- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 1-1431-865/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02206-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. P., D. K., Ž. M., A. B., R. A.
- Nukentėjusysis
- Liudmilai L
- Advokatai
- Andrejaus Novikovas, Benediktas Paulauskas, Lolita Narmontienė, Aurimas Keidūnas, Nikolajus Kuznecovas
- Kategorijos
kaltinamojo V. P. gynėjui advokatui Aurimui Keidūnui, kaltinamojo D. K. gynėjui advokatui Nikolajui Kuznecovui, kaltinamojo Ž. M. gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei, kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Andrejui Novikovui, kaltinamojo R. A. gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
D.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2012-06-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3d., 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui;
Ž.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, 2012-06-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 vai. iki 6 vai. būti namuose gyvenamosios vietos adresu; 2013-02-08 Trakų raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d.(8 epizodai), 187 str. 1d.(5 epizodai), 187 str. 3d.(2 epizodai), Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4d. 5d. 1 ir 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedirbantis, teistas, 2010-03-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą; 2010-04-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant 3 mėn. laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslus, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; 2011-12-20 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d., 187 str. 3d., 302 str. 1d., vadovaujantis BK 63 str. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, iki 2012-02-01 pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, iki 2012-07-01 atlyginti padarytą turtinę žalą; 2012-06-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant iki 2012-07-01 atlyginti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, iki 2013-01-01 atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 2013-02-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (8 veikos), 187 str. 1 d. (5 veikos), 187 str. 3 d. (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. 5 d. 1 ir 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2011-12-20 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 4 metai ir 6 mėnesiai laivės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
R.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus(35 proc. darbingumas), neteistas, siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones,
kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. P., D. K., Ž. M., A. B. bei asmuo, kuris neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, kaip neturintis reikiamo amžiaus, R. A. veikdami bendrininkų grupe 2011-10-06, apie 21.30 val., įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad viešojoje vietoje – prie Ozo g.25, Vilniuje, elgdamiesi akivaizdžiai moralės požiūriu nepriimtinai ir šokiruojančiai, keikdamiesi necenzūriniais žodžiais bei vandališkais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia stumdė šioje vietoje laikinai įsikūrusio VŠĮ “Baltijos cirkas” apsaugos tvorą, mėtė akmenis į cirko teritoriją, tokiu būdu, pataikant nukentėjusiajam V. N. į veidą, pastarajam padarė muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies voko – dešinio skruosto srityje, kas specialisto kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei, pataikant į L. L. N. priklausančio automobilio Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, tokiu būdu apgadindami minėtą automobilį, L. N. padarė 300 Lt turtinę žalą, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, kaltinamieji Ž. M. ir A. B. buvo kaltinami tuo, kad 2011-10-06 ryte, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), nusiskindami įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių masė yra 33,65 g ir šią narkotinę medžiagą kuprinėje gabeno iš Trakų raj. į Vilniaus miestą ir laikė, iki 2012-10-06 apie 21.10 val., kai Vilniaus m. 6 PK patalpose, Šeškinės g. 30 Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu kuprinėje rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog viskas vyko 2011-10-06 vakare, tąkart susitiko visi su kitais kaltinamaisiais Lazdynuose, išgėrėme alaus ir sugalvojo susitikti su panelėmis. Nuvažiavo prie „Akropolio“ apie 20.00 val., kur netoliese buvo cirkas, aptvertas tvora. Ten dar išgėrė, paskui įvyko konfliktas. Kas jį pradėjo, nepamena. Konfliktas įvyko apie 21.30 val. Konflikte dalyvavo E. S. ir visi kiti kaltinamieji. Jie jo draugai, R. A. nežino, su D. K. yra pažįstami, taip pat su A. B.. Jo draugai Ž. M. ir E. S.. Jų draugystė tęsiasi apie 4-5 metus. Buvo neblaivūs tą vakarą. Kiek išgėrė, nepamena, gal 5 butelius alaus. Kiek pamena, jų draugės priėjo prie cirko pusės, ten su kažkuo pradėjo šnekėti, tada jie priėjo ir kilo konfliktas. Su vienu cirko darbuotoju kilo konfliktas. Pradėjo dėl kažko ginčytis, pribėgo gal 20-15 žmonių iš cirko, ir pradėjo konfliktuoti. Bandė jį pertraukti per tvorą į savo pusę, o jo draugai jį tempė atgal. Kalbėjosi rusiškai. Kiek pamena iš cirko darbuotojų pusės gal 15 žmonių atėjo. Nežino, kas pirmas pradėjo mėtyti akmenis. Jis metė vieną akmenį pats. Jam pirmam pataikė į petį, tada jis metė atgal, bet jo akmuo nukrito ant žvyrkelio, pats tai matė, už cirko tvoros. Akmenys skrido į mašinas, nes buvo toks garsas, kad išdužo automobilio lempa. Konflikto metu visi keikėsi. Nepamena, kaip jie stovėjo išsidėstę. Vėliau atsitraukė, nes jam jau reikėjo važiuoti namo. Kai išėjo į stotelę, pamatė pareigūnus. Prie pareigūnų nuėjo Ž. su E. o jis su D. išvažiavo namo. Nors buvo vakaras, bet mano, kad aplinkiniai žmonės matė įvykį. Žmonių, kurie buvo cirko pusėje, nepažinojo. Nepripažįsta, kad pataikė nukentėjusiajam į antakį. Kas jam pataikė, nežino. Gailisi, kad viskas tai įvyko.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog jis su R. A. atvažiavo į Vilnių, susitiko su kitais kaltinamaisiais, tada nusprendė nuvykti susitikti su panelėmis prie „Akropolio“ ir daugiau nelabai ką prisimena, buvo pakankamai išgėręs. Prie cirko stovėjo ir gėrė. Prisimena, kad kažkas pradėjo mėtyti akmenis ir bandė per tvorą pertraukti draugą į cirko pusę. Rusų kalbą moka, bet kokia kalba konfliktavo, nepamena. Neatsimena, kas buvo konflikto iniciatorius. Merginos lyg ir buvo kartu su jais konflikto metu. Jų vardų nežino, lyg M. ir kažkokia stora kita. Negali pasakyti ar pats mėtė akmenis, ar kas jam pataikė, nepamena. Po poros dienų, po įvykių draugas pasakė, kad juos kviečia į policiją. Nemėgsta muštis, užgaulioti žmonių. R. A. buvo su jais, atvažiavo kartu su juo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog jis atvyko į Vilnių, susitikęs su draugais Lazdynuose gėrė, sėdėjo. Link vakaro kažkas pasiūlė nuvažiuoti į „Akropolį“, susitikti su draugėmis. Nuvažiavo prie „Akropolio“, kur buvo cirkas, nuėjo į netoliese esantį, nebaigtą statyti stadioną, ten gėrė. Merginas matė pirmą kartą. Kaip įvyko konfliktas, nepamena, tik žino, kad nuskubėjo padėti draugams. Cirko darbuotojai čiupo V. P. už rankovės ir stengėsi jį patraukti į savo pusę per tvorą, jie jį atitraukė atgal. Paskui apsižodžiavo su cirko darbuotojais, muštis nelindo. Kai apsižodžiavo su cirko darbuotojais, skriejo porą akmenų iš jų pusės į cirko pusę, jam iš už nugaros. Kas metė, nematė. Pats akmenų nemėtė. Buvo girtas ir negali prisiminti, ar jis galėjo mėtyti akmenis, ar ne. Kur nukrito akmenys, nematė. Kai pamatė, kad kviečia policiją, pasišalino. Kada pamatė, kad nėra A. B., grįžo atgal.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, jog nelabai, ką prisimena. Buvo prie „Akropolio“, ten gėrė. Metė du akmenis, kur pataikė, nežino. Sutinka su viskuo, kas parašyta ikiteisminio tyrimo metu, nes tada apklausa buvo iškart po įvykių, dabar nelabai ką pamena. Labai gailisi. Parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-07 įtariamuoju apklaustas A. B. (parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, kaltinamajam mažai ką beprisimenant) parodė, kad 2011-10-06 dienos metu, tačiau tiksliai laiko nurodyti negali, jis kartu su Ž. M. atvažiavo į Lazdynus, kur prie kažkokių garažų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko prie jų prisijungė kiti, tarp jų buvo nepilnametis, kurį visi vadina „babunu“, dar vienas vaikinas, kurį visi vadina „Špoku“, šis šiuo metu gyvena Lentvaryje (adreso nežino). Dar buvo du vaikinai su kuriais susipažino tik tą vakarą, jų vardų neprisimena. Jie gėrė alkoholį prie garažų, kol kažkas pasiūlė važiuoti pas mergas prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis", Ozo g. 25, Vilniuje. 7-o maršruto autobusu nuvažiavo į Šeškinę. Po to sulaukė kažkokių dviejų jam nepažįstamų merginų ir visi kartu nuėjo į krūmus už cirko, šalia nebaigto statyti stadiono. Visi kartu jie išgėrė su savimi turėtą alkoholį. Po kurio laiko jie susiruošė grįžti į Lazdynus. Praeinant šalia cirko aptvėrimo cirko teritorijoje pamatė nepažįstamą vyrą, kurio išvaizda jiems pasirodė panaši į beždžionės. Jie visi puolė prie tvoros, pradėjo įžeidinėti vyrą, vartojo necenzūrinius žodžius, kratė tvorą. Vyras pasišalino, tačiau netrukus grįžo su keliais vyrais, bei jau netrukus susirinko daugiau žmonių. Jis pastebėjo, kad kažkas iš jų juos nufotografavo. Netrukus nukrito tvoros dalis, o kadangi matėsi jog cirko darbuotojai fiziškai stipresni už juos, jie pasišalino, tačiau pasišalindami numetė kelis akmenis į jų pusę. Kiek pamena, jis numetė ne daugiau dviejų akmenų, tačiau kur pataikė pasakyti negali. Pasišalindamas jis buvo vienas, todėl negali atsakyti į klausimą kas dar iš jų kompanijos mėtė akmenis. Jis perbėgo per Ozo gatvę ir atsidurė prie kažkokio autoserviso. Pastebėjęs, kad šalia nėra jo pažįstamų, grįžo atgal ir netrukus jį sulaikė cirko darbuotojai bei perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Dėl padaryto labai gailisi (t.2, 79).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L.L. N. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, visus mato pirmą kartą. Tai buvo įvykis po pasirodymo, kuomet dirbo kasininke „Baltijos cirke“. Išgirdo triukšmą netoli kasų ir pamatė, kaip jų cirko vaikinai ginčijasi su vaikinais, kurie laužo tvorą. Tų vaikinų buvo maždaug šeši. Atpažįsta iš jų D. K.. Kaltinamieji atėjo iš stadiono pusės, norėjo lįsti į vagonus, kuriuose gyvena moterys. Cirko darbuotojai paprašė nebelaužyti tvoros, paprašė, kad vaikinai eitų iš čia, nes visi buvo girti, bandė susitarti geruoju. Tada atėjo cirko direktorius, artistai išėjo, kadangi, išsigando, nes vaikinai buvo nusiteikę agresyviai. Iškvietė jie policiją, tada vaikinai išsivaikščiojo į visas puses, išsiskirstė. Viskas nutilo, nurimo, vienas darbuotojas nuėjo pataisyti tvoros, tada pradėjo skrieti akmenys į cirko pusę ir darbuotojui pataikė į antakį. Paleistų akmenų į jų pusę buvo ne vienas ir ne du, buvo daugiau. Jie, cirko darbuotojai, visi pasislėpė, vienas akmuo pataikė į jos mašiną, kitas V. N. į galvą. Jis nukrito, tada jį įnešė į vagonėlį, jam buvo blogai, bėgo kraujas, gydytojas siuvo žaizdą. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pataikė kaltininkai iš akmens į jos mašinos bamperį, nubyrėjo mašinos dažai. Kuris konkrečiai iš kaltininkų mėtė akmenis, ji nematė. Porą kaltininkų pagavo jų artistai, tada atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Savo ieškinį palaiko. Prašo atlyginti 300 Lt. žalą, tiek kainuoja mašinos remontas. Jos mašina 1996 m., anksčiau nebuvo subraižyta. Dar automobilio remontui neišleido pinigų. Jai pasakė, kad reikia nuvalyti visus dažus ir reikės naujai uždažyti.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. N. parodė, jog asmeniškai iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta. Buvo vakaras, tikslios datos nepamena, priėjo keli jaunuoliai (4-6) ir pradėjo vartyti cirko tvoras. Jų teritorija aptverta, sakė jiems pasitraukti, jie nenorėjo. Jis buvo savo kambaryje, kai pašaukė kažkuris artistas ir pasakė, kad jaunuoliai varto tvoras. Pasakė jaunuoliams pasitraukti. Paskui jaunuoliai pradėjo laidyti akmenis. Jis stovėjo dešiniu šonu pasisukęs į tvorą. Akmuo į jį atskriejo iš kitos tvoros pusės. Jam pataikė į veidą. Smūgis buvo stiprus. Jam visas veidas buvo sužalotas, buvo praradęs sąmonę. Šiuo metu neatpažįsta jaunuolio, kas metė akmenį, kuris pataikė jam į veidą. Paskui pribėgo kolegos ir pradėjo gaudyti vaikinus, vėliau atvažiavo policija. Nemažai akmenų skriejo į cirko pusę. Cirko artistai matė įvykį, paskui atbėgo I. V., kas daugiau, nepamena. Gal ir matė įvykį P. V., jis nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad tai vyko 2011-10-06, apie 20:30 val. Jų cirkas – „Baltijos cirkas“. Jei vaikinai būtų blaivūs, nemano, kad taip būtų darę. Kasininkės mašinai buvo dažai nubrozdinti, po akmenų mėtymo. Įvykio dieną nebuvo išgėręs. Norėtų, kad atlygintų kaltieji žalą už vaistus, ir už tai, kad nedirbo. Dokumentų, kad pirko vaistus, neturi. Jokių asmeniškumų kaltinamiesiems nejaučia ir neturi.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, jog pažįsta tris asmenis, Ž. M., A. B. ir V. P., jie draugai. Tąkart iš pradžių gėrė, paskui nuvažiavo prie „Akropolio“ susitikti su panelėmis ir viskas prasidėjo. Keliese nuvažiavo, nepamena. Iš pradžių stovėjo prie cirko, paskui prasidėjo kivirčai, keiksmai iš abiejų pusių, pradėjo skraidyti akmenys, jie pasišalino. Iš cirko pusės irgi mėtė akmenis, bet ar pataikė, nežino. A. B. ir dar vienas vaikinas, jo vardo neatsimena, metė akmenis į cirko pusę. R. A. irgi taikė į cirko pusę, buvo tamsu, nepamatė, kur jis pataikė. Kiek jo draugai numetė akmenų, negali pasakyti. Nedideli akmenys buvo. Atstumas akmenų mėtymosi metu tarp pusių buvo 20-30 metrų. Jis pats akmenų nemėtė. Laiko, kada tai vyko, nepamena, buvo vakaras. Nematė nugriuvusio žmogaus cirko teritorijoje. Paskui pasišalino iš įvykio vietos, po kiek laiko grįžo ir sulaikė policija.
Teisiamajame posėdyje liudytojas P. V. parodė, jog asmeniškai iš salėje esančių nieko nepažįsta. Jau praėjo pusantrų metų, buvo tamsu, galbūt įvykyje dalyvavo ir akmenis mėtė besišypsantis jaunuolis (kaltinamasis A. B.). Išgirdo tąkart jis triukšmą, visi artistai su šeimomis gyvena teritorijoje, išbėgo į lauką, pamatė kelis darbuotojus, savo dukrą, už cirko tvoros stovėjo jaunuoliai. Pačio konflikto pradžios nematė. Vyko jau žodinis konfliktas, kai išgirdo jog kažką negražiai pasakė jos dukrai. Kai pradėjo kalbėti apie policiją ir lipti per tvorą, jaunuoliai pradėjo svaidyti asmenis į jų pusę. Spėjo pasakyti, kad darbuotojai pasitrauktų už vagonų, bet tuo metu pasirodė V. N.. Kai jis tik pasirodė, iškart gavo į kaktą ir tuo viskas baigėsi. V. N. buvo blaivus. Vaikinai, kurie konfliktavo, buvo neadekvatūs. Jei jie būtų normaliai praėję, nieko nebūtų nutikę. Vienas akmuo pataikė į automobilį. Automobilis priklauso kasininkei, jis buvo apgadintas. Ne esmė materialinė žala, negalvojo, kad visa tai nueis iki teismo, bet reiktų pagalvoti prieš darant, kad už tai bus pasekmės. Jam atrodo, konflikte dalyvavo 4 arba 5 jaunuoliai. Iš jų, cirko artistų, pusės negali pasakyti, kad buvo įžeidinėjimų, bet buvo dresuotojas, užsienietis, kuris pasakė, kad matė vaikinus, kaip jie trynėsi prie cirko visą dieną. Jis vaikinų nuo pat pradžių nematė, matė juos paskutiniu momentu. Du vaikinai po įvykio bandė bėgti, juos sugavo. Po pusantrų metų, kai buvo visokių įvykių, jis tiksliai nepamena, kiek žmonių dalyvavo konflikte. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įvykio metu dalyvavo 6 jaunuoliai. Buvo tamsu ir jam atrodo, kad akmenis mėtė visi vaikinai. Jis žiūrėjo, kur pasislėpti, kad negauti iš akmens į kaktą, neįsidėmėjo, kas metė akmenis. Vienas, kažkuris iš vaikinų vis ramino, sakė, kad einame iš čia. Gal du vaikinai stovėjo atokiau. Tie du vaikinai, kai atvažiavo policija, taip ir stovėjo. Vienas buvo su kepure, liesas, apsirengęs tamsiu sportiniu kostiumu. Jam sunku atpažinti žmones, šiandien to padaryti negali. Jis pats su vaikinais nekontaktavo, prie jų nubėgo cirko artistai. Jis nemėtė akmenų ir kiti cirko darbuotojai taip pat. Jam atrodo, kad vaikinai tiesiog, ėmė ir metė akmenis, o kur metė, net nežiūrėjo. Jam atrodo, akmenis metė tam, kad jie, cirko artistai, neprieitų prie tvoros. Tampymosi už skvernų per tvorą nebuvo. Daugiau iš liudytojų, cirko artistų, niekas papasakoti kažko daugiau negu jis, negalėtų. Po įvykio pažiūrėjo į kasininkės automobilį. Kažkas, jam atrodo, su jos automobilio galiniu žibintu buvo negerai. Buvo padarytas apibrozdinimas, šviežia žymė nuo pataikyto akmens. Automobiliui nepadaryta didelė žala. Kasininkei buvo pasakyta, kad reikia padaryti automobilio ekspertizę, įkainoti žalą, todėl pas ją buvo atvažiavę žmonės apžiūrėti automobilio. Kasininkei įkainojo automobilio žalą, gal 200-300 litų. Kasininkė kreipėsi į jį, kad jai padėtų įkainoti automobiliui padarytą žalą, bet, kai Vilniuje nežino, kas tai galėtų padaryti, niekuo nepadėjo, tai ji kvietėsi kažką kitą. Viskas vyko 6-7 m atstumu nuo jo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. V.-R. parodė, jog asmeniškai be tėčio ir cirko darbuotojo salėje esančių nepažįsta. Tai buvo seniai, buvo vėlus vakaras, todėl kaltininkų veidų neatpažįsta. Tą vakarą ruošėsi skrydžiui, o tiesiog, po pasirodymo, ji išgirdo, kaip vienas iš artistų rusiškai šaukė, kad užpuolė. Prie kasos pamatė, kad ten susibūrimas, svetimi jaunuoliai draskė jų cirko tvorą, cirko artistai bandė žodžiais juos apraminti, tada priėjo ir ji. Nuo tvoros iki vagonėlio atstumas yra kokių 20-15 centimetrų, visai šalia. Jei įvyksta kažkoks nemalonus atvejis, sako, kad tai jų teritorija, kad jie neliestų jų cirko tvoros. Tuo metu ji vaikinus kelis kartus nufotografavo telefonu, savus darbuotojus drausmino, o įsiaudrinusiems vaikinams sakė, kad kreipsis į policiją. Niekas nieko netampė už skvernų. Kažkuriuo momentu vienas vaikinas pasilenkė ir pradėjo mesti akmenis, jie, artistai, pasislėpė už vagonų. V. N. laikė tvorą, o kai pasikėlė, jam akmuo pataikė tiesiai į galvą. Kas jam iš kaltininkų pataikė, negali pasakyti, nematė. Jie darbdaviai ir yra atsakingi už žmogų. T. V. N. buvo šokas, jis buvo šalia jos, matė, kad jis prarado sąmonę. Vaikinai iškart pabėgo, kai pamatė, kad žmogus nugriuvo. Kvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, visi greitai atvažiavo. Po to pamatė, kad stotelėje stovi tie vaikinai ir stebi, kas vyksta. Jų cirko darbuotojai juos pasivijo, ir jie buvo sulaikyti. Įvykio metu buvo sugadinta kasininkės L. mašina, buvo pataikyta į automobilio bamperį. Kiek žino, buvo nubrozdintas galinis bamperis. Įvykio metu dalyvavo 6-7 jaunuoliai. Buvo vienas jaunuolis, kuris tik stebėjo aplinką, kai viskas prasidėjo, jis atsitraukė. Vienas asmuo, jai atrodo, tikrai nemėtė akmenų, o visi kiti tik tupia, paima ir meta. Jiems labai pasisekė, kad išvengė didesnių sužalojimų. Buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai. Vaikinai elgėsi labai neadekvačiai, ir net nesuprato, dėl ko. Jie toje teritorijoje gyveno, pas ją mažas vaikas, tai, kaip jie gali jaustis, kai yra užpulti. Iš jų pusės agresijos nebuvo, tik gynėsi. Jie savo darbuotojus instruktuoja. Ir yra griežtai pasakyta, ką jie gali daryti, ko ne. Tuo metu pašalinių žmonių nematė, stebėjo, kas vyko tik netoli teritorijos. Visi vaikinai buvo apsirengę sportiškais rūbais. Jai atrodo, su kuprine ir buvo aršiausiai nusiteikęs vaikinas. Jie nestovėjo linijoje, jie buvo išsidėstę nuo metro iki dviejų metrų atstumu. Įvykio vietoje buvo V. N., jos tėvas atėjo vėliau, buvo užsienio artistas, P. V. – jos brolis, kasininkė Liuda atėjo po to, daugiau kas buvo, nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Z., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka, parodė, kad 2011-10-06, apie 22.00 val., prie Ozo g. 25, Vilniuje, tuo metu įsikūrusio „Baltijos cirko“ jo vagonėlio pribėgo budėtojas ir pasakė,kad prie tvoros yra agresyviai nusiteikę žmonės, kurie veržiasi į cirko teritoriją. Tuomet jis atbėgo prie tvoros, pamatė už tvoros maždaug 6 vaikinus, kurie galėtų būti maždaug 20 metų amžiaus. Keletas jų buvo arčiau tvoros, viena tvoros dalis buvo nugriauta ant žemės. Cirko teritorijoje toje vietoje jau buvo susirinkę keletas cirko darbuotojų, t.y cirko direktorius, direktoriaus dukra, darbuotojas V.. Visi 6 vaikinai garsiai šaukė, jo manymu, jie buvo neblaivūs. Ką vaikinai konkrečiai rėkė jis nesuprato, nes šie rėkė lietuviškai, tačiau buvo akivaizdu, kad vaikinai agresyviai nusiteikę darbuotojų atžvilgiu. Tuo metu arčiausiai tvoros buvęs vaikinas griebė nuo žemės akmenį ir metė į juos. Iki to cirko direktorius su jais kalbėjo, kiek jis iš tono suprato, bandė vaikinus nuraminti. Netrukus visi 6 vaikinai pradėjo mėtyti akmenis. Tada cirko darbuotojai pasislėpė už vagonėlių, o V. liko stovėti. Kaip jis suprato, šis norėjo pataisyti nugriautą tvorą. Būdamas už vagonėlio jis pamatė, kaip vienas akmuo pataikė V. į veidą ir šis nugriuvo ant nugaros. Tada jie visi pribėgo prie V., šio veidas buvo kruvinas. Tuo metu vaikinai pradėjo bėgti nuo tvoros į skirtingas puses. Vieną vaikiną jis prisivijęs sulaikė. Jis negali nurodyti, kas patikė į V. (t.1, b.l.61, 62).
2012 m. lapkričio mėn. 29d. – gruodžio mėn. 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-291/2012 nurodoma, kad R. A. byloje nagrinėjamos veikos metu buvo sutrikusios psichikos būsenos, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (F20.0), dėl ko jis negalėjo teisingai suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones-stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b.l. 141-144).
Teisiamajame posėdyje ekspertė V. J. parodė, jog savo išvadą patvirtina. Paaiškino, jog iš kaltinamojo R. A. ligos istorijų žinoma, kad ir jo tėvas, ir brolis gydyti, tai apsunkintas paveldimumas. Šizofrenija nėra paveldima, bet tai vienas iš faktorių, kuris gali turėti įtakos, jei šeimoje kažkas sirgo. Jei gerai parinkti vaistai vartojami tinkamai, tai žmogus gali pakankamai aiškiai suvokti aplinką, o jei ne, tai žmogus viską gali suvokti neadekvačiai, netikslingai. Kiek ji žino, paprastai tokiems ligoniams skiriamas pusės metų gydymas, o po pusės metų gydytojai kreipiasi dėl gydymo pakeitimo arba pratęsimo. Yra duomenų, kad kaltinamasis R. A. vartoja alkoholį, kartais narkotines medžiagas, tai nepadeda pasveikti. Būna remisijos, bet jis nekritiškas savo ligai. Asmuo pas psichiatrus nelanko, tai tik blogina jo psichinę būklę. Pas jį nustatyta nepasiduodanti gydymui šizofrenijos forma. Požymiai pasireiškia taip, kad asmuo nesuvokia aplinkos, iškreipia aplinką. Tokios būklės žmogus gali būti ir agresyvus, ir ramus. Žmogus neadekvačiai suvokia tikrovę, tame tarpe ir save. Žmogus gali apibūdinti aplinkybes, tačiau interpretuoti negali, tačiau, kiekvieno atveju reikia žiūrėti individualiai. Nežino, kokia buvo kaltinamojo būsena apklausos metu, bet ekspertizės metu jis labai padrikai kalbėjo apie įvykį. Sergančio šizofrenija asmens parodymus reikia vertinti kritiškai.
2011-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3047/11(01) nurodoma, kad V. N. nustatyta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko-dešinio skruosto srityje, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 25, 26).
Iš įvykio vietos apžiūros 2011-10-06 protokolo matyti, jog ozo gatvėje prie PPC “Akropolis” buvo įrengta laikina aikštelė VšĮ “Baltijos cirkas”. Aikštelė yra prie įvažiavimo į Ozo g. 25, Vilniuje. Po dešine teritorija iš išorės apstatyta vagonėliais su ratais, dekoracijomis bei metaline tvora, 1,5 m aukščio. Aikštelės danga yra smėlis su akmenimis. Nuo Ozo g. Pusės tarp dviejų vagonėlių yra trys metalinės sekcijos tvoros. Prie tvoros yra akmenų, 15 m nuo tvoros yra cirko arena. Prie tvoros stovi automobilis, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašais “cirkas” (reklamos). Cirko metalinės tvoros sekcijos nesulaužytos (t. 1, b.l. 16-20).
Iš automobilio “Nissan Micra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-10-06 apžiūros protokolo matyti, jog automobilio galinis bamperis yra plastikinis, raudomos spalvos, per vidurį juodos spalvos. Automobilio dešinėje pusėje ant galinio bamperio yra atšokę dažai 2 cm, 1,5 cm ir 0,5 cm 1 cm (matosi gruntas). Ant bamperio, vietoje, kurioje nėra dažų, įlenkimų neaptikta. Kitų žymių nesimato. Ant bamperio, vietose, kuriose nėra dažų (dešinėje pusėje) gruntas yra švarus, neapdulkėjęs (t. 1, b.l. 43-45).
Visi kaltinamieji V. P., D. K., Ž. M. ir A. B. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo pripažino iš dalies, tik A. B. parodymų davimo gale parodė, jog pripažįsta kaltę visiškai, parodė, jog nieko neatsimena. Visi kaltinamieji neneigė, jog buvo kilęs konfliktas tarp jų ir cirko artistų, darbuotojų, jog buvo vartota keiksmažodžių, jie buvo neblaivūs. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji L. L. N., V. N., liudytojai E. S., P. V., I. V.- R., V. Z. patvirtino, jog konflikto metu buvo iš kaltininkų pusės mėtomi akmenys. Nukentėjusieji ir liudytojai parodė, jog buvo metamas į jų pusę ne vienas akmuo, o buvo akmenų kruša. To neneigė ir kaltinamieji. Nustatyta, jog to pasekoje buvo nežymiai sužalota nukentėjusiojo V. N. sveikata, jam akmuo pataikė į veidą, tą patvirtina abiejų nukentėjusiųjų, liudytojų P. V., I. V.-R., V. Z. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, taip pat buvo apgadintas nukentėjusiajai L. L. N. priklausantis automobilis, nuo akmens nukrito automobilio dažai. Tą įrodo abiejų nukentėjusiųjų, liudytojų P. V., I. V.-R., V. Z. parodymai, automobilio apžiūros protokolo duomenys. Be to, tiek nukentėjusieji ir minėti liudytojai parodė, jog buvo stumdoma cirko teritorijos tvorelė, cirko darbuotojai ir artistai gynėsi perspėdami iškviesti policiją, patys akmenų nemėtė, buvo blaivūs, neteisėtų veiksmų nenaudojo, vėliau iškvietė policiją. K. V. P. parodė, jog jis pats metė tik vieną akmenį, kuris nukrito kitoj pusėj tvoros ant žvyro, nieko nesužeidė. Kaltinamasis D. K. parodė, jog pats neprisimena, ar mėtė akmenis, ar ne. Parodė, jog kažkas pradėjo mėtyti akmenis. K. Ž. M. parodė, jog pats akmenų nemetė. Skriejo pora akmenų iš jų pusės į cirko teritoriją jam iš už nugaros. Kaltinamasis A. B. parodė, jog metė du akmenis, kur pataikė, nežino. Liudytojas E. S. parodė, jog pats akmenų nemėtė, nemažai akmenų skriejo į cirko teritorijos pusę. Taigi, kaip matyti, kaltinamieji buvo nuvykę prie Akropolio grupe, visi buvo pažįstami, gėrė tiek prieš tai, tiek Akropolio teritorijoje, buvo neblaivūs, po to kilo tarp jų ir cirko darbuotojų, artistų konfliktas. Buvo keikiamąsi, kilo triukšmas, kažkas pradėjo mėtyti akmenis. Nustatyti, kas pirmas metė akmenį į cirko teritoriją, šiuo metu nėra galimybių, taip pat neįmanoma nustatyti, kieno mestas akmuo pataikė nukentėjusiajam V. N. į veidą ir į nukentėjusiosios L.L. N. automobilį. Patys kaltinamieji matė, jog už tvorelės stovi žmonės, iš cirko teritorijos gera valia nesitraukė, esant žmonėms, vis tiek ėmė nuo žemės ir metė akmenis. Tai, jog toje vietoje buvo akmenų patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltininkams jų bendrininkų grupės sukelti padariniai inkriminuojami visiems bendrai, jie veikė neapibrėžta tyčia, konfliktavo bendrai, būdami bendrininkų grupe sustiprino vienas kito pozicijas, kaip minėta, vartojo keiksmažodžius, buvo neblaivūs, pvz., kaltinamasis A. B. dėl neblaivumo net neatsimena, kas konkrečiai vyko. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė „veikdami įžūliu elgesiu“, kaip perteklinė. Nustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai buvo vandališki. Taigi, kaltinamųjų V. P., D. K., Ž. M., A. B., R. A. nusikalstama veika padaryta tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
K. V. P., D. K., Ž. M., A. B., R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. K. V. P., D. K., Ž. M., A. B., R. A. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe bei būdami neblaivūs, kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
N. L. L. N. byloje pareiškė 300 Lt ieškinį (t.1, b.l. 49). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog jos ieškinį sudaro turtinė žala, t.y. automobilio remonto kaina, pateikė dokumentą - automobilio remonto sąmatą (t. 2, b.l. 11). Teismas neturi pagrindo netikėti civilinio ieškinio dydžiu, be to, kai yra pateikta ir sąmata, nustatyta, jog žala nukentėjusiajai nustatyta, apgadintas jos automobilis, tą patvirtina įrodymų visuma, dėl to nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas ir turtinė 300 Lt žala priteistina solidariai atlyginti iš visų kaltinamųjų.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM byloje pareiškė 50,97 Lt ieškinį (t.1, b.l. 39-41). Valstybinės ligonių kasos ieškinys motyvuotas, pagrįstas, dėl to tenkintinas, nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš visų kaltinamųjų solidariai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog jis narkotikų nevartoja. Pas kaimynę sode nusiskynė lietuvišką kanapę. Skynė kanapę su A. B., tiksliau A. B. nuskynė pora daigų, jis buvo šalia. Per langą pamatė augančią kanapę, nuskynė dėl įdomumo ir įdėjo į kuprinę. Nieko nemąstė su kanape daryti. Sudėjo kanapes į A. B. kuprinę, paskui ją rodė visiems, dėl ko, nepamena. Gailisi, kad taip nutiko.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog skynė kanapes.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. parodė, jog jis tąkart kuprinėje turėjo „žolės“. Ta „žolė“, turbūt, A. B., nes jis nešiojosi kuprinę. Tas rodė „žolę“, bet apie ją nieko nesakė, tik parodė ir tiek. Nedomino jo ta „žolė“, todėl neklausinėjo apie tai. Kas įdėjo „žolę“ į kuprinę, nematė, bet kuprinė buvo A. B..
Teisiamajame posėdyje specialistė I. Ž. parodė, kad savo išvadą patvirtina. Paaiškino, kad tirdami objektus vadovaujasi Narkotikų kontrolės įstatymu. Jie apskritai nenustatinėja, kokios tai kanapės. Pagal įstatymą kanapės yra narkotinė medžiaga. Kanapės tyrimui jai buvo pateiktos sausos. Jas galima rūkyti. Kol nėra pakeitimų, jie nenustatinėja, kokios tai kanapės, įstatymas jiems leidžia to nedaryti. Pluoštinės turi mažesnį narkotikų kiekį, nei įprastos kanapės. Jiems nereikia nustatinėti THC. Savo išvadoje ji kalba apie narkotinių medžiagų kiekį. Kaip kanapės buvo išrautos, ji nežino, bet jai jos buvo pateiktos tyrimui sausos. Jei žolė būtų tik išrauta iš daržo, ji vis tiek būtų kanapė. Tyrimas buvo atliktas 2011-12-07 dieną. Per tą laiką kanapės galėjo išdžiūti. Išdžiūnant svoris mažėja, bet koncentracija didėja. Ji vis tiek būtų džiovinusi pati kanapes, jei būtų jas gavusi žalias, nes skaičiuojasi svoris pagal sausą medžiagą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, jog buvo tąkart dvi kuprinės, vienoje buvo „žolė“. Kuprinė, kurioje buvo „žolė“, buvo A. B.. Sakė A. B., kad prisiskynė „žolės“ ir viskas. Ž. M. buvo sau prisiėmęs „žolę“, matyt, buvo girtas. A. B. jam parodė, kad turėjo kuprinėje „žolės“. A. B. ar Ž. M. papasakojo, kad pamatė, jog auga „žolė“, ir prisiskynė. Jie nevartoja narkotikų. Neklausinėjo, kokiam tikslui skynė „žolę“. Žolė buvo suvyniota į laikraštį. Galvojo, kad tai kanapės. Žino, kaip atrodo kanapės. Kanapės išskirtinis lapas. Jie visi žino, kaip atrodo kanapės. Yra matęs augančias kanapes laukuose. Į dilgėlę jį nepanaši.
2011-12-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(7787)-IS1-7341 konstatuota, žalsvos spalvos, sausa augalinės kilmės medžiaga 2011-10-06 rasta ir paimta pas Ž. M., yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 33,65 g (t.2, b.l. 6, 7).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, kaip narkotinės medžiagos, yra įtrauktos kanapės (ir jų dalys). Specialisto išvadoje nurodyta, jog paimtos pas Ž. M. kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 33,65 g, yra narkotinė medžiaga. Specialistė paaiškino, jog jie nenustatinėja kanapių tipo, rūšies ir jose esančios veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekio procentais, nes to nereikalauja Lietuvos teisės aktai. K. Ž. M. ir A. B. parodė, jog kanapių prisiskynė jas pamatę kažkokios močiutės darže, be jokio tikslo, šiaip, narkotikų nevartoja, suprato skindami, jog tai kanapės. Kanapės buvo rastos kuprinėje, įvyniotos į laikraštį, žalios, nesudžiovintos. Kaltinamasis D. K. ir liudytojas E. S. parodė, jog jiems A. B. rodė kanapes, sakė, jog prisiskynė „žolės“ ir viskas. Taigi, kaip minėta, kaltinamieji suprato, jog įgyja kanapes, sudžiovinus, jų kiekis nemažas, t.y. tai nebuvo vienas augalas, nuskintas tik parodymui draugams, kaip minėta, svoris sudaro net 33,65 g. Kaltinamieji kanapes gabeno kuprinėje, įvyniotas į laikraštį, jas laikė. K. Ž. M. ir A. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.
K. Ž. M. ir A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos teismas nenustato.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: nusikalstama veika nesunki, baigta, padaryta tiesiogine tyčia, veika buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, veikta vandališkai, kertąsi, mėtyti į cirko teritoriją ir darbuotojus akmenys. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiama į padarytą žalą, į civilinių ieškinių dydį, į tai, jog žala nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę: V. P. 19 metų amžiaus, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, dirbantis bendrovėje krovėju, socialiniai ryšiai – gyvena su motina, patėviu ir seserimi, turi pastovią gyvenamąją vietą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t.1, b.l.177-186), baustas administracine tvarka, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nukentėjusiajai L.L. N. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 167) naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: nusikalstama veika nesunki, baigta, padaryta tiesiogine tyčia, veika buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, veikta vandališkai, kertąsi, mėtyti į cirko teritoriją ir darbuotojus akmenys. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiama į padarytą žalą, į civilinių ieškinių dydį, į tai, jog žala nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę: D. K. 20 metų amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, dirbantis bendrovėje montuotoju, socialiniai ryšiai – gyvena su tėvais, turi pastovią gyvenamąją vietą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t.1, b.l. 207-221), baustas administracine tvarka, teistas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nukentėjusiajai L.L. N. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 199), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. M. teismas atsižvelgia į tai, jog padarytos dvi nusikalstamos veikos, pirmosios nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo laipsnis: nusikalstama veika nesunki, baigta, padaryta tiesiogine tyčia, veika buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, veikta vandališkai, kertąsi, mėtyti į cirko teritoriją ir darbuotojus akmenys. Antroji veika susijusi su narkotinėmis medžiagos, veika nesunki, tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl pirmos veikos, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl antros veikos, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į padarytą žalą dėl pirmos veikos, į civilinių ieškinių dydį, į tai, jog žala nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę: Ž. M. 20 metų amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, turi sugyventinę, 7 mėnesių sūnų, nedirbantis, šiuo metu atlieka bausmę, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, konsultuotas Karoliniškių PSC. 2012-03-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-222 nurodoma, kad nėra duomenų, kad Ž. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, taip pat nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis galėjo būti psichikos sutrikimo būsenoje (t.2, b.l. 36-64), baustas, teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nukentėjusiajai L.L. N. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies bausmes sudedant. 2011-10-06 Ž. M. buvo laikinai sulaikytas, 2011-10-07 paleistas (t.2, b.l.11, 13). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 29), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. teismas atsižvelgia, jog padarytos dvi nusikalstamos veikos, pirmosios nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo laipsnis: nusikalstama veika nesunki, baigta, padaryta tiesiogine tyčia, veika buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, veikta vandališkai, kertąsi, mėtyti į cirko teritoriją ir darbuotojus akmenys. Antroji veika susijusi su narkotinėmis medžiagos, veika nesunki, tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl pirmos veikos, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl antros veikos, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į padarytą žalą dėl pirmos veikos, į civilinių ieškinių dydį, į tai, jog žala nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę: A. B. 21 metų amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, turi du mažamečius vaikus, 2 ir 3 metų amžiaus, kurie gyvena su motina, nedirbantis, šiuo metu atlieka bausmę, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t.2, b.l. 97-115, 44-58), administracine tvarka baustas, teistas ne vieną kartą, teistumas neišnylęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nukentėjusiajai L.L. N. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies bausmes sudedant. 2011-10-06 A. B. buvo laikinai sulaikytas, 2011-10-07 paleistas (t.2, b.l. 72, 74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 90), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Medicinos priemonės baudžiamajame procese yra ir asmens gydymo, ir valstybės prievartos visuma. Nors savo forma ir esme priverčiamos medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės, tačiau jomis siekiama iš dalies labai panašių tikslų. Šios priemonės yra taikomos asmeniui, kuris padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, tačiau teismo yra pripažintas nepakaltinamu. Įstatymas nenumato kokios priverčiamos medicinos priemonės turi būti skiriamos už konkrečias pavojingas veikas, todėl parinkdamas nepakaltinamu pripažintam asmeniui taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia tiek į asmeniui nustatytą psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, tiek į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ar kitiems visuomenės nariams. Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, kad R. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (F20.0), dėl ko jis negalėjo teisingai suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teismas konstatuoja, jog R. A. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, buvo ribotai pakaltinamas. Jo elgesys gydymo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, o taip pat ir teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino išvadą, kad R. A. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones-stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, eksperto paaiškinimus, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, R. A. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 103), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (t.2, b.l. 8), šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307, 401-403 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti V.P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu - 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 300 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai L. L. N. bei 50,97 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai).
pripažinti D.K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu - 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 300 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai L. L. N. bei 50,97 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai).
pripažinti Ž.M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 300 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai L.L. N. bei 50,97 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai).
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam Ž. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, kaltinamojo Ž. M. sulaikyme, nuo 2011-10-06 iki 2011-10-07, išbūtą laiką įskaityti į paskirtą bausmę.
pripažinti A.B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytą 300 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai L. L. N. bei 50,97 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai).
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, kaltinamojo A. B. sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2011-10-06 iki 2011-10-07, įskaityti į paskirtą bausmę.
Pripažinti R.A. riboto pakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
N. L. L. N. 300 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir turtinę 300 Lt žalą priteisti atlyginti solidariai iš visų kaltinamųjų.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM 50,97 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir 50,97 Lt turtinę žalą priteisti atlyginti solidariai iš visų kaltinamųjų.
Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurios saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (t.2, b.l. 8), šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinimas: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.