Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1971-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
1-1971-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61392-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
T. K.
Nukentėjusysis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1971-1034/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61392-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam T. K., jos gynėjai advokatei Emmai Domajevai,nukentėjusiajam I. K.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kondopogos mieste (Karelija, Rusijos Federacija), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, teista:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dvi veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant T. K. visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi T. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ji pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 3 mėnesių laivės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji 2018 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktiniu I. K. metu, su ranka paėmusi stiklinį puodelį, su juo jam sudavė vieną kartą į kaktą, taip jam sukeldama fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. K. taip pat 2019 m. sausio 9 d., apie 22.22 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su rankos pirštų nagais apdraskė sugyventinio I. K. veidą, taip jam sukeldama fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji T. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viso to neatsimena, blogą atmintį turi, neatsimena, kas buvo prieš mėnesį. Jeigu tai buvo užfiksuota, tai taip buvo. Ne šiaip sau atsitiko, kažkas turėjo atsitikti, grasinimai. Jeigu buvo tokia situacija, tai buvo kažkokios priežastys. Viskas taip įvyksta ir ji neturi, ką daugiau pridurti. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamoji parodė, kad teisingai duoti parodymai. Tada geriau atsiminė. Alkoholis galėjo sukelti nepakantumą, galėjo turėti įtakos jos veiksmams. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamoji parodė, kad teisingi parodymai. Ji gėrė tik alų tą dieną. Alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Blogai vertina savo veiksmus. Trukdo ne tik šeimos gyvenimui, bet ir kitiems žmonėms, kurie gyvena šalia. Nori atsiprašyti už tai, kad nesusitvardė. Žinoma, kad gailisi dėl padarytų veikų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivi T. K. stikline trenkė savo sutuoktiniui I. K. į kaktą, sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 7).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog I. K. pareiškė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė T. K. stikline trenkė jam į kaktą, sukeldama jam fizinį skausmą, prakirto jam kaktą. Konfliktas kilo dėl pinigų, abu buvo išgėrę. Sutuoktinė smurtauja prieš jį ne pirmą kartą, pradėti keli tyrimai. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, suteikė pagalbą, į ligoninę vykti jis atsisakė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukelto fizinio skausmo (b. l. 10-12, 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jo ir T. K. kilo žodinis konfliktas dėl šeimyninių finansinių reikalų. T. K. su ranka sugriebė stiklinę ir ją metė jam į kaktą, prakirto odą, pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu jis pajuto fizinį skausmą, jį juto tik apie pusvalandį, nes prieš tai buvo išgėręs alaus. T. K. taip pat buvo vartojusi alaus. Po to jis telefono Nr. 112 iškvietė policijos pareigūnus, kurie T. K. nesulaikė, nes ji pasišalino iš buto prieš jiems atvykstant. Į įvykio vietą atvykę GMP paramedikai jį apžiūrėjo, siūlė vykti kartu su į ligoninę žaizdos susiuvimui, bet jis atsisakė. Šio konflikto liudytoju nėra: bute buvo tik jis ir T. K.. Po to konflikto į gydymo įstaigas ir į VTMT Vilniaus skyrių dėl „abdukcijos“ gavimo nukentėjusysis nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš, nes žala jam nepadaryta (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji T. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui I. K. priklausančiame bute, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl šeimyninių finansinių reikalų. Tuo metu abu bute gėrė alų. I. K. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais rusų kalba, ji susinervino, nuo kambaryje stovėjusio stalo paėmė stiklinę ir metę ją į I. K. kaktą, dėl to kakta buvo prakirsta, prasidėjo kraujavimas. I. K. iš savo telefono paskambino į BBC, iškvietė policijos pareigūnus. Galvodama, kad iki atvyks policijos pareigūnai I. K. pradės jos atžvilgiu smurtauti, ji pasišalino iš buto į gretimų namų kiemus, lauke praleido apie dvi valandas, tada grįžo į savo butą. Namuose I. K. sakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir GMP paramedikai, bet jis atsisakė vykti į ligoninę. Šeimyninio ginčo liudytojų nėra: bute jie buvo dviese. Dėl savo smurtinio veiksmo I. K. atžvilgiu ji labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai, su įtarimu sutinka (b. l. 43).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 22.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjui I. K.jo sugyventinė T. K. apdraskė nagais veidą, sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 51).

Vyriausiosios patrulės L. Š. 2019 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 22.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėjui I. K. jo sugyventinė T. K. apdraskė nagais veidą, sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 52).

2019 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog I. K. paaiškino, kad jo sugyventinė T. K. rangų nagais sudraskė jam veidą. Pranešėjas buvo visiškai neblaivus. T. K. paaiškino, kad ji norėjo miegoti, o jos sugyventinis I. K. tai daryti jai trukdė, todėl ji apdraskė jam veidą (b. l. 53-54).

2019 m. sausio 9 d., 22.55 val. įtariamajai T. K. nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 77). 2019 m. sausio 9 d. 23.01 val. I. K. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 77). 2019 m. sausio 9 d. 23.24 val. įtariamajai T. K. nustatytas 2,50 promilių girtumas (b. l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. K. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 22.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jo ir sutuoktinės T. K. (tuo metu abu buvo neblaivūs) kilo žodinis konfliktas dėl televizijos programos žiūrėjimo. Tuo metu T. K. dešinės rankos pirštų nagais, judesiu iš viršaus į apačią, perdrėskė jam nuo kaktos iki smakro. Nuo šio veiksmo ant jo veido liko įdrėskimai: ant kaktos, virš viršutinės lūpos, ant smakro. Jis pajuto fizinį skausmą, kurį juto apie valandą. Jis telefono Nr. 112 iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė T. K., išvežė ją į komisariatą. Į įvykio vietą GMP paramedikai nebuvo atvykę. Šio konflikto liudytojų nėra, nes bute buvo tik jiedu. Vėliau jis į gydymo įstaigas ir į VTMT Vilniaus skyrių dėl „abdukcijos“ gavimo nesikreipė. Civilinio ieškinio jis nereikš, nes žala jam nepadaryta (b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji T. K. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 22.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute kilo žodinis konfliktas su sutuoktiniu dėl televizijos programos žiūrėjimo. Tuo metu jiedu gėrė alų. I. K. eilinį kartą pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais rusų kalba, todėl ji dešinės rankos pirštų nagais, judesiu iš viršaus į apačią, perdrėskė jam nuo kaktos iki smakro. Tada I. K. telefono Nr. 112 skambino į BPC, iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko po kelių minučių, ją sulaikė, pristatė į komisariatą, kur ją ištiko epilepsijos priepuolis. Šio šeimyninio ginčo liudytojų nėra: jiedu buvo dviese. Savo kaltę dėl sutuoktinio I. K. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ji pripažįsta pilnai, labai gailisi ir sutinka su jai pareikštu įtarimu (b. l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios T. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios T. K. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji T. K. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad viso to neatsimena, blogą atmintį turi, neatsimena, kas buvo prieš mėnesį. Jeigu tai buvo užfiksuota, tai taip buvo. Ne šiaip sau atsitiko, kažkas turėjo atsitikti, grasinimai. Jeigu buvo tokia situacija, tai buvo kažkokios priežastys. Viskas taip įvyksta ir ji neturi, ką daugiau pridurti. Alkoholis galėjo sukelti nepakantumą, galėjo turėti įtakos jos veiksmams. Ji gėrė tik alų tą dieną. Alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Blogai vertina savo veiksmus. Trukdo ne tik šeimos gyvenimui, bet ir kitiems žmonėms, kurie gyvena šalia. Nori atsiprašyti už tai, kad nesusitvardė. Žinoma, kad gailisi dėl padarytų veikų. Perskaičius dalį kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų, kaltinamoji parodė, kad parodymai yra teisingi.

Tokie kaltinamosios parodymai atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43, 100). Be to, tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo I. K. parodymai, policijos registro išrašai, alkotesterio kvitai, tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog T. K. 2018 m. gruodžio 29 d., apie 16.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktiniu I. K. metu, su ranka paėmusi stiklinį puodelį, su juo jam sudavė vieną kartą į kaktą, taip jam sukeldama fizinį skausmą. Be to, T. K. taip pat 2019 m. sausio 9 d., apie 22.22 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su rankos pirštų nagais apdraskė sugyventinio I. K. veidą, taip jam sukeldama fizinį skausmą.

Pažymėtina, kad T. K. yra nukentėjusiojo I. K. sutuoktinė, todėl šios kaltinamosios veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamosios T. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), be to, veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką (2019 m. sausio 9 d.) ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, be to, veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. K. įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinami kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teista, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka bausta (b. l. 109-111), nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai T. K. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamoji aptariamas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė (kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu prieš tai keistina į laisvės atėmimo bausmę) subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas bei pagal minėtą nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 29 d. veika), ir skirti jai areštą 40 parų.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 9 d. veika), ir skirti jai areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 9 d. 22.30 val. iki 2019 m. sausio 10 d. 16.40 val. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką bei juo įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. liepos 31 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas