str. l d., 290 str. 63 str. 1, 4 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimu; 2012-03-09 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę; 12) 2012-12-18 Kauno pagal BK 284 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimu; 13) 2013-04-29 pagal BK 135 str. 1 d.- 3 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2012-12-18 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2016 m. kovo 10 d., kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Būtent, 2016 m. kovo 23 d. apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) m., tiksliai nenustatytoje vietoje, R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės dingsties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų, tyčia du kartus dūrė nukentėjusiajam K. P. į nugaros sritį tuo padarydamas jam dvi kiaurymines durtines pjautines žaizdas nugaroje abipus, lydimas kraujo kaupimusi krūtinplėvės ertmėse, tai yra sužalojimą, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d., 8 p.

Taip pat R. T. buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., tai yra tuo, kad iki nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, 2016 m. kovo 23 d. apie 9 val., išėjus iš baro, esančio (duomenys neskelbtini) m., išsitraukė iš kojinės peilį ir juo mosavo prie baro rūkiusiam A. M., tęsiant veiksmus, mosuojant peiliu, šoko prie A. L. ir jį vijosi. Nustatyta, kad kaltinamasis šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pasireiškusios grasinimu kitiems asmenims, jų bauginimu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, nepadarė, todėl nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisintinas.

Kaltinamasis R. T. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d., 8 p. prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 23 d., ryte, kartu su pažįstamu A. M., su kuriuo kartu gyveno nakvynės namuose, nuėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini) m., ten užsisakė alaus ir vienoje iš baro salių vaišinosi, kitoje baro salėjo su draugais vaišinosi nukentėjusysis, kurio iki to laiko nepažinojo. Vienu metu jis nuėjo prie baro užsisakyti gėrimo ir ant baro pasidėjo 10 eurų kupiūrą, tačiau kai prie baro priėjo nukentėjusysis su draugais, jis pastebėjo, kad dingo jo padėti pinigai. Supratęs, kad pinigus paėmė nepažįstamieji, jis nuėjo prie nepažįstamųjų staliuko ir pradėjo aiškintis dėl dingusių pinigų, o netrukus su vienu iš jų (žilais plaukais) išėjo aiškintis į lauką, kur jie susistumdė, nukrito ant žemės, po to vėl aiškinosi tarpusavyje iki to laiko, kai šalia stovėjęs vyriškis staiga jam sudavė į veidą. Po tokių veiksmų, pajutęs pavojų, nes prieš jį buvo du asmenys, jis išsitraukė peilį ir pradėjo jo mosuoti. Jį užpuolę asmenys tai pamatę išsibėgiojo. Po to jis nuėjo už baro kampo ir pradėjo eiti tolyn, kai išgirdo įžeidžiamą nukentėjusiojo K. P. šūksnį. Įsižeidęs dėl pasakytų žodžių, jis pribėgo prie nukentėjusiojo ir dūrė šiam du kartus su tuo pačiu turėtu peiliu. Kaip atsitiko, kad įdūrė nukentėjusiajam į nugarą paaiškinti negali, tam įtakos turėjo ir girtumas.

Dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo).

Kaltinimas padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką R. T. buvo grindžiamas jo paties (kaltinamojo) prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, vaizdo kameromis prie pastato (duomenys neskelbtini) m. užfiksuota vaizdo medžiaga.

Kaip jau minėta, kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pripažino, tačiau iš jo paaiškinimo seka, kad peilio demonstravimo ir jo panaudojimo priežastimi jis nurodė tą aplinkybę, jog pats pajuto pavojų iš kitų asmenų – A. L., A. M., iš kurių vienas jį pargriovė ant žemės, po to kitas be jokios priežasties kumščiais sudavė į veidą, ir norėdamas apsiginti, jis išsitraukė lenktinį peilį, kuriuo šiems grasino. Tad tokia kaltinamojo pozicija nelaikytina jo prisipažinimu padarius inkriminuojamą chuliganizmą.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad minimu laiku su savo draugais A. ir V. gėrė alų bare, esančiame (duomenys neskelbtini) m., ir išgirdo triukšmą kitoje baro salėje. Ten pamatė kaltinamąjį stumdantis su vienu iš jo pažįstamų – A. L., bet kas vyko jiems išėjus aiškintis į lauką, jis nematė. Prieš tai kaltinamasis buvo puolęs jį, norėjo aiškintis kur dingo jo pinigai, o po to pradėjo aiškintis su prie kito stalo sėdėjusiais A. ir A.. Kas tarp kaltinamojo ir minėtų asmenų vyko išėjus iš baro, jis nematė.

Liudytoja O. Z. parodė, kad 2016 m. kovo 23 d. 7 val. ryte ji atvyko į darbą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dirbo barmene, ir ten pamatė jau esantį kaltinamąjį, kuris buvo neblaivus, ten matė ir kitus, jai žinomus vietinius vyrus – nukentėjusįjį, asmenį vardu A. ir kitus. Ji girdėjo, kad tarp kaltinamojo ir kitų baro lankytojų vyko ginčas dėl pinigų dingimo, po ko A. reikalavimu kaltinamasis iš baro išėjo į lauką. Ji matė, kad į lauką išėjo ir kiti baro lankytojai, tai A., A.. Pažiūrėjusi kas vyksta lauke, ji pamatė ten vykstančias muštynes, kaip kaltinamasis rankoje laikė peilį ir juo mosavo, o A. ir A. stovėjo prieš jį ir tuo pačiu metu A. didele pelenine metė į kaltinamąjį. Jai atrodė, kad kaltinamasis nuo kitų asmenų gynėsi. Jai buvo žinoma, kad vietiniai baro lankytojai kitus baro lankytojus, kuo šiuo atveju buvo kaltinamasis, priima nedraugiškai. Norėdama nutraukti muštynes, ji pagrasino iškviesti apsaugą ir po to kaltinamasis nuėjo už baro kampo. Kaip iš baro išėjo nukentėjusysis, ji nepastebėjo, bet po to matė jį sugrįžusį į barą, geriant alų. Jai nukentėjusysis atrodė keistai išbalęs, bet jo sužalojimų nepastebėjo.

Liudytojas A. M. parodė, kad minimu laiku jis buvo užėjęs į barą, ten jau rado triukšmaujantį kaltinamąjį, o pats sėdėjo kartu su A. L.. Išėjus iš baro į lauką parūkyti jis pamatė, kaip išeidami iš baro susistumdė kaltinamasis ir A. L., jie susimušė, o kai jis bandė besimušančius išskirti, kaltinamasis jį įžeidžiančiai pavadino. Įsižeidęs dėl tokių kaltinamojo žodžių, jis kelis kartus sudavė kaltinamajam kumščiu į veidą, po ko kaltinamasis iš kojinės išsitraukė peilį ir pradėjo prieš jį mosikuoti bei užsivijo A. L.. Po tokių kaltinamojo veiksmų jis sugrįžo į barą, o netrukus ten sugrįžo ir A. L.. Neužilgo į barą atėjo ir K. P., kuris pasakė, jog kaltinamasis jam du kartus dūrė peiliu į nugarą. Pakėlus striukę jis matė kruviną nukentėjusiojo nugarą.

Liudytojas A. L. parodė, kad minimu laiku lankantis bare, esančiame (duomenys neskelbtini), jis matė triukšmaujantį kaltinamąjį, prašė jo išeiti iš baro, o kai kaltinamasis išėjo į lauką, jis išėjo iš paskos. Lauke, prie baro jis su kaltinamuoju apsižodžiavo, susistumdė ir pradėjo ginčytis, po ko A. M. kaltinamajam sudavė į veidą ir jis pamatė pas kaltinamąjį rankoje peilį. Pamatęs peilį jis išsigando ir nuo baro pabėgo . Maždaug po 10 minučių sugrįžęs į barą, ten rado A. M., nukentėjusįjį K. P., kuris pasiskundė, kad kaltinamasis jam įdūrė peiliu į nugarą. Apžiūrėjus nukentėjusįjį, jis matė nugaroje sužalojimą, panašų į įbrėžimą.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 8-12) matyti, kad 2016 m. kovo 24 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – baro buvimo vieta ir jo prieigos, esančios (duomenys neskelbtini) m. Šios apžiūros metu nustatyta, kad prie baro pastato įrengtos vaizdo stebėjimo ir filmavimo kameros.

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (b. l. 57, 58) matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuotas vaizdas, nufilmuotas 2016 m. kovo 23 d. prie baro (duomenys neskelbtini) m., kaltinamojo R. T., liudytojų A. M. ir A. L. veiksmai išėjus iš baro patalpos į lauką.

Peržiūrėjus šią vaizdo medžiagą teismo posėdyje, nustatyta, kad pirmas iš baro pro duris išeina kaltinamasis, o paskui jį, stumdamas kaltinamąjį, išeina A. M., kuris iškarto sugriebia kaltinamąjį už kaklo ir pargriauna ant žemės. Po to, kaltinamajam atsistojus ir kalbantis su A. M., A. L. staiga suduoda du smūgius kumščiu kaltinamajam į veidą, po ko kaltinamasis atsitraukia ir iš kojinės išsitraukia peilį, juo pradeda mosikuoti prieš A. L.. Tuo pačiu metu iš baro patalpos į lauką išeina moteris (barmenė O. Z.) ir ramina konfliktuojančius asmenis, o kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalina.

Taigi įvykio vietoje nufilmuota medžiaga patvirtina kaltinamojo nurodytą įvykių seką, kad konfliktas su nukentėjusiuoju bei kitais baro lankytojais prasidėjo baro patalpose, o po to tęsėsi baro prieigose, kur jo atžvilgiu agresyviai, panaudojant smurtinius veiksmus elgėsi A. M. ir A. L.. Būtent pirmasis jėga išstūmė kaltinamąjį pro baro duris, apglėbęs už kaklo pargriovė ant žemės, o antrasis, jau pasibaigus A. M. smurtiniams veiksmams, be jokios priežasties sudavė kaltinamajam du smūgius į veidą. Ši medžiaga paneigia ir liudytojų A. M., A. L. parodymus, kurie neigė savo smurtinius veiksmus ir nurodė išgalvotas tokių veiksmų kilimo priežastis. Priešingai liudytojų nurodytoms aplinkybėms, iš vaizdo medžiagos matyti, kad konflikto, smurto iniciatoriais buvo A. M. ir A. L., būtent pastarųjų veiksmai pasižymėjo įžūliu, provokuojančiu elgesiu, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymu. R. T. aiškinimas, kad šių asmenų veiksmus, kai po A. M. smurto iškarto sulaukė kito asmens – A. L. smūgių į veidą, jis suprato kaip grėsmę ir pavojų paties sveikatai, kas ir išprovokavo peilio panaudojimą, grasinimą juo, kaip gynybinę priemonę, yra visiškai tikėtinas ir atitinkantis objektyvias bylos aplinkybes. Situacija, kai po vieno asmens panaudoto smurto, kaltinamasis iškarto patyrė kito asmens smurtą (smūgius į veidą), įvertinant užpuolusiųjų skaičių, jėgų santykį, sudarė pagrindą kaltinamajam tai suvokti kaip realią grėsmę ir pavojų sveikatai ir gyvybei, kaip pagrindą imtis adekvačių gynybinių veiksmų, šiuo atveju – grasinimo peiliu.

Iš dalies tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojos O. Z. parodymai, iš kurių seka, kad iškarto po perspėjimo nutraukti smurtinius veiksmus, kaltinamasis nustojo grasinti peiliu, nes faktiškai pasibaigė ir prieš jį nukreipti A. M. ir A. L. smurtiniai veiksmai. Be to ši liudytoja aiškiai įvardijo, kad ne kaltinamasis, bet senbuviai baro lankytojai, kokiais ir buvo A. M., A. L., buvo priešiškai nusiteikę kaltinamojo atžvilgiu, taip pat ji iš įvykių sekos suprato, kad kaltinamasis gynėsi nuo minėtų asmenų.

Taigi aptartų įrodymų visuma, jų analizė rodo, kad kaltinamojo tyčia, veiksmai, pasireiškę peilio demonstravimu viešoje vietoje, grasinimu peilį panaudoti, buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą ar nepagarbos aplinkiniams demonstravimą. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo sąlygoti jį užpuolusių, o ne kaip kaltinime nurodoma pasyvių, ir tarsi atsitiktinai įvykio vietoje atsiradusių, asmenų neteisėtų veiksmų ir todėl nesant būtino nusikaltimo sudėties elemento – tyčios pažeisti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, R. T. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d., 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 135 str. 2 d., 8 p. (dėl nukentėjusiojo K. P. sužalojimo).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Be jau virš minėtų aplinkybių, nukentėjusysis K. P. taip pat parodė, kad po to, kai kaltinamasis išėjo iš baro, jis taip pat išėjo į lauką ir norėjo kaltinamąjį nuvyti nuo baro. Išėjęs į lauką, kaltinamąjį jis pamatė lūkuriuojantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakęs, kad šis „dingtų iš čia“, apsisuko ir ketino sugrįžti į baro patalpą, bet tuo metu kaltinamasis pribėgo ir jis pajuto dūrius peiliu į nugarą. Po šių sužalojimų jis sugrįžo į barą, o sekančią dieną kreipėsi į medikus ir buvo gydomas.

Liudytojai A. M., A. L. jau virš aptartais parodymais patvirtino, kad sugrįžęs į barą nukentėjusysis K. P. nurodė, jog jį peiliu sužalojo kaltinamasis, jie ant nukentėjusiojo nugaros matė kraują ir sužalojimus. Prieš šį įvykį jie pas kaltinamąjį matė peilį.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2016 m. kovo 24 d. apie 9 val. jis sutiko pažįstamą K. P. ir pastebėjo, kad šis sunkiai vaikšto, sunkiai kvėpuoja. Pasiteiravus kas atsitiko, nukentėjusysis papasakojo, kad jam asmuo, gyvenantis nakvynės namuose, kelis kartus dūrė peiliu. Sutvarsčius nukentėjusiojo žaizdas, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta J. D..

Iš teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19) seka, kad atlikus nukentėjusiojo K. P. medicininį tyrimą, jam buvo nustatytos dvi kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos nugaroje abipus, kurios lydimos kraujo kaupimusi, krūtinplėvės ertmėse. Išvadoje taip pat konstatuota, kad minėti sužalojimai padaryti aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, paveikus nugarą ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, galimai artimu greitosios medicinos pagalbos kvietimo laiku. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nugaroje, nukentėjusiajam komplikavosi kraujo kaupimasis krūtinplėvės ertmėse, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo peiliu patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir liudytojų parodymai apie tai, kad jie neužilgo iki įvykio matė pas kaltinamąjį peilį, kuriuo jis, nors ir siekdamas apsiginti, grasino kitiems asmenims. Kaltinamojo aiškinimas atitinka ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai kokiu būdu ir kurioje vietoje jis buvo sužalotas. Tad teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiojo sužalojimą padarė būtent kaltinamasis. Kad tokius veiksmus kaltinamasis padarė jau nesant jokio pagrindo jam gintis, nesant kokios nors grėsmės ar pavojaus dėl galimo kitų asmenų užpuolimo, matyti ir iš paties kaltinamojo paaiškinimų, kuriais jis negalėjo nurodyti tikslios savo veiksmų priežasties, nurodydamas visiškai menkavertę dingstį – nukentėjusiojo pasakytus įžeidžiančius žodžius, ar savo paties girtumą. Be to ir nukentėjusysis, kaip ir pats kaltinamasis, patvirtino, kad tarp jų jokio kontakto ar kitokio suartėjimo, kuris galėjo provokuojančiai paveikti kaltinamąjį, neįvyko, kaltinamasis pats aktyviais veiksmais užpuolė, jau į barą einantį nukentėjusįjį ir be jokio įspėjimo, be jokios aiškios priežasties pastarajam du kartus dūrė peiliu. Tokie kaltinamojo veiksmai, teismo nuomone gali būti vertinami tik kaip padaryti, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir siekiant sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis aiškia suvokė, kad smurtauja prieš asmenį, iš kurio pusės nebuvo jokios grėsmės, suvokė, kad tai daro viešoje vietoje, demonstratyviai, nepaisant jokių padoraus elgesio normų.

Taigi paminėti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis panaudodamas peilį sunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. P. ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų. Šie jo nusikalstami veiksmai tyrimo organų teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į jo padarytą nusikaltimą veiką, jos pobūdį bei sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų ir sudaro didelį pavojų visuomenei. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padarius nusikaltimą, dėl šio nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaip asmenybė kaltinamasis charakterizuotinas neigiamai, nes kaip matyti iš bylos duomenų jis vedė amoralų gyvenimo būdą, girtavo, buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vagystę, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, nusikaltimą padarė praėjus itin trumpam laiko tarpui po bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas atlikimo. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumą, nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir tai, kad jis gali būti pataisomas tik izoliuotas nuo visuomenės, skiriant jam griežtą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo K. P. gydymo išlaidų, sudarančių 605,69 eurų, atlyginimo. Iš byloje esančios specialisto išvados, kitų pateiktų duomenų matyti, kad dėl padarytų kūno sužalojimų K. P. nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikos ir šis gydymas valstybei kainavo 605,69 eurus. Kadangi byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kaltas R. T., kuris be kita ko sutinka atlyginti žalą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d., 6.280 str., 6.276 str. 1, 2 d., iš jo, kaip atsakingo už atsiradusias nukentėjusiojo gydymo išlaidas, Valstybinei ligonių kasai priteistina visos ryšium su nukentėjusiojo gydymu turėtos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę penkerius metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. T. sulaikymo (suėmimo) dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. R. T. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę dokumento paėmimą pakeisti suėmimu ir R. T. suimti teismo salėje. Paimtą dokumentą grąžinti R. T..

Priteisti iš R. T. 605,69 eurus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“), išlaidų nukentėjusiojo K. P. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus – laikmeną palikti prie baudžiamosios bylos, K. P. rūbus, saugomus Kauno m. Panemunės policijos komiariate, kaip beverčius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.