Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1.2.3.2.5, 1.2.3.2.10, 1.1.4.2, 2.1.15.1.2, 2.1.15.1.2.1 (S)

2008 m. rugpjūčio 26 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus

įtariamajam K. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. M. (K. M. , ankstesnė pavardė K. N. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarties, kuria K. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. liepos 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. įtariamas tuo, kad jis, dirbdamas TSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas Č. M. (Č. M. ) suburtoje organizuotoje grupėje kartu su TSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio vadu Č. M. , to paties būrio milicininkais A. L. (A. L. ) ir A. R. (A. R. ), dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudė Vilniaus miesto muitinės inspektorių A. M. , Vilniaus miesto muitinės inspektorių S. O. , Vilniaus miesto muitinės stažuotoją R. R. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės vyr. policininką A. K. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės policininką J. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininką stažuotoją A. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininką stažuotoją M. B. , t. y. nužudė daugiau kaip du žmones ir pasikėsino nužudyti Vilniaus miesto muitinės inspektorių T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

Č. M. 1991 m. liepos 30 d. vakare TSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos būrio bazėje, esančioje Valakampių g. 5, Vilniuje, parinkus labai sunkiam nusikaltimui padaryti vykdytojus – A. L. , A. R. , K. M. , ir jiems įsakius nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus, K. M. sutiko vykdyti šį įsakymą ir susitarė su Č. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus.

Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. L. ir A. R. nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. M. automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. Vilniaus rajone, netoli Medininkų kaimo esančiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, kartu su A. L. ir A. R. užpuolė Medininkų muitinėje dirbančius pareigūnus ir, veikdami bendrai, iš trijų tyrimo nenustatytų šaunamųjų ginklų (dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM) arba Stečkino automatinio pistoleto (APS)) tyčia šovė ne mažiau kaip 16 šūvių Medininkų muitinės poste dirbantiems A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. į galvas, kitas kūno vietas ir padarė įvairius kūno sužalojimus, dėl kurių A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. mirė, o T. Š. išgyveno, nes jam buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Tokiu būdu K. M. , veikdamas su Č. M. suburta ir vadovaujama organizuota grupe, kartu su A. L. ir A. R. nužudė A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š. . K. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo K. M. skundas atmetamas.

Įtariamojo skunde ypatingai akcentuojamas teiginys, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių įtarti, kad jis padarė inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Jis teigia, kad nei vienas iš skundžiamoje nutartyje išvardintų faktinių duomenų, vertinant jį atskirai, negali būti pripažintas pakankamu pagristai įtarti, kad K. M. dalyvavo nusikaltimo padaryme, todėl ir tokių duomenų visuma negali leisti pagrįstai manyti, kad įtariamasis dalyvavo minėtame nusikaltime. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiami asmens kaltės klausimai, todėl ir byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys nėra vertinami šiuo aspektu. Tai turi padaryti teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės, priešingu atveju skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Neperžengdamas šių duomenų vertinimo ribų, Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje iš tikrųjų nėra tiesioginių duomenų, kurie pagrįstų K. M. pareikštą įtarimą, tačiau netiesioginių duomenų visuma, esanti nutartyje išvardintuose duomenų šaltiniuose, pagrįstai leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys yra netiesioginiai, todėl ir galimybės nurodyti viena konkretų duomenų šaltinį, kuris tiesiogiai ir betarpiškai rodytų, jog įtariamasis dalyvavo inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, yra ribotos. Bet kokiu atveju, t. y. nepriklausomai nuo to, ar medžiagoje surinkti duomenys yra tiesioginiai, ar netiesioginiai, teismas darydamas vienokias ar kitokias išvadas visada remiasi duomenų visuma. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo klausimą, paprastai vertina ikiteisminio tyrimo duomenis, o ne įrodymus (BPK 121 straipsnio 2 dalis), kadangi ikiteisminio tyrimo metu įrodymų paprastai nebūna. Apeliacinis teismas mano, kad teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog K. M. pareikštas įtarimas yra pagrįstas.

Įtariamasis skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas rėmėsi duomenimis, esančiais nukentėjusiojo parodymuose, tačiau gynėjams pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nukentėjusiojo parodymų nebuvo arba jie nebuvo pateikti jiems susipažinti. Tiek baudžiamojo proceso įstatymuose, tiek teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad pratęsiant suėmimo terminą ir nagrinėjant skundus dėl suėmimo pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu (BPK 127 straipsnio 6 dalis, 130 straipsnio 1 dalis) rengiamas teismo posėdis, kurio metu turi būti laikomasi ne tik suėmimo skyrimą bei pratęsimą reglamentuojančių, bet ir bendrųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatų bei pagrindinių proceso taisyklių. Teismo posėdžių minėtiems klausimams spręsti metu turi būti užtikrinama įtariamojo teisė į teisingą teisinį procesą, teisės į rungtynišką procesą bei teisė į gynybą. Tai reiškia, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtariamasis ar jo gynėjas. Įtariamasis ar jo gynėjas, nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas įtarimas, negali ginčyti jų patikimumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Garcia Alva prieš Vokietiją, 2001 m. vasario 13 d. sprendimas). Nagrinėjant K. M. skundą Apeliaciniame teisme prokuroras pateikė teismui nukentėjusiojo T. Š. parodymus. Teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka ir įtariamasis bei jo gynėjas turėjo galimybę susipažinti su šiais parodymais. Šis proceso pažeidimas buvo ištaisytas ir įtariamasis bei jo gynėjas turėjo galimybę teisme ginčyti nukentėjusiojo parodymų patikimumą, todėl minėtas įtariamojo skundo motyvas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai nurodytas proceso pažeidimas nėra esminis ir dėl jo skundžiama nutartis neturi būti naikinama.

Įtariamasis skunde pažymi, jog 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pagrįstas manymas dėl įtarimo padarius K. M. inkriminuotą nusikaltimą, turi būti sukonkretintas pagal byloje surinktus objektyvius įrodymus. Mano, kad tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad jam pareikšti įtarimai nepagrįsti bylos duomenimis. Apeliacinis teismas nurodo, kad į šį ir kitus skundo motyvus, kurie jau buvo išsakyti ankstesniame įtariamojo skunde dėl 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, buvo atsakyta 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, todėl teismas šioje nutartyje nekartos tų pačių atsakymų į pasikartojančius skundo motyvus.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikšti įtarimai K. M. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas K. M. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs kardomosios priemonės suėmimo taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi K. M. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 10 punkte, padarymu, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė Apeliacinio teismo nuomone leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. LAT senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apygardos teismas, darydamas išvada, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, pagrįstai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, šioje valstybėje gyvena kartu su sugyventine, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra užsienietis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat legalaus pragyvenimo šaltinio. Su Lietuva jo nesieja jokie socialiniai ryšiai, yra anksčiau du kartus teistas Latvijos Respublikoje. Nors K. M. neigia, jog turi ryšių užsienio valstybėse taip pat ir Rusijoje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ši skundo dalis yra nepagrįsta. Kad įtariamasis turi ryšių užsienyje matyti iš įtariamojo 2008 m. sausio 28 d. apklausos, kurios metu K. M. nurodė, jog kiekvienais metais asmeniniais reikalais lankosi Rusijoje ir turi ten pažįstamų asmenų. Be to, svarstant kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo klausimą teisme 2008 m. sausio 29 d. K. M. parodė, kad kelis kartus buvo Rusijoje verslo reikalais. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esanti Latvijos valstybės sienos apsaugos vyriausiosios valdybos pateikta informacija apie Latvijos Respublikos sienos kirtimą. Duomenys, esantys įtariamojo parodymuose bei minėtoje pažymoje Apeliacinio teismo nuomone leidžia manyti, kad įtariamojo išvykos į užsienį nėra epizodinės, o rodo nuolatinius ir stabilius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis.

Įtariamasis skunde teigia, kad teismas, darydamas išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad K. M. bėgs (slėpsis), turėjo atsakingai įvertinti ir tai, kad jis turi šeimą, augina mažametį sūnų, turi nuolatinę gyvenamąja vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį Latvijos Respublikoje, per visą beveik 17 metų laikotarpį nevengė ikiteisminio tyrimo, nesislapstė nuo Latvijos ir Lietuvos Respublikų pareigūnų, ne kartą jį šioje byloje apklausė Lietuvos Respublikos pareigūnai, jo pavardė ir kiti anketiniai duomenys buvo pakeisti Latvijos Respublikos teisėtvarkos pareigūnų iniciatyva (liudytojų apsaugos programos pagrindu), Latvijos Respublikos prokuratūros ir teisėtvarkos institucijų atsakingiems pareigūnams buvo žinomi visi jo anketiniai duomenys, gyvenamoji ir darbo vieta bei šeiminė padėtis, į Lietuvos Respubliką jį atgabeno pasitelkiant procesines prievartos priemones, žmona išsinuomojo butą Vilniuje, o ankstesnio teistumo faktas pats savaime negali būti pripažintas suėmimo pagrindu. Apeliacinis teismas pažymi, kad suėmimas K. M. pratęstas ne remiantis vien tuo, kad jis praeityje teistas ar dėl to, kad jis neturi gyvenamosios vietos ar pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, o dėl to, kad yra pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo. Teismas, padarydamas išvadą, kad įtariamasis būdamas nesuimtas bėgs (slėpsis), įvertino visas, taip pat ir įtariamojo akcentuojamas aplinkybes, ir Apeliacinio teismo nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs. Nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad K. M. rūpinasi vaiko auklėjimu ir ugdymu, tačiau medžiagoje nėra vaiko gimimo liudijimo ar kito atitinkamo dokumento, kuris įrodytų vaiko giminystė ryšį su įtariamuoju, taip pat iš tų duomenų nėra aišku, ar vaikas gyvena kartu su K. M. . Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad K. M. Latvijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena kartu su faktine sutuoktine, t. y. sugyventine, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nenustatyta, kad iki pristatant įtariamąjį į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, jis vengė ikiteisminio tyrimo ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jo sugyventinė išnuomojo butą Vilniuje, tačiau, Apeliacinio teismo nuomone, šių aplinkybių nepakanka padaryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo matyti kad byla yra itin didelės apimties. Be to, Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog byla yra ypač sudėtinga, nes ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti dar vieną pareigūną, nusikaltimui buvo iš anksto pasiruošta, jis padarytas kruopščiai slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei įrankius, todėl tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti reikėjo atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų - atlikta daugybė ekspertizių, objektų, apžiūrų, apklausta labai daug liudytojų ir kt. Byloje nustatyti keturi įtariamieji, visi jie yra užsienio valstybių piliečiai, į Lietuvą atvyko siekdami padaryti nusikaltimą ir iškart po jo iš Lietuvos išvyko, užsienio valstybėse taip pat gyvena dauguma tyrimui svarbių liudytojų, todėl atliekant procesinius veiksmus būtinas bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais, įvairių dokumentų vertimas į užsienio kalbas ir iš užsienio kalbų. Šios priežastys pagrįstai leidžia teigti, kad byla yra ypač sudėtinga.

Įtariamasis skunde teigia, kad per beveik 17 metų pagrindiniai ir svarbiausi ikiteisminio tyrimo veiksmai turėjo būti atlikti, todėl tolesnis jo laikymas suimto yra nelogiškas ir neteisingas. Apeliacinis teismas pažymi, kad nors ikiteisminis tyrimas byloje vyksta pakankamai ilgai, tačiau tyrimo eiga ir jo metu priimami sprendimai bet kokiu atveju priklauso nuo esamos tyrimo situacijos. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsiradus naujų duomenų, atsiranda būtinumas atlikti naujus ar papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tai bet kokiu atveju priklauso nuo esamos ikiteisminio tyrimo situacijos bei prokuroro pasirinktos tyrimo taktikos, todėl vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas trunka labai ilgai, savaime nepaneigia ypatingo bylos sudėtingumo.

Apeliacinis teismas pritaria įtariamojo skundo motyvams, jog įtariamojo buvimas suimto niekaip neįtakoja klausimo dėl A. R. ekstradicijos išsprendimo, gavimo atsakymų dėl įtarimų Č. M. , A. L. ir A. R. įteikimo, jų apklausų įtariamaisiais, rankų pėdsakų paėmimo lyginamajam tyrimui, taip pat išsiųstų teisinės pagalbos prašymų dėl įtariamojo K. M. asmens tapatybės, kitų tyrimui svarbių dokumentų pateikimo, specialios įrangos gavimo, dokumentų vertimo iš užsienio kalbų, tačiau šios aplinkybės nutartyje nurodytos ne kaip sąlyga ar pagrindas suėmimo terminui pratęsti, bet siekiant apibūdinti dabartinę ikiteisminio tyrimo situacija.

Pratęsiant suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta daugybė ikiteisminio tyrimo veiksmų - apklausti liudytojai J. S. , B. T. , A. T. , R. M. , B. K. , V. D. , V. A. , A. S. , R. D. , G. I. , S. Z. , papildomai apklaustas įtariamasis K. M. , išsiųsti teisinės pagalbos prašymai, atlikti kiti proceso veiksmai. Įtariamojo skundo dalis, kurioje teigiama, jog byloje nėra duomenų apie išvardintų veiksmų atlikimą, yra nepagrįsta. Duomenys apie per paskutinius du mėnesius atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atliekamus veiksmus rodo, kad ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas.

K. M. skunde nurodė, kad 2008 m. liepos 23 dienos Vilniaus apygardos teismo posėdyje nagrinėjant prokuroro prašymą pratęsti suėmimo terminą, įtariamojo gynėjai, vadovaudamiesi BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjai Daivai Pranytei-Zalieckienei, nes ji 2008 m. vasario 21 dieną nagrinėjo įtariamojo skundą toje pačioje byloje dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 dienos nutarties, kuria K. M. buvo pratęstas suėmimo terminas. Mano, kad teisėja nepagrįstai atmetė nušalinimą, nes nurodyta Baudžiamojo proceso kodekso norma draudžia teisėjui dalyvauti procese, jei jis nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2008 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės nutartis, priimta išnagrinėjus įtariamojo K. M. skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties, kuria palikta galioti 2007 m. spalio 10 d. nutartis skirti įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą. Baudžiamojo proceso įstatyme, be kitų teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje (BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinis teismas mano, kad dalyvavimas procese turi būti suprantamas kaip dalyvavimas bet kurioje teisminėje stadijoje nagrinėjant tą pačią bylą, o ne ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tokia išvada seka iš gramatinio normos aiškinimo. BPK 58 straipsnio 2 dalis teigia, kad „teisėjas negali dalyvauti procese“, ir žodis „procesas“ suprantamas kaip teisminis procesas, o ne ikiteisminis tyrimas. Visa BPK 58 straipsnio 2 dalies formuluotė, kad „teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą“ taip pat rodo, kad dalyvavimas procese turi būti suprantamas kaip bylos nagrinėjimas teisme, o ne BPK numatyti teisėjo veiksmai atliekami byloje ikiteisminio tyrimo metu. Teismų praktika taip pat laikosi nuostatos, jog BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato draudimą ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas konkrečioje byloje vykdžiusiam teisėjui vėliau – bylą nagrinėjant teisme – nagrinėti tą pačią bylą ( LAT bylos Nr. 2K-360/2006, Nr. 2K-100/2005). Kadangi Vilniaus apygardos teismo teisėja D. Pranytė-Zalieckienė, spręsdama suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje dalyvavo ikiteisminio tyrimo stadijoje ir nesprendė bylos iš esmės, todėl BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas reikalavimas nėra pažeistas. Vilniaus apygardos teismo teisėja jai pareikštą nušalinimo klausimą išsprendė teisingai. Pagrindo teigti, kad priimdama nutartį pratęsti suėmimo terminą K. M. , teisėja buvo šališka, nėra, todėl skundžiama nutartis yra teisėta.

Įtariamojo skunde nurodytas motyvas, jog Generalinės prokuratūros prokurorai pažeidžia BPK įtvirtintą rungimosi principą, kadangi įtariamojo gynėjai su teismui pateikiama ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi galėjo susipažinti tik 2008 m. liepos 23 d. leidus Vilniaus apygardos teismui, yra nepagrįstas. BPK 181 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas. Ši teisė gali būti realizuota bet kuriuo momentu ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2008 m. birželio 5 d. prašymas prokurorui leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas. Iš 2008 m. birželio 9 d. prokuroro nutarimo matyti, kad įtariamojo gynėjams buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri buvo pateikta Vilniaus apygardos teismui 2008 m. gegužės 26 d. pratęsiant suėmimo terminą, tačiau atsisakyta leisti daryti šios medžiagos kopijas. Atsižvelgiant į tai Apeliacinis teismas mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog gynėjai tiek ir anksčiau iki 2008 m. birželio 5 d. negalėjo prašyti tyrimą kontroliuojančio prokuroro leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su ja susipažinti, tiek ir po minėto prašymo pateikimo prokurorui leidus negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, remiantis rungtyniško proceso taisyklėmis, kurios visa apimtimi galioja ir teismui sprendžiant klausimus dėl suėmimo paskyrimo bei jo termino pratęsimo, įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa teismui minėtiems klausimas spręsti pateikiama medžiaga, tačiau nepaisant to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad įtariamojo gynėjai nors kartą iki 2008 m. liepos 23 d. būtų parodę iniciatyvą susipažinti su ta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri pateikiama teismui sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo.

Įtariamasis taip pat nurodo, jog žiniasklaidos priemonėms prokurorai plačiai komentuoja beveik visas bylos aplinkybes tuo pažeisdami ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimo principą. BPK 177 straipsnis numato, kad duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Tai reiškia, kad teisė spręsti dėl duomenų paskelbimo ir tokio paskelbimo apimties suteikta prokurorui. Įstatymas besąlygiškai draudžia skelbti tik duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į tai ši skundo dalis yra nepagrįsta.

Apeliacinis teismas mano, kad įtariamajam K. M. taikomas suėmimo terminas nėra nepateisinamai ilgas. BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus suėmimo terminas nėra pažeistas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo (kaltinamojo) teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Atsižvelgiant į visa tai Apeliacinis teismas mano, kad K. M. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Apygardos teismas Lie­tu­vos Respub­li­kos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių apsaugos kon­ven­ci­jos 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies nuo­sta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo K. M. (K. M. ) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 metų liepos 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.